(Atšauktas) ''VIENATVĖS ARMIJA''. Baleto spektaklis su holograminėmis video instaliacijomis

Baltijos baleto teatro (BBT) šiuolaikinio baleto spektaklis su holograminėmis video instaliacijomis.

REŽISIERĖ/CHOREOGRAFĖ – Marija Simona Šimulynaitė

SCENOGRAFIJA – Erlandas Smolskas

MUZIKA – Elektroninė: Bjork/ Paulius Večera

VIDEO INSTALIACIJOS – Denis Astah, Kristijonas Norkus

ŠOKĖJAI – Evelina Fokina, Pijus Ožalas

Baleto "Vienatvės armija" metu , esame apsupti be galo ryškių jausmų, kuriuos spektaklio metu, išneriame į išorę, pateikdami juos kontrastinga šiuolaikinio baleto kalba, bei be galo ryškiais holograminiais video projekcijų simboliniais vaizdiniais, kurie šokėjus apsupa atlikdami ne fonine, tradicinę funkciją įprastą spektakliuose, o sudarydami vaizdą kad šokėjai yra pačioje hologramoje, pačioje video projekcijoje, būdami tarsi jos dalimi. Spektaklyje dalyvauja du profesionalūs baleto artistai, kurių pagrindinė užduotis transliuoti vieno kūno būseną, susidedančią iš dviejų psichologinių polių, mus dvejinančių ir tapatinančių su įsivaizduojamu "aš" ir realiuoju "aš", kurie blaško mūsų natūraliąją ramybės būseną, ardydami stabilumą ir harmoniją, keldami "karą" su asmens "vienatvės armija".

"Vienatvės armija" tai spektaklis generuojantis žmogaus psichologinę būseną , kuomet jis yra visiškai vienas. Šiandienos technologijų, bei atsiradusio karantino suvaržymuose, paveiktai visuomenei svarbi ir aktuali tema. Spektaklis interpretuoja, analizuoja ir perteikia sukaustytoje aplinkoje egzistuojančio individo mintis bei kūrybiškai perteikia iki ko gali privesti buitinė monotonija ir užslėptos mintys. Visuomenei aktuali vienišumo tema spektaklyje perteikiama per modernaus baleto šokio, bei trimačių projektuojamų instaliacijų vizualizaciją. Žmogus būdamas vienas, savo "vidiniu minčių balsu" bendrauja su daugybe asmenų, galvoja ką sakytų, kaip ir su kuo bendrautų, kaip elgtųsi, su vienokiais ar kitokiais, geidžiamais ar negeidžiamais, mylimais ar nekenčiamais asmenimis. Neretai ši dirbtina savotiškai įtraukianti aplinka/būsena veikia emocinę bei fizinę pusiausvyrą, tad žmogui patiriančiam šiuos jausmus pykčio, džiaugsmo ar bereikalingo skausmo tenka išgyventi daug, kas dar labiau sustiprinama vienatvės jausmo. Spektaklyje psichologinio siurrealizmo lygis iki kurio gali prieiti žmogus pasilikęs vienas pats su savimi pristatomas per šiuolaikišką plastinių judesių derinamumą su kompozicija bei akomponuojančiais muzikos motyvais. Taip pristatant visuomenėje aktualias išgyvenamas tendencijas, kurias patiria vis jaunesnė visuomenės dalis.