Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Aktorė L. Kondrotaitė gaili atiduoti vaidmenį

Metų pradžia Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo iš tiesų dosni. Savo darbus pristatė ne vienas teatrinės padangės profesionalas. Antrąjį savo kūrinį miesto bendruomenės teismui atidavė ir režisierius Augustas Gornatkevičius, delegavęs antikos mitu paremtą spektaklį „Hotel universalis“.

10 faktų apie baleto meistrą ir reformatorių Maurice Béjart

Balandžio 22 d. Lietuvoje gastroliuos XX a. choreografijos genijaus Maurice Béjart sukurta ir visame pasaulyje žinoma trupė „Béjart Ballet Lausanne“.

Lilas ir Innomine su orkestru po atviru dangumi!

Grupės koncertas Kalnų parke stebins ne tik muzikiniais sprendimais, bet ir šviesų bei vizualizacijų šou

Mamos dienos koncertas Žalgirio arenoje!

Šį šiltą ir jausmingų akimirkų vakarą viskas tik Jums, brangios Mamos!

''Mango'' lyderė Rima: ''Širdyje likome tokios pačios mergiotės''

Neseniai dukrelės susilaukusi grupės „Mango“ lyderė Rima Petrauskytė-Paulauskienė ilgai ramiai vietoje nusėdėti negali. Dviejų dukrų mama ir vėl grįžo į repeticijos sales tam, kad grupės gerbėjams galėtų padovanoti įspūdingiausius muzikinius pasirodymus. Rima jau netrukus grįš į sceną jubiliejiniuose „Mango“ koncertuose įvairiuose Lietuvos miestuose ir tikina, jog šį kartą norisi viską padaryti dar geriau ir tobuliau.

Režisierius A. Areima: žaidimas skatina mąstyti

Šiandien ir rytoj Juozo Miltinio dramos teatras kviečia į paskutinę premjerą prieš Didžiosios salės rekonstrukciją. Su būriu ryškių teatro ir kviestinių aktorių režisierius Artūras Areima pastatė spektaklį „Fizikai“ pagal Friedricho Dürrenmatto pjesę.

Timati – Didysis solinis koncertas Vilniuje!

Didysis Timati solinis koncertas Europinio turo Vilniuje metu lapkričio 2 d.!

Legendinės grupės Budka Suflera vokalistas Vilniuje – auksinis Krzysztofo Cugowskio jubiliejus

„Bal wszystkich świętych” (Visų Šventųjų balius), „Bo do tanga trzeba dwojga” (Nes tango šokiui reikia dviejų), „Jolka, Jolka pamiętasz” (Jolka, Jolka atsimeni) – kas nežino šių unikaliu atlikimu pasižymėjusių kūrinių. Po daugiau nei dešimties metų pertraukos vilniečiai turės progą gyvai išgirsti didžiausius grupės Budka Suflera ir solinius Krzysztofo Cugowskio hitus – atlikėjas atvyksta į Vilnių švęsti savo 50-ies metų sceninės veiklos jubiliejų! Išskirtinis koncertas įvyks balandžio 27 dieną 19 valandą Compensa koncertų salėje.

Inga Jankauskaitė: mano ožiaragiui patinka keisti planus tik vienu atveju

Didžiausiam savo karjeroje koncertui Kauno „Žalgirio“ arenoje besiruošiančią Ingą Jankauskaitę, iš koncerto organizatorių pasiekė netikėta žinia – planuotas kiekis bilietų parduotas. Šiandien koncerto organizatoriai skelbia papildomą bilietų pardavimą, kuris bus ribotas. Pasak pačios Ingos, tai labai maloni žinia.

