По вашему запросу ничего не найдено
Загрузка...
Перезагрузить

Opera ''Pastorello musicale'' Valdovų rūmuose

Сб 02.09. 2017 17:30
Valdovų rūmai, Vilnius
4.16 - 16.16
Pusiau sceninis atlikimas

Meno vadovas ir dirigentas Rodrigo Calveyra

Meno vadovo asistentas Juan Manuel Quintana

Režisierė Karina Novikova

Vaidmenys ir atlikėjai

Svavie, Electra – Ieva Gaidamavičiūtė (sopranas)
Chrysille, aidas, Lampetia – Renata Dubinskaitė (mecosopranas)
Kupidonas, Venera, Phaetusa – Saulė Šerytė (mecosopranas)
Philenus – Algirdas Bagdonavičius (tenoras)
Thyrsis – Florian Just (baritonas)
Lucidor, Widdod – Hugo Oliveira (bosas baritonas)

Ignacio Ramal, David Wish (smuikai)
Rodrigo Calveyra, Ieva Baublytė, Indrė Kučinskaitė (išilginės fleitos)
Juan Manuel Quintana, Heidi Groeger (violos da gamba)
Shizuko Noiri (archiliutnia)
Michael Freimuth (teorba, gitara)
Jean-Michel Forest (violonė)
Davide Pozzi (klavesinas)

1663 m. Karaliaučiaus kapelmeisterio Johanno Sebastiani (1622–1683) sukurtas veikalas „Pastorello musicale“ yra labai reikšmingas muzikos istorijoje, nes tai yra ankstyviausia iki šių dienų išlikusi vokiečių opera.

Operos partitūra buvo saugoma Karaliaučiaus bibliotekoje, tačiau nuo 1945 m. ji buvo laikoma dingusia. 2001 m. šio kūrinio partitūra buvo surasta Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje, kur yra saugoma ir šiandien.

Operą „Pastorello musicale“ J. Sebastiani sukūrė didikų Anos Beatos Goldstein ir Gehardo de Dönhoffo vestuvėms, vykusioms 1663 m. liepos 4 dieną. Opera yra sudaryta iš 5 veiksmų (kiekvieną jų sudaro 3-4 scenos), arijų, rečitatyvų, duetų, ansamblių ir trumpų instrumentinių epizodų. Kūrinys yra parašytas italų madrigalinės operos stiliumi, sekant Florencijos operos tradicija. Jis atspindi operos žanro susiformavimui didelę įtaką turėjusią pastoralinę poeziją ir pasaulėjautą (visos pirmosiomis laikomos Jacopo Peri, Giulio Caccini, Claudio Monteverdi operos pasakoja pastoralinį Orfėjo ir Euridikės mitą). Siekdami sugrąžinti antikinės kultūros idealus, baroko kūrėjai mėgdavo perkelti siužetą į idilišką, idealizuotą, savo paprastumu patrauklų piemenėlių pasaulį, kuriame veikia ir graikų dievai bei pusdieviai, nifmos ir satyrai, o jų meilės dramas padeda perteikti gamtos artumas ir stebuklingos metamorfozės. J. Sebastiani operos pasakojime veikia baroko laikotarpiu gerai žinomi personažai, tokie kaip Amūras, Venera, piemuo Tirsis, ir išraiškingai atsiskleidžia vėlyvojo renesanso ir baroko pastoralinei poezijai būdingi bruožai.

Muzikiniu atžvilgiu „Pastorello musicale“ yra labai vertinga ir informatyvi opera – jos partitūroje sutinkami labai tikslūs instrumentuotės aprašymai, kas XVII a. pradžios ir vidurio operose yra išties retas reiškinys (paprastai šių dienų dirigentas savo nuožiūra parenka, kokiais melodiniais ir basso continuo instrumentais atlikti konkrečius muzikos epizodus). Sebastiani aiškiai nurodo, kad pvz. instrumentinę raudą turi atlikti keturios violos, arba chorą antrą kartą turi dubliuoti išilginių fleitų konsortas. Tokiu būdu šiuolaikiniams atlikėjams suteikiama galimybė tiksliai atkurti tokį muzikinį skambėjimą, kokio tikėjosi pats kūrinio kompozitorius, o tai yra pagrindinis istoriškai pagrįsto atlikimo tikslas.

Preciziška Sebastiani kūrinio instrumentuotė leidžia daryti prielaidas apie tai, kaip turėjo skambėti operos, kuriamos ir statomos Baltijos jūros regione maždaug XVII a. viduryje. Ši informacija yra aktuali ir siekiant atkurti žinias apie XVII a. Vilniaus valdovų rūmuose sukurtas operas (1636 m., 1644 m. ir 1648 m.) Kadangi „Pastorello musicale“ natos surastos ir šiuolaikinė partitūra išleista visai neseniai, ši opera dar nė karto nebuvo prikelta gyvenimui. Simboliška, kad Vilniuje išsaugotą kūrinį atkurs Vilniuje įsikūręs tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“, kurio misija yra skleisti žinias apie senąją mūsų krašto kultūrą remiantis istoriškai pagrįsto atlikimo principais.

Šiuolaikinė Johanno  Sebastiani kūrinio lietuviška premjera Vilniuje nuskambės tradicinės „Operos dienos Valdovų rūmuose“ proga, kuri rengiama jau penktą kartą, taip prisimenant 1636 m. rugsėjo 4 d. Vilniuje pastatytą pirmąją operą Lietuvoje „Elenos pagrobimas („Il ratto di Helena“).

Сайт мероприятия: http://www.valdovurumai.lt

Показать большеПоказать меньше
Мероприятие Дата / Время Место проведения Цена  
Opera ''Pastorello musicale'' Valdovų rūmuose Сб 02.09. 2017 17:30 Valdovų rūmai, Vilnius 4.16 - 16.16
Полезная информация

Perkant 10 ir daugiau bilietų kreipkitės: vipklientai@bilietai.lt

Durys atidaromos: 30 min. iki renginio
Vaikai nemokamai neįleidžiami.
Cenzas:
N-7
Trukmė: 2 val.
Kalba: Italų k., lietuviški subtitrai
Pertraukos: nėra
Nuolaidos:
- 50% studentams, moksleiviams, senjorams ir asmenims su negalia (kontrolės metu pateikti nuolaidą įrodantį dokumentą)
- 30 % su OMNI ID (į nuolaidos laukelį įvesti pirmus 6 kortelės numerio skaičius)
- 30 % perkant 10 ir daugiau bilietų

Renginio organizatorius prisiima atsakomybę dėl įvykusio renginio ir jo kokybės. Pinigai už bilietus grąžinami tik neįvykus renginiui ar nukėlus renginio datą. Platintojas veikia kaip atsiskleidęs tarpininkas.

Место проведения
Katedros a. 4 Vilnius Литва
Организатор
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 4 Vilnius Vilnius
Рег. № 302297628
НСО LT100007722511