KKKC Naujo sezono parodos

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) 2023 m. sausio 20 d., penktadienį, 17.30 val. Prasideda naujas parodų sezonas. Kviečiame į trijų parodų atidarymą.

Bob Bicknell-Knight „Kompiuterio valdomas personažas“

Personalinėje menininko, kuratoriaus ir rašytojo Bob’o Bicknell’o-Knight’o parodoje „Kompiuterio valdomas personažas / Non-Player Character “ pristatoma darbų kolekcija, įvairiais aspektais tyrinėjanti žaidėjo nevaldomus kompiuterinių žaidimų personažus (angl. „non-player characters“) kaip žmogaus veikimo ribų metaforą vis labiau algoritmiškoje ir kontroliuojamoje būtyje.

Žaidėjo nevaldomi personažai – tai kompiuterinių žaidimų veikėjai, valdomi kompiuterio. Jų elgsena –  iš anksto nustatyta dirbtinio intelekto, tokių personažų gyvenimas sukasi vien apie žaidėją. Jie yra įstrigę žaidimų pasaulyje ir pasmerkti visą amžinybę kartoti tą pačią dieną.

Parodoje B. Bicknell’as-Knight’as pristato paveikslų, skulptūrų, specialiųjų efektų vaizdo įrašų ir interaktyvių žaidimų seriją, kurioje nagrinėjami personažų plėtotei skirti žaidimų kūrimo įrankiai, mėginant įsivaizduoti, ką jie galėtų mąstyti ar jausti kiekvieną dieną.

Apie autorių

Bob Bicknell-Knight (g. 1996, Ipsvičas, JK) yra tarpdisciplininis menininkas, kuratorius bei rašytojas, dirbantis su tapybos, skulptūros bei skaitmeninėmis medijomis. Jo kūrybai įtakos turi temos, susijusios su kapitalistine priežiūra bei interneto hipervartotojiškumu. Menininkas tyrinėja automatizuoto darbo idėjas, globalines galios struktūras, technokratinį autoritarizmą, kritiškai analizuoja šiuolaikines technologijas. B. Bicknell-Knight surengė personalines ir dalyvavo grupinėse parodose Londone, Berlyne, Kaselyje, Niujorke, Kopenhagoje ir kt., skaitė pranešimus Tate Modern muziejuje, Goldsmiths ir Kembridžo universitetuose.

Kamilė Uždavinienė, Dovilė Dagienė, Emilijos Petrauskienė ir Radvilė Rimgailė-Voicik „Augalų albumas“.

Antroji paroda - Kamilės Uždavinienės, Dovilės Dagienės, Emilijos Petrauskienės ir Radvilės Rimgailės-Voicik paroda „Augalų albumas“.

Į laiką galima žiūrėti ne tik kaip į upę. Galime pasinerti į jį kaip į ežerą, sujudinti dugno nuosėdas, pajusti ir suprasti protėvių patirtis ir pomėgius. Pabandykime užuosti dvaro bibliotekos kvapą. Pamatyti popierių šūsnį ir dulkelių stulpą pro ne iki galo užtrauktas užuolaidas besiskverbiančiame saulės spindulyje. Viršutinėje knygų spintos lentynoje guli albumas. Galbūt tai klaipėdiečio Ernst Gustav Julius Waldhauer (1814–1883) augalų albumas* (lot. flori legium)? Albumo puslapiuose jis sukūrė subtilią augalų pasaulio realybę, botaniko svajonių išsipildymą – tų pačių genčių, bet retai gamtoje kartu žaliuojantys, augalai pavaizduoti greta, o jų skirtumai tiksliai akcentuoti. Ir visi vešlūs, sveiki, pasipuošę pavieniais ar į žiedynus sutelktais žiedais, vaisiais. Tai – meilės augalams, kolekcininko aistros ir dailininko talento liudytojas.

Andriaus Zakarausko „Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“

Tapytojo Andriaus Zakarausko paroda „Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“ koncentruotai atskleidžia paskutinių kelerių metų autoriaus tapybinius ieškojimus.

Kūlvirstis – užuomina apie dinamišką būseną, tarsi išjudinančią pagrindą po kojomis ir suteikiančią laikiną svaigulio jausmą, o pavidalus aplink trumpam suliejančią į formų ir spalvų sūkurį. Tad šis gimnastikos pratimas A. Zakarauskui tampa lyg pačios tapybos metafora, tapytojui įdomus virsmo momentas: dažo virtimas potėpiu ir vėliau – vaizdu.

Potėpiai ir jų dinamiška gausa kūriniuose laviruoja tarp abstrakčių dėmių ir atpažįstamų objektų. Neretai šios pažįstamos detalės nurodo į dailės istorijos pavyzdžius, ypač į religinius siužetus ir kontekstus, itin svarbius aliejinės tapybos istorijai ir nulėmusius jos raidą. Tapytojo apmąstomas prisikėlusio Kristaus vaidmuo materializuojamas sklandančiu tapybinėje plokštumoje potėpiu. Pačią paveikslo plokštumą menininkas traktuoja kaip dar vieną savarankišką siužeto dalyvį. Ji virsta atvira, sąlygiškai švytinčia erdve, kuri liečiama rankomis bei tapybos įrankiais ir konstruojama lyg žemėlapis. Paskutiniuosiuose darbuose A. Zakarauskas remiasi sinoptiniais žemėlapiais, kuriuose nužymėtos šalto ir šilto oro masių slinktys rezonuoja su šiltų ir šaltų spalvinių dėmių judėjimu jo tapyboje. Interpretuodamas šių žemėlapių struktūrą bei papildydamas drobes savitais simboliais ir ženklais, menininkas kuria asmenines tapybinio klimato schemas, tarsi leidžiančias įminti esamus ir būsimus jo kūrybos orus, pajusti tai rimstantį, tai audringą jo paveikslų kvėpavimą.

Apie autorių

Andrius Zakarauskas (g. 1982) Vilniaus dailės akademijoje 2005 m. įgijo tapybos bakalauro, 2010 m. ‒ magistro laipsnius. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose, surengė personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, 2018 m. tapo pirmuoju Lietuvos menininku, surengusiu individualią parodą Kinijoje. 2009 m. menininkas laimėjo „Jaunojo tapytojo prizo“ konkursą, 2011 m. jam buvo skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. Tapytojo kūryba pristatoma prestižinėse galerijose ir tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse. Jo darbų yra „Lewben Art Foundation“, MO muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus, Europos Centrinio banko kolekcijose, kūryba pristatoma Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje.

Parodos veiks iki 2023 m. vasario 19 d.

KKKC Parodų rūmų (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) darbo laikas: trečiadienį–sekmadienį 11–19 val. (valstybinių švenčių dienomis nedirba).

Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Informuojame, kad dalyviai gali būti matomi renginio nuotraukose ir vaizdo įrašuose, kurie gali būti paskelbti įvairiose medijos priemonėse.