Neurologinė opera VYRAS, KURIS SAVO ŽMONĄ PALAIKĖ SKRYBĖLE

Kompozitorius Michael Nyman 

Libreto autoriai: Christopher Rawlence, Michael Morris ir Michael Nyman  

Režisierius Žilvinas Vingelis 

Režisieriaus asistentė, judesio konsultantė Gintarė Šmigelskytė 

Dailininkė Paulina Simutytė 

Lėlių meistras-butaforas Martynas Lukošius 
Šviesų dailininkas Tomas Klimas 

Animacijų autorė Dovilė Gecaitė 

Vaizdo projekcijų autorius Kornelijus Jaroševičius 

Vaizdo projekcijų autoriaus asistentas Nidas Kaniušas 

Solistai: Gunta Gelgotė (sopranas), Mindaugas Zimkus (tenoras), Kšištof Bondarenko (bosas) 

Klaipėdos kamerinis orkestras  

Meno vadovas Mindaugas Bačkus  

Indrė Baikštytė (fortepijonas) 

Gabrielė Ašmontaitė (arfa) 

Dirigentas Martynas Staškus  

 

Į Klaipėdos koncertų salės sceną sugrįžta pasaulinio garso britų kompozitoriaus Michaelo Nymano opera „Vyras, kuris savo žmoną palaikė skrybėle“! Jos pastatymui savo kūrybines pajėgas sujungė ,,Kosmos Theatre“, teatras ,,Utopia“ ir Klaipėdos koncertų salė. Praėjusį rugsėjį minėtos šiuolaikinės operos lietuviška premjera prasidėjo festivalis „Permainų muzika“, žymėjęs ir naujo KKS koncertinio sezono startą. 
Britiškojo minimalizmo atstovas, pripažintas kino ir teatro muzikos autorius M. Nymanas operą sukūrė remdamasis britų neurologo ir neuropsichologo Oliverio Sackso to paties pavadinimo knyga. Kūrinį galima pavadinti medicinine-muzikine pagrindinio herojaus-paciento, turinčio vizualinę agnoziją (arba „mentalinį aklumą“) ligos tyrimo istorija. Pagrindinį veikėją ligoje gelbsti muzika – būtent garsai ir melodijos padeda jam atpažinti aplinkinį pasaulį ir jame gyventi.  
O. Sacksas apie M. Nymano operą sako: „tikrasis jos herojus neabejotinai yra muzika – muzikos galia integruoti, organizuoti, sumegzti sujauktą pasaulį ir suteikti jam prasmę. Tai yra tikrų tikriausia neurologinė opera. Pirmoji tokia muzikos istorijoje“. 
Operos režisierius ,,Kosmos Theatre” meno vadovas Žilvinas Vingelis teigia: ,,šios kamerinės operos sceninė versija – tai vizualinė ir garsinė laike kintanti gyvoji instaliacija, įtraukianti į savo pasakojimą gyvą muzikinį atlikimą, solistų darbą, lėlių teatro bei videotransliacijos sprendimus. Siužetas, tyrinėjantis garso ir vaizdo percepciją bei mentalinį aklumą, siūlo pažvelgti į sceninį veiksmą nemonumentaliai, mobiliai, kameriškai, dinamiškai, netgi siurrealiai. Operos siužete nėra nieko, kas įprasta klasikinių operų siužetams, o į metaforines aukštumas O. Sackso istoriją perkeliantis didingas M. Nymano minimalizmas kreipiasi į tą žmogiškosios būties dalį, kuri mumyse priima ir suvokia aplink esančią tikrovę. Kuo mes tampame, kai mūsų protas pasaulį ima priimti kitaip, nei jį priima aplinkiniai? Ar tikrovė yra viena visiems, ar kiekvienas matome savąjį tikrovės atvaizdą?“