Figaro vedybos. Teatralizuotas koncertas

Rugsėjo 24 d., sekmadienį, 15 val.
UŽUTRAKIO DVARO SODYBOS RŪMUOSE

FIGARO VEDYBOS
Teatralizuotas koncertas pagal
W. A. Mozarto operą „Figaro vedybos“

Grafienė Rozina – JULIJA KARALIŪNAITĖ, sopranas
Siuzana – EMILIJA FINAGĖJEVAITĖ, sopranas
Figaro – JONAS SAKALAUSKAS, baritonas

Koncerte dalyvauja pianistė
RAMINTA LAMPSATYTĖ

Programa
W. A. Mocarto operos „Figaro vedybos“ fragmentai.

Stebuklingai greitai, vos per vieną mėnesį sukurtoje komiškoje W. A. Mozarto operoje „Figaro vedybos“ sutinkame unikalią operos veikėjų, Grafo Almavivos dvaro gyventojų, galeriją. Kurdamas operą, Mozartas gilinosi į savo realistinę, tačiau atlaidžią filosofiją apie vyrų ir moterų santykius, jų meilę, pavydą, ambicijas, įsiūčius, troškimus, silpnybes. Siužeto ašis – visagalė meilė, besiskleidžianti įvairiausiais atspalviais: tai Grafo geismas ir nuotykių troškimas, Kerubino įsimylėjimas į pačią Meilę, Grafienės pastangos susigrąžinti išblėsusius jausmus, Figarą apsėdęs aštrus pavydas, nekantrus Siuzanos laukimas... Meilė apima visus siužeto posūkius, visus tamsiausius Grafo Almavivos dvaro kampelius.

Teatralizuotame koncerte Užutrakio dvare bus pristatytos operos „Figaro vedybos“ ištraukos. Nors scenoje ir nepasirodys visi veikėjai, dvaro gyvenimas intriguos vis taip pat aistringai. Vaidmenis atliekantys solistai – J. Sakalauskas, J. Karaliūnaitė, E. Finagėjevaitė – 2023 m. vasarą dainavę šios operos pastatyme Šiaurės Makedonijos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos publikai pristatys visai neseniai iš Makedonijos teatro parsivežtus pastatymo sprendimus.

Jonas Sakalauskas – operos solistas ir kompozitorius, buvęs garsių Lietuvos teatrų vadovas. Menininko atliktų vaidmenų sąraše operos: „Džianis Skikis“, O. Nikoali „Vindzoro šmaikštuolės“, G. Verdi „Traviata“ ir daugelis kitų. Iš turtingos dainininko kūrybos didžiausio pripažinimo sulaukė monospektaklis-opera „Izadora“ (libreto autorius D. Gintalas, rež. A. Jankevičius), 2009 m. pelniusi Auksinį scenos kryžių.

Emilija Finagėjevaitė studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2023-2024 m. pakviesta dalyvauti LNOBT  stažuotojų programoje. Solistė yra daugelio tarptautinių konkursų nugalėtoja. Ji koncertavo su Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų orkestru „Trimitas“, ansambliu „Musica Humana“, dirbo su žymiais vokalo pedagogais ir dainininkais (Bo Rosenkullu, Edgaru Montvidu, Enrico Reggioli, Paolu De Napoli, Irena Milkevičiūte, Gaiva Bandzinaite,  Enricu Arias, Josefu Wallnigu, Katerina Tretjakova, Elena Kerl) bei režisieriais (Jūrate Sodyte-Bradauskiene, Nerijumi Petroku, Gadu Schechteriu). Dainininkė yra parengusi šiuos vaidmenis: Pelenė (J. Massenet „Pelenė“), Siuzana ir Serpeta (W. A. Mozart „Figaro vedybos“ ir  „Netikra sodininkė“), Alisa (D. Sebba „Alisa stebuklų šalyje“), Tatjana (P. Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“) ir kt.

Julija Karaliūnaitė yra sukūrusi nemažai vaidmenų Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ji kviečiama dainuoti garsiuose operos festivaliuose: Jeruzalės lyrinės operos festivalyje 2021 m. atliko Miuzetės vaidmenį (G. Puccini „Bohema“), 2022 m. – Undinės vaidmenį (A. Dvoržakas „Undinė“), tais pačiais metais Narvos operos festivalyje atliko Tatjanos vaidmenį (P. Čaikovskis „Eugenijus Oneginas“).

Raminta Lampsatytė, gimusi JAV, yra žymi kultūros veikėja, Lietuvos ambasados kultūros ryšių atstovė Austrijoje, Šveicarijoje ir Lichtenšteine, Lietuvos kompozitorių sąjungos garbės narė, Hamburgo Aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorė, pianistė, mokslininkė bei pedagogė, rengianti meistriškumo kursus Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje. R. Lampsatytė yra parengusi leidinių apie lietuvių moderniąją muziką, kompozitorius Bronių Kutavičių ir Osvaldą Balakauską, operos dainininkę Marijoną Rakauskaitę. Pastaraisiais metais profesorė itin dažnai lankosi tėvynėje. Kiekvienas jos atvykimas į Lietuvą yra susietas su įvairiais muzikiniais projektais, kurie apjungia šalies ir užsienio atlikėjus.