Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Jeronimas Milius: Kalėdų dovaną jau gavau

Festivalyje „Untold City“ minią šėlti privertęs „Queen Show“ su Jeronimu Milium sugrįžta. Gruodį legendiniai „Queen“ hitai skambės Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“ ir Kaune, „Žalgirio“ arenoje, o Naujuosius metus su „Queen Show“ pasitiks Palangos koncertų salės žiūrovai.

Didysis rudens bilietų maratonas!

Ruduo nėra priežastis liūdėti! Turite puikią galimybę nuvykti į savo mėgstamą koncertą su nuolaida!

GARBANOTAS aplanko KOTRYNĄ

Sako, jų muzika daro žmones laimingus - nesvarbu, kur beskambėtų.

''Man-go'' naujausioje dainoje - skaudžios santykių pamokos

„Mylimo žmogaus paleidimas – ko gero, skausmingiausias išgyvenimas, kokį tik galime patirti. Atrodo, tiek daug laiko praleista kartu, tiek emocinės energijos išnaudota ir ateitis vienas be kito atrodo tiesiog neįmanoma. Deja, kartais ji neįsivaizduojama ir liekant kartu. Apie skaudžias santykių pamokas atviraujame naujausiame mūsų kūrinyje „Nuramink“, - sako „Man-go“ merginos.

Šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ tavo mieste!

Rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto literatūrinės klasikos šedevras atgyja judesio pasakojimu

Lietuviams Portugalijos fado žvaigždė Marija Emilija įrodys, kad fado gali gydyti sielą

Brazilės lūpose... portugališkas fado?! San Paule (Brazilija) gimusi šarmingoji dainininkė Marija Emilija pasuko netradiciniu muzikinės karjeros keliu. Užuot dainavusi kaitrią brazilišką sambą, širdį virpina portugališku fado. „Casa de fado” – pirmasis atlikėjos albumas, kurį ji ir jai akomponuojanti gitaristų trijulė pristatys turo Lietuvoje metu.

Įelektrinanti kelionė su Antonio Lizana nuo pašėlusio džiazo iki energizuojančio flamenko

Kylanti Ispanijos žvaigždė Antonio Lizana savo nežabota energija ir kimiu sprogstamosios galios balsu rugpjūtį privers flamenko ir džiazą iššauti tarsi fejerverką. Jo pasirodymai prilygs žadą atimančiam spektakliui, banguojančiam tarp iškilmingo transo ir siautulingo vakarėlio. O impozantiškas flamenko šokėjas Jose Maria Castano, kulnais kaukšėdamas į scenos grindis, savo plastiška įtaiga „iliustruos“ Antonio Lizanos koncertus, galutinai užhipnotizuodamas publiką. 

Lietuvoje su grupe lankysitės pirmą kartą. Ką jau žinote apie šią šalį ir ko tikitės? Ko laukti lietuviui, perkančiam bilietą į vieną iš Jūsų „Jazz-Flamenco Locura“ turo koncertų?

Esu girdėjęs apie kai kuriuos įvykius ir faktus, vykusius po II-ojo pasaulinio karo. Tačiau, prisipažinsiu, apie Jūsų šalies kultūrą nedaug težinau. Todėl dievinu gastroles užsienyje, jos man – tobuliausia kelionė į šalies pažinimą ir jos žmonių širdis. Žiūrovams, savo ruožtu, pažadu kelionę nuo tradicinio flamenko iki pašėlusio džiazo, nuo transo iki vakarėlio.

Būdamas 10-metis pradėjote groti saksofonu. Vėliau su džiazo grandais dalyvaudamas muzikinėse dirbtuvėse, susipažinote ir su džiazu. Ar jau tada supratote, kad džiazas virs didžiąja Jūsų aistra?

Sulaukęs paauglystės flamenko grupėse pradėjau pūsti saksofoną ir mokytis improvizuoti, mat tai buvo pagrindinė mano užduotis. Nuo tol aš vis labiau ėmiau „grimsti“ į meilę džiazui...

Kada suvokėte, kad dar ir balsą turite? Kaip pradėjote dainuoti? Kas Jus užburia labiau – dainavimas ar saksofonas?

Nuo mažens man patiko brazginti gitarą, kurti dainas ir dainuoti, bet scenoje pradėjau dainuoti tik į džiazo magistro studijų pabaigą. Pradėjau „miksuoti“ flamenko su džiazu. Paprastai mano dainose būdavo tik kelios vokalui skirtos vietos, tad sykį pabandęs tas vietas užpildyti savuoju balsu, supratau, kaip man smagu dainuoti ir kaip tai „užveda“ publiką! Taip atradau savo antrąjį „instrumentą“ – savo balsą. Tiesą sakant, net nežinau, kuris instrumentas šiandien yra tas „pirmasis smuikas“...

Ne tik džiazas, bet ir flamenko Jums daro didelę įtaką. Ką Jums reiškia flamenko ir kaip toptelėjo sujungti šiuos du muzikos žanrus į vieną visumą?

Flamenko – tai mano vaikystė, mano įkvėpimas, mano šalis, mano kultūra... O mintis suplakti džiazą su flamenko gimė natūraliai, vos tik man pradėjus kurti muziką. Koks gi ispanas be flamenko?!

Į Lietuvą atsivešite ir flamenko šokėją, taigi Jūsų koncertuose klausytojai turės peno ne tik ausims, bet ir akims? Norite pasakyti, kad flamenko be šokio – ne flamenko?

Unikalaus šokėjo Jose Maria Castano pasirodymai tarsi iliustruoja ir papildo judesiu tai, ką groju ir dainuoju. Patikėkit, tas impozantiškas ir temperamenu pulsuojantis kaukšėjimas kulnais į scenos grindinį publiką tiesiog hipnotizuoja!

Jūsų kūryboje girdimi ir kitų šalių, kaip antai, rytų šalių muzikos žanrų skambesiai. Iš kur jie?

Išties, aštriausias neispaniškas prieskonis mano muzikoje kilęs iš Maroko, esančio netoli mano gimtosios Andalūzijos. Maroke lankausi nuo paauglystės, todėl mano kompozicijose neišvengiamai prasisunkia arabų, berberų, afro ir andalūzų motyvai.

Kokios muzikos klausotės Jūs pats?

Atspėkit! (juokiasi). Aišku, kad flamenko, džiazo ir kai kurių šiuolaikinių pasaulinių kompozitorių kūrinių.
Gal pavyks bent ausies krašteliu susipažinti ir su Jūsų šalies muzika... Nekantraudamas laukiu energingo muzikinio pasimatymo su dar nepažinta Lietuva!