Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

VKT | BASEINAS (be vandens)

Š 2017-01-28 19:00 - Pn 2017-02-03 19:00
6.25 - 12.00
Mark Ravenhill

BASEINAS (BE VANDENS)

režisierė – Monika Klimaitė
muziką parinko – Jonas Raudonius


vaidina

Eglė Ancevičiūtė / Justina Nemanytė / Povilas Adomaitis / Anupras Jucius

trukmė – 90 min.
n – 14

kūrybinė komanda, atlikdama išpažintį teisėju ir liudininku tapusiam žiūrovui, klausia savęs: kaip toli gali eiti pavydo ir konkurencijos užvaldytas žmogus? Tiesą, kurios jau seniai niekas nebegirdi ir nebesako, nei sau nei kitiems. Tik ar įmanoma ją išgirsti neperžengus ribos...


Veiksmas prasideda pasakojimu apie grupę menininkų, kurie nuo senų laikų yra draugai. Vienos iš jų vyras miršta, susirgęs vėžiu, tačiau ši liga tuo neapsiriboja - "suėda" iš vidaus ir pačią moterį, kuri apie savo ligą sužino po vyro netekties. Grupė žmonių, vadinantys save draugais, susirenka į krematoriumą atsisveikinti su mirusia drauge, tačiau ten netikėtai (nors ji kadaise ir buvo viena iš tų draugų) pasirodo Ji. Dėl netikėtos draugų nuostabos, Ji ilgai neužsibūna krematoriume, tačiau po kurio laiko, prisiminusi senus laikus, nusprendžia pasikviesti juos į svečius. Viena iš priežasčių - naujas baseinas namuose. Draugai, kartu prisiminę patirtas smagias akimirkas ir ankstyvos jaunystės laikus, padaugina alkoholio ir, Jai ištarus slaptažodį "eikime nuogų maudynių", visi pasileidžia prie baseino. Viskas, atrodo, būtų buvę gerai, jei ne vienas baseino berniuko neapdairus veiksmas. Ir tikroji istorija prasideda skrydžiu virš tų, kuriuos Ji laikė draugais...

Tai spektaklis apie pavydą ir panieką tiems, kurie išdrįsta kelti sparnus virš kolektyvinės sąmonės užvaldytos masės. Žmogus tampa neapykantos objektu, jei nusprendžia būti kitokiu, siekti savų tikslų bei tapti žinomu, turtingu bei įtakingu, o tai prieštarauja tų įsitikinimams, kurie iš gyvenimo nori tik to, ko nori ir visi. Vardan buvimo "kaip visi", žmogus ryžtasi paminti žmogiškumą, meluoti sau ir kitiems, apgaudinėti aplinkinius (šiuo atveju, draugę), mirti iš pavydo, nes tik tokiu būdu jis gali patenkinti savo nepasotinamą ego.

Šis spektaklis ypatingas ne tik tuo, kad yra pirmą kartą materializuojamas Lietuvos teatro scenoje, bet ir savo originalumo. Jame nėra pagrindinių ar antraeilių vaidmenų. Veikėjai neturi išskirtinių charakterių, o jų asmenybės nėra nuspalvintos įvairiomis spalvomis. Spektaklyje naudojamos minimalios dekoracijos, nors jų efektyvumas labai didelis. Spektaklyje plačiai naudojama judesio teatras, daug akrobatinių judesių, kas tik sustiprina spektaklio mintį. Veikėjai istoriją pasakoja lyg dainuodami pagal muzikinį foną, emocijas - šokdami. Visa istorija kupina tų jausmų, apie kuriuos (turbūt) mes nenorėtume žinoti, nes tai susiję su žmonėmis, kuriuo laikome draugais. Geriausiai šį vaidinimą apibūdina sena, tačiau nepaprastai teisinga frazė - draugą nelaimėje pažinsi.
Rodyti aprašymusSlėpti aprašymus
Renginiai