Liepsnojančios sielos. Rekviem Katiai ir Morisui Kraftams (Skalvija)

Žiūrovų pamėgta charizmatiškoji vulkanologų pora, Katia ir Maurice’as Krafftai, sugrįžta. Šiame filme jų stulbinančių vaizdų palikimu susidomi gyva legenda tapęs režisierius Werneris Herzogas. Jis į Krafftus žiūri ne kaip į mokslininkus, o kaip į kino kūrėjus. Pasitelkęs poros sukauptus apokaliptinius vaizdus, Herzogas atskleidžia unikalų žvilgsnį į pasaulį ir grožėjimąsi jo keistenybėmis. Herzogo balsas šioje kelionėje tampa švelniu palydovu, pakylėjančiu vulkanišką Krafftų medžiagą iki metafizinių temų: žmogiškojo laikinumo, savęs įprasminimo, visa kuriančių bei griaunančių gamtos jėgų. N-13

 

Ištikimiems VDFF žiūrovams Wernerio Herzogo „Liepsnojančios sielos. Rekviem Katiai ir Morisui Kraftams“ galbūt primins pernai rodytą Saros Dosos filmą „Meilė ir vulkanai“, nes abu režisieriai dirba su tuo pačiu 200 valandų apimties vulkanologų archyvu. Vis dėlto filmų atmosfera ir akcentai, kuriuos režisieriai dėlioja, skiriasi: filmai vienas kitą papildo, o skirtingų archyvo interpretacijų lyginimas gali tapti labai įdomia pramoga žiūrovui – dokumentikos pasaulyje retai pasitaiko proga pamatyti, kaip įvairiai gali būti papasakota ta pati istorija. Herzogas Kraftų medžiagą komponuoja tarsi rekviem, t. y. gedulingas mišias, todėl muzika filme yra ne mažiau svarbi ir įspūdinga nei stichiškų vulkanų vaizdai. (Ona Kotryna Dikavičiūtė)