Kazio Binkio ''Generalinė repeticija'', rež. Vytautas Rumšas, Dalia Michelevičiūtė

Režisierius - Vytautas Rumšas

Skaito LNDT trupės aktoriai :

Autorius – Povilas Budrys

Teatro direktorius; karininkai – Algirdas Dainavičius

Zajončikas, aktorius – Laurynas Jurgelis

Žmona Nendrelė – Jūratė Vilūnaitė

Duktė Pupa – Augustė Ona Šimulynaitė

Mis Europa – Dalia Michelevičiūtė

Ponia su ašara akyse ir balse – Adrija Čepaitė

Don Alfonsas – Algirdas Gradauskas

Šviesiai pilkas ir tamsiai pilkas kareiviai; duobkasys – Arūnas Vozbutas, Šarūnas Rapolas Meliešius

Pasakotojas; Režisierius; Policininkas; Kunigas – Vytautas Rumšas

Kazio Binkio komedija „Generalinė repeticija“ – vienas ryškiausių lietuviškojo avangardizmo ir modernėjančios tarpukario teatro kultūros pavyzdžių. Dramos skaitymas pristatys kūrinį, kuriame teatro repeticija tampa savarankiška scenine situacija, leidžiančia atskleisti kūrybinio proceso dinamiką, vidinius konfliktus ir meninės disciplinos trapumą.

„Generalinė repeticija“ – satyrinė komedija, vaizduojanti teatro trupės pasirengimą artėjančiai premjerai. Kūrinyje demaskuojama teatrinio darbo užkulisinių įtampų visuma: aktorių konkuruojantys ambicijų laukai, tekstų užmiršimas, režisieriaus pastangos suvaldyti chaotišką kolektyvą, sceninės disciplinos trūkinėjimas. Binkis subtiliai ir su jam būdingu humoru parodo, kaip repeticija, iš pirmo žvilgsnio esanti tik pasiruošimas spektakliui, iš tiesų pati virsta savarankišku performatyviu veiksmu. Šis kūrinys – tai ir švelni šypsena teatrinio meno link, ir kritiškas žvilgsnis į kultūrinės profesionalizacijos procesą Lietuvoje XX a. pradžioje.

Kazys Binkis (1893–1942) – vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros modernistų, rašytojas, poetas, dramaturgas ir avangardinio judėjimo „Keturi vėjai“ iniciatorius. Jo kūryba jungia humorą, eksperimentinę vaizduotę ir dėmesį teatrinei raiškai. Binkis aktyviai prisidėjo prie Lietuvos teatrinio gyvenimo formavimo, rašydamas ne tik dramas, bet ir straipsnius apie teatrą, skatindamas modernios scenos kultūros plėtrą. „Generalinė repeticija“ atspindi jo gebėjimą derinti literatūrinį eksperimentą su kritiška kultūrine refleksija, suteikiant žaismingą, tačiau prasmingą žvilgsnį į meninio kūrybinio proceso kasdienybę.

Kazio Binkio komedija „Generalinė repeticija“ – vienas ryškiausių lietuviškojo avangardizmo ir modernėjančios tarpukario teatro kultūros pavyzdžių. Dramos skaitymas pristatys kūrinį, kuriame teatro repeticija tampa savarankiška scenine situacija, leidžiančia atskleisti kūrybinio proceso dinamiką, vidinius konfliktus ir meninės disciplinos trapumą.

„Generalinė repeticija“ – satyrinė komedija, vaizduojanti teatro trupės pasirengimą artėjančiai premjerai. Kūrinyje demaskuojama teatrinio darbo užkulisinių įtampų visuma: aktorių konkuruojantys ambicijų laukai, tekstų užmiršimas, režisieriaus pastangos suvaldyti chaotišką kolektyvą, sceninės disciplinos trūkinėjimas. Binkis subtiliai ir su jam būdingu humoru parodo, kaip repeticija, iš pirmo žvilgsnio esanti tik pasiruošimas spektakliui, iš tiesų pati virsta savarankišku performatyviu veiksmu. Šis kūrinys – tai ir švelni šypsena teatrinio meno link, ir kritiškas žvilgsnis į kultūrinės profesionalizacijos procesą Lietuvoje XX a. pradžioje.

Kazys Binkis (1893–1942) – vienas ryškiausių XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros modernistų, rašytojas, poetas, dramaturgas ir avangardinio judėjimo „Keturi vėjai“ iniciatorius. Jo kūryba jungia humorą, eksperimentinę vaizduotę ir dėmesį teatrinei raiškai. Binkis aktyviai prisidėjo prie Lietuvos teatrinio gyvenimo formavimo, rašydamas ne tik dramas, bet ir straipsnius apie teatrą, skatindamas modernios scenos kultūros plėtrą. „Generalinė repeticija“ atspindi jo gebėjimą derinti literatūrinį eksperimentą su kritiška kultūrine refleksija, suteikiant žaismingą, tačiau prasmingą žvilgsnį į meninio kūrybinio proceso kasdienybę.