Režisierė A. Leonova: apie technologijas kalbu per žmogų

Kovo 8 d. Juozo Miltinio dramos teatre Panevėžyje ir kovo 9 d. Oskaro Koršunovo teatre Vilniuje bus rodomi naujausi režisierės Agnijos Leonovos darbai – diptikas apie dirbtinį intelektą. Vilniečiai galės pamatyti pirmąją ciklo dalį – kūrinį „y: Alisa“, o panevėžiečiai antrąją – spektaklio „Sapiens“ premjerą. Dvidešimt septynerių metų menininkė sukūrė įdomų darbą, kuriame apie naujausių technologijų keliamą pavojų kalba per žmogišką prizmę. Čia ji pritaikė patirtį, įgytą dirbant su O. Koršunovu Lietuvoje ir su garsiu teatro meistru Tadashi Suzuki Japonijoje. Tarp repeticijų su A. Leonova kalbamės, kaip jaunajai režisierei sekėsi dirbti prie naujausių spektaklių, ką ji mąsto apie dirbtinį intelektą ir jo keliamas grėsmes žmonijai, galiausiai ką mano apie teatro meną bei jo galimybes nesustabdomos technologizacijos epochoje.

Vizualizacija, gimusi iš oro

Pakalbėkime apie orą“. Ši frazė įprastai reiškia anaiptol ne manieringą bendravimo būdą, net labiau žargoniškąjį „oro stumdymą“, pilstymą „iš tuščio į kiaurą“, kalbėjimą be pasiruošimo, taigi, „iš oro“. Verbaliai tai artima kitam blogą statusą turinčiam užsiėmimui – veltėdiškam „laiko užmušimui“.

Tačiau „kalbėjimas apie orą“ vis dėlto yra kur kas fundamentalesnis, nei atrodytų iš pirmo žvilgsnio, net jei tokių sąvokų kaip „oro pilis“ ir „fundamentas“ teoriškai nejungia jokia tūrinė medžiaga.

Unikalus festivalis „Akordeono muzikos savaitė“ dėl to ir yra unikalus, kad jo nevaržo jokios įcementuotos tradicijos ir principai „taip reikia“ ar „visi taip daro“. Atvirkščiai – šis festivalis gimsta ant pamatų „niekas taip nedaro“. Todėl kai festivalio šūkiu pasirenkama frazė „Pakalbėkime apie orą“, tenka pakapstyti giliau, nes ten kažkas turi būti pakasta.

Ir tikrai: pasikalbėjimas apie orą yra pirminė dialogo fazė, padedanti nepažįstamiems žmonėms pradėti pokalbį, kuris netrukus gali virsti labai veržliu ir žavingu diskusijos kriokliu.

Apie orą – tai ir apie tai, kuo mintame, kaip gyvename, kaip gyvens ateities kartos, ar tikrai planetos laukia katastrofa su tokia doze oro taršos, kokią leidžiame sau šiandien.

Apie laisvės orą, jo skonį šiais metais kalbasi visa Lietuva, švenčianti nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį.

Taigi, šimtai būdų apie orą kalbėtis prasmingai. Ir – tiek pat būdų tuo oru, perleistu per akordeono dumples, žavėti klausytojus. Todėl „Akordeono muzikos savaitė“, pradėdama 7-ąjį sezoną, pristato naują vizualinį identitetą, kurio šerdis yra gluminančiai paprasta: oras.

Pirmiausia, mes niekada neturėjome logotipo. Kasmet su mumis dirbdavo vizualinį turinį kuriantys menininkai ir jie buvo laisvi rinktis, ką vaizduoti. Jų medžiaga buvo puiki. Tačiau šiais metais, kai sugalvojome, kad norime turėti pastovų vizualinį identitetą, aš iškart pasakiau kūrybiniems žmonėms, kad nenoriu jokių mygtukų, jokių klavišų, jokių dumplių, nes tai turi visi pasaulio akordeono muzikos festivaliai, – pasakoja „Akordeono muzikos savaitės“ siela, festivalio meno Martynas Levickis. – Užduotis sukurti tokį identitetą buvo patikėta kompanijai „Folk“. Tai yra jauni žmonės, bet jie jau turi įdomios patirties, yra sukūrę matomų dalykų. Tiesiogiai dirbti su festivaliu, ieškant jo vizualinio identiteto, jiems dar nebuvo tekę. Bet pokalbio metu buvo ištrauktas iš kišenės ir Bergeno festivalis, kuris man yra pavyzdys, lygiuojantis į aukščiausią kokybę. Taip mes gražiai susitikome kūrybinėje kryžkelėje. Manęs paprašė inspiruojančio aprašymo, kas yra akordeonas. Sukūriau tekstą, kuriame didžiausią dalį ir skyriau orui, nes jis yra pagrindinis variklis. Nors žvelgiant į akordeoną viskas atrodo sudėtinga ir mechaniška, vis dėlto šio instrumento garsą ir gyvybę sukuria oras. O kiekvieno akordeonisto identitetas, unikalumas priklauso nuo to, kaip jis tą orą sugeba valdyti.“

