Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

VMT PREMJERA ''MARIJA STIUART''

K 2016-10-20 18:30 - Pn 2016-11-11 23:59
5.78 - 19.00

Friedrich Schiller

MARIJA STIUART

III DALIŲ SPEKTAKLIS

Režisierius, scenografijos autorius – Artūras Areima
Kostiumų dailininkė – Monika Gurskytė.
Choreografas – Mantas Stabačinskas.
Šviesų dailininkas – Eugenijus Sabaliauskas.
Vaizdo projekcijų autorius – Rimas Sakalauskas.

Spektaklyje skamba  Julia Kent muzika

Vaidina:

Elžbieta, Anglijos karalienė – Elžbieta Latėnaitė

Marija Stiuart, Škotijos karalienė anglų nelaisvėje – Indrė Patkauskaitė

Ana Kenedi, jos auklė žindyvė – Agnė Šataitė

Robertas Dadlis, grafas Lesteris – Tomas Rinkūnas

Džordžas Tolbotas, grafas Šruzberis – Edmundas Mikulskis

Vilhelmas Sesilis, baronas Berlis, didysis rūmų iždininkas – Tomas Stirna

Viljamas Devisonas, valstybės sekretorius – Mantas Vaitiekūnas

Emjas Poletas, Marijos kalėjimo sargybos viršininkas – Vytautas Rumšas

Mortimeras, jo sūnėnas – Daumantas Ciunis

Grafas Obepinas, Prancūzijos pasiuntinys – Almantas Šinkūnas

Grafas Beljevras,nepaprastasis Prancūzijos įgaliotinis – Mindaugas Capas

O’Kelis, Mortimero draugas – Mantas Vaitiekūnas

Druris, sargybinis – Mantas Vaitiekūnas

PREMJERA 2016 m. balandžio 26, 27 d.

Trukmė - 3 val.

2016 m. balandžio 26 ir 27 dienomis  Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre – režisieriaus Artūro Areimos  premjera – Friedricho Schillerio istorinė drama „Marija Stiuart“. Tai dviejų garsių karalienių – Škotijos Karalienės Marijos Stiuart ir Anglijos Karalienės Elžbietos konfliktas, jų paveikslai.

 

Anglijos Karalienė (aktorė Elžbieta Latėnaitė) nuteisia Mariją Stiuart (aktorė Indrė Patkauskaitė) mirties bausme, kurią ši  priima oriai – kaip galimybę išpirkti sunkias ankstesnes  kaltes, tobulėti dvasiškai. Mirties nuosprendis jos nepažemina, o išvaduoja iš aistrų, egoistinių troškimų. Atgailaujanti dėl praeities nusikaltimų, priėjusi išpažinties, ji tampa dar stipresne ir didingesne. „F.Schilleris kalba, kad ir sunkiausiomis akimirkomis reikia išlikti oriu žmogumi. Kai žmogus oriai miršta, tada mirtis jaudina“, – sako režisierius A.Areima. „Marija Stiuart  atstovauja žmogų, žmogiškumą. Ji jau supratusi žmogiškumo esmę ir prasmę, skirtingai negu Elžbieta, kuri yra gyvenimo kalinė, nepilnavertiškumo kompleksų supančiotas žmogus, kuriam prieš valią uždedama karūna. Ji pavydėjo Marijai grožio, laisvės, gyvenimo, dėmesio.  Man jos – ne karalienės, o žmonės“. 

 

F.Schilleriui svarbu, o gal net svarbiausia – idealas. Marija Stiuart yra  moteris, artima idealui. „F.Schillerio kūrybos ištakos – poreikis žavėtis žmogaus didybe. Tačiau susidūrus su gyvenimo realybe, žavėjimasis dažnai virsta jo priešingybe – pasipiktinimu“, – pastebėjo žymus vokiečių klasikinės literatūros tyrinėtojas H.A.Korfas. Pasak jo, Schillerio dramų pasaulis nėra idealus, juose jaučiamas nuolatinis veržimasis prie idealo, troškimas nušviesti idealo šviesa netobulą ir dažnai tragišką pasaulį.

Kuo artimas ir įdomus vokiečių klasikas jaunos kartos lietuvių režisieriui?  „F.Schilleris ieško žmogiškumo, atsakomybės už savo veiksmus. Tai dalykai, kuriuos šiandien prarandam. Man įdomiausia, kas vyksta, kai mes pamirštame žmogiškumą, orumą, pasiduodam ambicijoms. Liūdna, kad vardan svetimų tikslų ir užgaidų sunaikiname žmogų. Ypač ši tema ryški pjesėje. Juk abi karalienės ne savo noru gavo šį statusą. Ambicijos, nenorint prarasti to, ką paveldėjai, ir kursto kruvinas kovas“,  – apie motyvaciją pasirinkti šią pjesę komentavo A.Areima.

 

Friedrichas Schilleris (vok. Johann Christoph Friedrich von Schiller1759 - 1805) – vokiečių poetas, dramaturgas, filosofas, istorikas, vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai. Daugelis F. Schillerio  kūrinių įkvėpė kompozitorius sukurti operas ar baletus, o poema „Odė džiaugsmui“, kuriai muziką parašė Ludwikas von Beethovenas, tapo Europos Sąjungos himnu. 

Režisierius Artūras Areima stato jau trečią F.Schillerio pjesę. 2010 m. jis yra pastatęs spektaklį „Laimingi“ pagal  F.Schillerio „Klasta ir meilė“ , o 2013 m. – pirmąją garsaus dramaturgo  dramą „Plėšikai“.

Rodyti aprašymusSlėpti aprašymus
Renginiai