Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Vaidas Baumila prieš rizikingą skrydį įdainavo jaudulio ir įtampos kupiną kūrinį

Vaidas Baumila ir Jokūbas Bareikis, su kuriuo jiedu įkūnys Steponą Darių ir Stasį Girėną miuzikle „Lituanica”, įdainavo pirmąjį šio unikalaus muzikinio pastatymo kūrinį, pavadinimu „Laukite mūsų”. Kviečiame pirmiesiems išgirsti jaudulio, įtampos, o taip pat ir nenugalimo ryžto kupiną kūrinį, skambėsiantį prieš lemtingąjį skrydį.

Valentino diena kitaip ''ŠIRDIES RITMU''

Šv. Valentino diena KITAIP yra nekomercinis ir visiems atviras renginys. Ypač kviečiame dalyvauti jaunimą, šeimas ir visus kurie jauni širdyse.

Inga Jankauskaitė skelbia didžiausią koncertą savo karjeroje: ''kada, jei ne dabar''

Talentingoji aktorė, dainininkė ir laidų vedėja Inga Jankauskaitė paskutiniąsias metų dienas pasitinka su džiugia žinia ne tik savo gerbėjams, bet ir pačiai sau. Po daugiau nei trejų metų pertraukos garsi moteris artėjančių metų kovo 23 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje surengs didžiausią koncertą savo karjeroje ir pristatys naująjį albumą.

Lietuvoje koncertuos norvegų gotikinės ir simfoninės sunkiosios muzikos atlikėjai SIRENIA

Šio pavasario renginių gausą papildys koncertas, kuris ypatingai pradžiugins gotikinės ir simfoninės sunkiosios muzikos gerbėjus. Į Lietuvą pirmą kartą atvyks vieni žymiausių šių stilių atlikėjų iš Norvegijos „Sirenia“. Vienintelis jų pasirodymas įvyks kovo 14 dieną klube „Vakaris“ Vilniuje.

R. Šilenskienė: maitintis sveikai ne tik paprasta, bet ir pigiau

Besivaikydami populiariausių dietų ir itin greitai kintančių mitybos principų madų pamirštame, kertinius principus ir tai, kad svarbiausia galvoti apie maisto kokybę ir maitintis subalansuotai. Be to, subalansuotos mitybos akademijos „Pirmas šauktas“ ekspertė Rita Šilenskienė laužo nusistovėjusį stereotipą, ir teigia, kad valgydami subalansuotą ir sveikatai palankų ekologišką maistą netgi sutaupytume.

- Mitybos teorijų, dietų ir net vienas kitam prieštaraujančių patarimų, atrodo, daugėja ne dienomis, o valandomis. Kaip nepasimesti literatūroje bei interneto platybėse pateikiamos informacijos gausybėje?

- Iš tiesų, dar niekada gyvenime teorija apie mitybą nesikeitė greičiau nei kartos. Keista, kad protingam žmogui, gebančiam sukurti sudėtingiausius mechanizmus ar net sukonstruoti kosminius laivus, vis dar reikia aiškinti kas yra gerai jo organizmui, o kas ne. Esu įsitikinusi, kad dietologų, psichologų ir mitybos specialistų tiek nereikėtų, jei pramonė ir šlamštmaisčio pardavėjai neformuotų iškreipto požiūrio į maistą, jei vyrautų valgymo ir maisto gaminimo kultūra šeimose ir subalansuota mityba būtų gyvenimo norma.

Faktas, kad mūsų vidaus organai, virškinimo sistema, susiformavusi prieš tūkstančius metų ir žmonija yra prisitaikiusi vartoti natūralius gamtos duotus produktus: natūrali mėsa ir žuvis – retai, kaip sumedžiotas brangus laimikis, o gamtos duotos daržovės ir vaisiai – visada po ranka. Užuot improvizavus su įvairiausiomis dietomis, laikysitės paprasto principo: stenkitės, kad 80 proc. raciono sudarytų augalinės kilmės, neperdirbti ir geriau ekologiški produktai, o likusius 20 proc. gyvūninės kilmės produktai. Taip gausite visko, ko žmogui reikia norint gyventi ilgai ir sveikai.

- Užsiminėte apie kokybišką, neapdorotą ir ekologišką maistą. Kokiais kriterijais remdamiesi lietuviai apskritai perka maisto produktus?

- Remiantis statistika, 33 proc. renkasi pagal kainą, tiek pat atiduoda prioritetą skoniui ir susiformavusiems valgymo įpročiams, 2 proc. visą laiką laikosi kažkokios dietos ir pagaliau - 19 proc. stengiasi valgyti  „sveiką maistą“.

Tačiau daugelis skirtingai supranta, kas yra sveika. Sveikatos šaltinio – daržovių suvartojimas Lietuvoje stipriai atsilieka nuo Pietų Europos šalių ir net nesiekia pusės rekomenduojamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) daržovių suvartojimo normos. Tai žinant, turbūt neverta stebėtis, kad pirmaujame pagal sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis.


- Kokiems maisto produktams reikėtų teikti prioritetą?