Jau per pirmą susitikimą su Martynu ir jo komanda tapo aišku, kad šie žmonės į akordeoną žiūri šiek tiek kitaip, tas požiūris nebuvo daiktiškas ar paprastai apčiuopiamas, turbūt tiksliau tai būtų vadinti filosofija. Todėl norėjome rasti konceptualų sprendimą, kuris to požiūrio ir mąstymo gylio nesuredukuotų iki daiktinio pavidalo. Pradėjome gilintis ne į tai, kaip atrodo akordeonas, o kaip jis veikia, kaip gimsta garsas ir kaip Martyno judesiai jį sukuria. Paaiškėjo, jog viso to pagrindas ir esmė yra oras, jo judėjimas ir valdymas akordeono viduje. Nuo to momento tikrąja ta žodžio prasme „pakibome ore“: mintis įtraukė ir nebepaleido, teliko rasti geriausią būdą jį užfiksuoti, – kalbėjo agentūros „Folk“ kūrybos vadovas Ignas Kozlovas. – Kai pristatėme Martynui idėją, jo veidas buvo iškalbingesnis už bet kokius žodžius, kambarys tiesiog nušvito. Tapo aišku, kad darom.“

Jie mane nustebino tokiu pasirinkimu – užfiksuoti, nuspalvinti orą, kuris cirkuliuoja, kai groju. Visuomet esu už nestandartinius sprendimus. Bet, klausiau, kaip gi mes tai įgyvendinsime? Grįžome į savo kūrybines erdves eksperimentuoti: kas su popieriumi ir markeriais, kas su šviesos diodais. Keitėmės nuotraukomis. Po kelių savaičių su mūsų ir jų kūrybinėmis komandomis susitikome tamsiame kambaryje Menų spaustuvėje“, – pasakojo M. Levickis.

Įsijungė kameros, šviesos, Martynas užgrojo lietuvių liaudies kūrinį „Beauštanti aušrelė“. Jo ištrauka buvo kartojama ne vieną kartą, tačiau kaskart projekto komandai išsprūsdavo „wow!“, išvydus, kaip tas pats kūrinys, vienodai tiksliai grojamas, gali įgauti vis kitokį vizualinį kūną.

Tu tiesiog nekvescionuojamai tiki idėja, tiki jos stiprumu, jos įdomumu, bet negali žinoti, į ką tai pavirs. Kita vertus, mane tai ir veža: įdomiau nežinoti, kas bus, nei žinoti, kad viskas pavyks. Šimtaprocentinės sėkmės dalykas visuomet suteikia saugumo, ne tik festivalyje, bet ir gyvenime. Tačiau draivo daugiau, kai nežinai. Kaip ir mūsų klausytojai – jie ne visada žino, kas jų laukia, bet tai ir yra variklis“, - sakė M. Levickis.

Kūrybinis procesas buvo vaisingas: sukurta 10 „Akordeono muzikos savaitės“ vizualizacijos versijų. Tiek jų ir bus naudojama, šalia pateikiant papildomą informaciją: kiekvienos versijos numerį ir techninius fotografavimo parametrus.