Kristupo vasaros festivalis kaip visuomet veržiasi į kitokias muzikinių patyrimų erdves, matuojasi naujas formas, transformuojasi, eksperimentuoja, keičiasi. Kadaise beveik išimtinai akademinę muziką puoselėjusiame renginyje dabar girdisi daug džiazo, folko, dainuojamosios poezijos ir netgi pop muzikos. Festivalis keičiasi? Išoriškai – taip, tačiau konceptualiajame lygmenyje Kristupo vasaros festivalis griežtai laikosi savo pamatinių principų. Ši muzikos šventė niekada nebuvo skirta profesoriams: vasarą profesoriai išvyksta klausytis muzikos kitur arba tiesiog ilsisi. Didžiulis muzikinis vėrinys kasmet sukuriamas taip, kad jame atrastų patraukliausių karoliukų žmonės, kurie tiesiog myli muziką, neskirstydami jos į aukštą ir žemą, elitinę ir pramoginę.
Beribis, žaismingas, eklektiškas, smagus „atostogiškų“ koncertų maratonas prasideda! Junkitės!