logo
Krepšelis: 0
logo
Pasirinkite periodą:
Krepšelis: 0
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Kazys Binkis „ATŽALYNAS“, rež. Jonas Vaitkus

Pn 2022-03-25 19:00
15.00 - 20.00
Rodyti aprašymusSlėpti aprašymus

DĖMESIO! Informuojame kad vyriausybės sprendimu nuo 2022 m. sausio 17 d. žiūrovai spektakliuose privalės dėvėti respiratorius (galioja ir vaikams nuo 6 metų).

Spektaklyje galima lankytis tik su galimybių pasu. Nepateikę galimybių paso kartu  su bilietu žiūrovai į spektaklį nebus įleidžiami, o pinigai už bilietus nebus grąžinami. Siekiant spartesnės patikros, prašome ateiti į spektaklį ne vėliau kaip 30 minučių iki jo pradžios. 

Pasikeitus reikalavimams, susijusiems su saugiais atstumais ir maksimaliu leistinu žiūrovų skaičiumi salėje, LNDT pasilieka teisę keisti žiūrovų vietas spektaklio dieną.

Gerbiami žiūrovai,

Sausio 20 d. 18.30 val. planuotas spektaklis „Kas nužudė mano tėvą“ Lietuvos rusų dramos teatre neįvyks. Vietoj jo bus rodomas K. Binkio „Atžalynas“.

Žiūrovai gali pasilikti bilietus ir žiūrėti spektaklį „Atžalynas“, rodomą  sausio 20 d. 18:30 val. Rusų dramos teatre arba spektaklį „Kas nužudė mano tėvą“, kuris vyks vasario 18 d. „Menų spaustuvėje“. Apie spektaklio pasirinkimą reikia informuoti bilietų sistemos administratorę Audrą Pivoriūnienę telefonu +370 620 68 360; el. paštu: audra.pivoriuniene@ teatras.lt.

Jei žiūrovams šie pasirinkimai netinka, jie gali grąžinti bilietus ir atgauti sumokėtus pinigus. Bilietus, pirktus internetu, galima grąžinti prisijungus prie savo paskyros tinklapyje www.tiketa.lt. Bilietus, pirktus kasoje, galima grąžinti pirkimo vietoje.

Grąžinti bilietus galima iki sausio 27 d.

Atsiprašome už nepatogumus!

 

Režisierius - Jonas Vaitkus

Scenografė – Lauryna Liepaitė

Kostiumų dailininkė– Dovilė Gudačiauskaitė

Kompozitorius– Algirdas Martinaitis

Šviesos dailininkas — Vilius VILUTIS

Režisieriaus asistentė — Regina GARUOLYTĖ

Vaidina:

