Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Inga Jankauskaitė pristato dainą ir vaizdo klipą ''Ir tai praeis'': dabar įgavo daug daugiau prasmių ir aktualumo

Viena ryškiausių pastarojo meto atlikėjų, net trijose muzikos apdovanojimų „M.A.M.A.“ kategorijose nominuota Inga Jankauskaitė ir toliau išlieka itin produktyvi. Šiandien žinoma moteris pristato singlą „Ir tai praeis“, iš visai neseniai pristatyto antrojo solinio albumo. Šiuo periodu aktualiai pavadintas kūrinys parašytas seniau, tačiau dabar įgavo dar daugiau prasmių.

Atlikėjas Jurijus perdainavo legendinę ''Foje'' dainą ''Geltoni krantai'', kuri A. Mamontovo nepaliko abejingu: šis kūrinys perdarytas itin skoningai

Visai neseniai savo antrąjį solinį albumą „Randai“ pristatęs dainininkas Jurijus Veklenko, šiandien klausytojams turi dar vieną staigmeną – perdarytą legendinės grupės „Foje“ kūrinį „Geltoni krantai“. Šis Jurijaus pasirinkimas ir dainos perdarymas pradžiugino ir kūrinio autorių, dainininką Andrių Mamontovą.

M.A.M.A. pristato Lietuvos muzikos kūrėjų grojaraštį

Svarbiausias šalies muzikos reiškinys – apdovanojimai „M.A.M.A.“ nuolatos stengiasi populiarinti Lietuvos kūrėjų darbus bei kuo plačiau visuomenei pristatyti atlikėjus. Šį kartą asociacija, organizuojanti muzikinius apdovanojimus, žengia dar vieną žingsnį – pristato muzikos grojaraštį, kuris kiekvieną savaitę bus atnaujinamas.

Pradėjus plaukti pirmosioms paraiškoms ''Aurum 1006 km lenktynių'' organizatoriai siūlo pasirūpinti ir bilietais

Tik prieš pusantros savaitės paskelbę dalyvių registraciją „Aurum 1006 km lenktynių“ organizatoriai susilaukė ir pirmųjų paraiškų. Norą pasivaržyti 2021 metų liepos 14-17 dienomis Palangoje vyksiančiose jau 22-osiose maratoninėse lenktynėse, kurias nuo pat pradžių kasmet rengia VšĮ „Promo Events“ ir kurios tituluojamos didžiausiu automobilių sporto renginiu Baltijos šalyse, jau pareiškė norą devynios komandos.

LORDS OF THE SOUND pristato kalėdinę programą „Grand Christmas“

Naujametinė nuotaika, Kalėdų dvasia, meilės atmosfera ir šeimos rato šiluma užlies besiklausant orkestro LORDS OF THE SOUND

Kas pirmasis užfiksavo planetų skleidžiamus garsus: NASA ar kas kitas?

Ne daug kam žinomas faktas, jog vakuume garsas nesklinda. Tačiau interneto platybėse gausu Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės kosmoso administracijos (NASA) vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti planetų garsai. Vienuose jų siaučia vėjo audros, kitos ūžia tarsi tuščiaviduris metalinis sviedinys, trečios jų švilpia kaip arbatinukas ar ošia kaip jūros kriauklė.

Tačiau dar gerokai prieš astronautus bei astronomus ir jų kosminius zondus, planetas pradėjo tyrinėti XX a. pradžios britų kompozitorius Gustavas Holstas (18741934), kuris 1918 m. rugsėjo 29-ąją Karališkojoje Londono salėje, diriguojant maestro Adrianui Boultui, pristatė savo siuitą „Planetos“, vaizduojančią, kokius garsus skleidžia Marsas, Venera, Merkurijus, Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas. Ši siuita tapo tokia populiari, jog amerikiečių kompozitorius ir dirigentas Johnas Towneris Williamsas (g. 1932) jos dalį „Marsas“ panaudojo kurdamas muziką žymiesiems „Žvaigždžių karams“.

Balandžio 26 d. 19 val. „Compensa“ koncertų salėje G. Holsto „Planetas“ atliks Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro Gintaro Rinkevičiaus. Koncerte taip pat skambės ir vieno talentingiausių šių laikų akordeonistų Martyno Levickio kartu su orkestru atliekamas M. Majkusiako „Concerto Classico“ ir A. Piazzollos siuita „Punta del Este“.

„Planetos“ – žymiausias G. Holsto kūrinys, kurio kiekviena dalis skirta tuo metu žinotoms septynioms planetoms (išskyrus Žemę). Ypač žinomos yra pirmoji dalis „Marsas − karo nešėjas“ ir ketvirtoji dalis „Jupiteris − džiaugsmo nešėjas“. Pastarosios dalies muzika buvo panaudota populiariai anglų patriotinei dainai „Aš prisiekiu tau, mano šalie“ („I Vow to Thee My Country“).

„Planetos“ yra astrologinis, o ne astronominis kūrinys, dėl to jame nėra minima Žemė, Saulė ir Mėnulis. Kiekvienas melodinis judėjimas yra skirtas išreikšti emocijoms, susijusioms su planetų ir žmogaus sąveika, ir parodyti, kokią įtaką planetos turi žmogui.

Kūrinio idėją G. Holstui pasiūlė Cliffordas Baxas, atostogų Maljorkoje metu supažindinęs kompozitorių su astrologija. G. Holstas mėgo sudarinėti horoskopus savo draugams bei pažįstamiems. Rašydamas siuitą jis naudojosi A. Leo knyga „Kas yra horoskopai?“ – knygos mintys buvo tramplinas, nuo ko pradėti rašyti muziką.

1914 m. sausio 17 d. G. Holstas dalyvavo Arnoldo Schoenbergo „Penkių kūrinių orkestrui“ premjeroje, Karališkojoje salėje Londone. Šis kūrinys pagimdė idėją, jog vientisumas ne visada yra svarbus. Kompozitorius savo laiškuose yra minėjęs, jog būtent A. Schoenbergo muzika jam padėjo suvokti „Planetų“ koncepciją.

Iš pradžių kūrinys buvo sugalvotas dviem fortepijonams, išskyrus Neptūną, kuris, kaip dievybių simbolis, buvo dedikuotas vargonams. G. Holstas tikėjo, jog fortepijono garsas yra tobulai derantis su paslaptinguoju pasauliu bei kosmoso platybėmis. Tačiau vis populiarėjantis didžiulis orkestras leido suprasti, ko reikalauja publika. Orkestro naudojimas buvo itin vaizdingas ir spalvingas, labai derantis prie siaučiančių audrų ar visiškos ramybės. Didžiulis orkestras derėjo su Igorio Stravinskio, Arnoldo Schoenbergo, Nikolajaus Rimskio-Korsakovo ar Aleksandro Glazunovo orkestrais, kurie buvo labai reikšmingi ir puikiai perteikiantys nuotaiką.

G. Holsto „Planetos“ buvo sutiktos audringomis ovacijomis, kūrinio populiarumas neblėsta iki šiol. Tačiau pats kompozitorius nebuvo patenkintas siuitos sėkme. O vėliau skundėsi, jog „Planetos“ užgožė kitus jo darbus.