- Prioritetą derėtų teikti ekologiškiems produktams, nes intensyvios žemdirbystės produktai turi mažesnę maistinę vertę. Jie auginami nualintose dirvose, tręšiami, puškiami pesticidais ir visa tai atsiduria mūsų organizme. Ko galime tikėtis po kelių po keliasdešimties metų? Alergijos, uždegiminių procesų ar kitokių nemalonumų. Dabar taupome maistui, bet ateityje už sugadintą sveikatą sumokėsime daug daugiau, nei sutaupėme rinkdamiesi pigesnius produktus.

Tiesa, kai kalbame apie ekologiją, svarbu suprasti, kad ekologiški maisto produktai nebūtinai yra palankūs sveikatai. Apie tai daugelis nesusimąsto, todėl parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 9-11 d. vyksiančioje parodoje „Eko Logika“ bus galima daugiau sužinoti apie tai, kaip pasikeitė maistas, keičiantis gyvenimo tempui, kokią įtaką perdirbtas maistas daro sveikatai, kiek kainuoja sveikai maitintis.

- O kaip žinoti, kurie ekologiški produktai yra naudingi mūsų sveikatai?

- Gaila, bet prekybos centrų ekologiškų prekių skyriuje galima pasirinkti vos kelis vertingus ir naudingus produktus. Pavyzdžiui, eko ženkliuku pažymėtas batonėlis kainuoja tiek, kiek trys brokoliai, tačiau jis toli gražu nėra sveikiausias produktas ir nesuteiks nei sotumo, nei naudos. Nors yra pagamintas iš ekologiškų ingredientų.

Pastebima, kad Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, daugelis gyventojų dar ir  nepasitiki eko ženkliuku. Pirmiausia, tai visi tikrai ekologiški produktai turi turėti ES patvirtintą ženklinimą arba nacionalinį eko žemdirbystės ženkliuką. Jei perkate turguje ir klausiate, ar tai eko produktas, gausite atsakymą, kad taip, tačiau tik parodytas sertifikatas patvirtina kilmę.

Galbūt ekologiškas maistas ne visada atrodo taip gražiai, kaip vienodos formos ir spalvos daržovės bei vaisiai prekybos centruose, bet tai ne maisto, o mūsų problema.

Žinoma, jei daržoves pervirsime, apdorosime aukštoje temperatūroje, paskandinsime riebaluose, tai nebelieka didelio skirtumo, ar tai buvo ekologiškas produktas ar ne – jis vis viena jau nebus vertingas mūsų organizmui.

- O ką manote apie įsitikinimą, kad sveikai maitintis yra brangiau.

- Stebėdama apsipirkimo įpročius, matau, kaip mamos savo vaikams perka saldžius jogurtus, sūrelius, saldainius, sausainius, bandeles, paštetus, dešreles, lydytus sūrelius, majonezą, sultis, gazuotus saldžius gėrimus. Juk visa tai, kas yra supakuota, buvo gaminama iš produktų, kuriuos mes galime nusipirkti pigiau ir neperdirbtus! Valgydami natūralų, ekologišką maistą, gautume didesnę naudą sveikatai ir net sutaupytume pinigų. Žmonės, kurie suvokia, kad šiandien truputį brangiau mokėdami už kokybiškus produktus, ateityje mažiau išleis sveikatos „remontui”, yra sąmoningi, išprusę piliečiai.

Pakeiskime savo krepšelyje iš anksto paruoštą ir supakuotą maistą į normalius produktus ir pamatysite, kad liks pinigų net ekologiškoms daržovėms. Esu dariusi ne vieną palyginimą, kad net iš ekologiškų produktų namuose gaminti patiekalai yra 1,5-2 kartus pigesni, negu pirkti parduotuvėje pusfabrikačiai. Bendraujant su vaikais pagaminti saldžius sūrelius be cukraus iš ekologiškos varškės, razinų ir aplieti natūraliu šokoladu bus 2 kartus pigiau, skaniau ir naudingiau.

Mes labai skaičiuojame savo laiką, sakome, kad jis mums brangiausias, tad nusprendžiame neeikvoti jo ruošiant maistą, mintame pusfabrikačiais, bet negalvojame, kad taip tikrąja to žodžio prasme susitrumpiname gyvenimą.

R. Šilesnkienė savo sukauptomis žiniomis ir patirtimi dalinsis su parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 9-11 d. vyksiančios parodos-forumo „Eko Logika“ lankytojais. Jau ketvirtą kartą vykstančiame renginyje visi kviečiami griauti mitus, semtis idėjų, išmokti gyventi truputį kitaip - visų pirma sąmoningai ir kokybiška. Čia laukiami visi smalsūs, žingeidūs ir savimi bei aplinka besirūpinantys žmonės, norintys atrasti natūralių, kokybiškų produktų bei paslaugų, dalyvauti seminaruose, paskaitose aktualiomis temomis. Paroda „Eko Logika“ yra neatsiejama kartu vyksiančios Baltijos maisto ir gėrimų parodos „BAF“ dalis.