Keraitis — Gediminas SEDEREVIČIUS

Keraitienė — Viktorija KUODYTĖ

Jasius Šiaučiukas — Tomas ŠEČKUS

Tijūnas, klasės auklėtojas — Povilas BUDRYS

Žiogas — Eimutis BRAZIULIS

Petras Keraitis, našlaitis — Mantas BARVIČIUS

Žiogienė — Diana ANEVIČIŪTĖ, Rasa RAPALYTĖ

Direktorius — Saulius BALANDIS

Inspektorius — Vytautas ANUŽIS

Psichologas — Remigijus BUČIUS

Istorikas — Arūnas SAKALAUSKAS

Istorikas — Džiugas SIAURUSAITIS

Fizikas — Ramutis RIMEIKIS

Gamtininkė — Dalia MICHELEVIČIŪTĖ

Gamtininkė; Genutė — Indrė PIVORAITĖ

Gimnastikos mokytoja — Neringa BULOTAITĖ

Geografė — Jolanta DAPKŪNAITĖ

Barzdžiukas Gediminas — Edgar BECHTER

Šura — Dainius JANKAUSKAS

Šura; Andriušis — Elijas MARTYNENKO

Handelis — Justas VANAGAS

Aldona — Dovilė KARALIŪTĖ

Marytė — Adelė TERESIŪTĖ-AUKŠTIKALNĖ

Birutė — Ieva LABANAUSKAITĖ

Lidija; Keraičių tarnaitė; Gimnazistė vokietaitė — Eglė VALADKEVIČIŪTĖ

Danutė; Keraičių tarnaitė — Gabrielė LADYGAITĖ

Gimnazistė vokietaitė — Inga STANKAITYTĖ

Juzė — Arūnas VOZBUTAS

Pliuškienė — Adrija ČEPAITĖ

Čigonė — Ramunė SKARDŽIŪNAITĖ

Kazio Binkio 1938 metais parašyto „Atžalyno“ centre – be kaltės apkaltintas jaunuolis. Net ir niekinamas, jis neatsižada vertybių, nesiliauja tikėjęs gyvenimu ir kitais žmonėmis. Tai nuotaikinga, įtaigi drama, alsuojanti tarpukario Lietuvos optimizmu ir noru aukotis – vertybėmis, kurių taip trūksta šiandien.

Režisieriaus Jono Vaitkaus žodžiais, šis kūrinys gali tapti pavasariniu lietumi šiandienos teatre – nusigręžusiame nuo pamatinių vertybių, linkstančiame į destrukciją ir neigimą. Vaidinti spektaklyje režisierius pakvietė ne tik patyrusius aktorius, bet ir jo paties vadovaujamo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vaidybos kurso studentus. Tokios entuziazmu trykštančios kūrybinės komandos interpretuotas „Atžalynas“ – puiki galimybė iš naujo atrasti klasikinę Lietuvos dramaturgiją.

„Berašydamas šį veikalą aš teatrą šiek tiek apgavau ta prasme, kad veikalas išėjo jaunimui, kurio amžiaus sąvoka labai plati – maždaug nuo 12 iki 60 metų amžiaus ir daugiau.“ (Kazys Binkis)

Režisierius Jonas Vaitkus: Šiandien yra prasmė grįžti prie tam tikrų dalykų, kuriuose išlikusi vertybių dvasia. Gal ji iš mūsų taško žiūrint atrodo paprasta, pernelyg nuoširdi, primityviai sentimentali, bet už tų žodžių, kurie ištariami šiame kūrinyje, yra kažkoks spindėjimas. Noriu grįžti prie tos švaros, kuri yra „Atžalyne“. Bet šioje medžiagoje yra ir destruktyvaus prado. Šioje pjesėje jis paliestas labai nežymiai, bet tai rodo, koks yra progreso ir antiprogreso – techninio progreso ir dvasinio antiprogreso – „žengimas“, o kaip tik tai mes dabar matome. Šitos „žirklės“ rodo, kad dabar būtent tos užuominos į destruktyvumą taip suklestėjo, kad „Atžalynas“ šiandien scenoje gali būti kaip pavasarinis lietus. Šiame pastatyme siekiu dokumentalumo, iš aktorių – vidinio jausmo. Svarbu, kad jie turėtų aiškias nuostatas, pasaulėjautą, sugebėjimą rimtai įsigilinti į žmogų – ne sudėtingą, išlaužytą, išblaškytą, sutraiškytą, nesuprantantį savęs, gyvenantį instinktais tarp pinigų ir jausminių aistrų, bet žmogų, kuris turi viltį, perspektyvą, kuris tiki, kad žmogaus gyvenimas yra didžiausia vertybė. Tik tada, žvelgdamas į gyvenimą – nuo gimimo iki paskutinio atokvėpio – pradedi suvokti, kaip vėlai, kaip per vėlai žmonės visa tai supranta: bijo gyventi, jausti ir atsakyti už savo gyvenimą. Man skaitant švarų „eilėraštį“ – koks yra „Atžalynas“ – šie dalykai tampa reikalingi: ir mums, ir žmonėms, kurie dirba prie šio spektaklio.

 

Nepateikusieji pažymėjimų bilietui su nuolaida į teatrą neįleidžiami, o pinigai už bilietus negrąžinami.

Renginiai