LNDT | Molière TARTIUFAS, rež. Oskaras KORŠUNOVAS

Gruodžio 7 d. spektaklis TARTIUFAS titruojamas į anglų kalbą.

Iš prancūzų kalbos išvertė Aleksys CHURGINAS

Režisierius — Oskaras KORŠUNOVAS

Scenografas — Vytautas NARBUTAS

Kostiumų dailininkė — Sandra STRAUKAITĖ

Kompozitorius — Gintaras SODEIKA

Vaizdo projekcijų autorius — Algirdas GRADAUSKAS

Choreografė — Vesta GRABŠTAITĖ

Šviesos dailininkas — Eugenijus SABALIAUSKAS

Režisieriaus asistentas — Antanas OBCARSKAS

Vaidina:

Tartiufas — Giedrius SAVICKAS

Ponia Pernel — Eglė MIKULIONYTĖ

Ponia Pernel — Nelė SAVIČENKO

Orgonas — Salvijus TREPULIS

Elmira — Toma VAŠKEVIČIŪTĖ

Damisas — Kęstutis CICĖNAS

Damisas — Gediminas RIMEIKA

Damisas — Džiugas GRINYS        

Mariana — Agnieška RAVDO

Valeras — Eimantas PAKALKA

Kleantas — Algirdas DAINAVIČIUS

Dorina — Rasa SAMUOLYTĖ

Ponas Lojalis— Remigijus BUČIUS

Baroko šokėja — Vesta GRABŠTAITĖ

Koncertmeisteris — Joris SODEIKA, Monika LAUKAITYTĖ-MIKLIOVIENĖ

Režisierius Oskaras Koršunovas: „Tartiufas – tai šių dienų „herojus“. Tobulas prisitaikėlis, karjeristas, pragmatikas ir ištvirkėlis. Siekdamas savo tikslų šis personažas nesibaido jokių priemonių. Žinoma, naujajame spektaklyje jis neapsimetinės šventuoliu; jis greičiau yra puikus viešųjų ryšių specialistas, gerai suprantantis, kad nėra geresnio įrankio mulkinti lengvatikius už moralę, kuria jis ciniškai manipuliuoja. Veidmainystė ir melas jam tėra įvaizdžio kūrimas, o praturtėjimas kitų sąskaita – stiprybės ir pranašumo įrodymas. Tartiufai visada išpažįsta aktualiąją „religiją“. Molière’o laikais jie buvo sulindę į Bažnyčią, sovietmečiu – į partiją, o dabar jie ten, kur Mamona: bankuose, politikoje ir t. t. Jie visada ideologiškai korektiški ir blogiausius darbus sugeba įvilkti į gražiausių žodžių rūbą. Pasaulinė finansinė krizė – tartiufizmo pasekmė. Ši komedija šiandien ypač aktuali Lietuvoje, kur tiesiog klesti tartiufizmas.

Naujajame pastatyme neketinu laikytis vien klasicistinių kanonų: čia bus ir tekstinių, ir veiksminių akibrokštų. Pats Molière’as diktuoja įdomias pastatymo sąlygas. Šis autorius aštrus, aktualus. Jokia pjesė pasaulyje iki šiol nėra sukėlusi tokio didelio skandalo kaip „Tartiufas“. Tai pirmas dramos kūrinys, tapęs tarptautiniu įvykiu: supriešinęs vieną iš didžiausių valstybių su įtakingiausia galia, megavalstybe – Popiežiaus rūmais. Lietuvoje tartiufizmą aš matau ne Bažnyčioje, o tarp šiuolaikinių valdininkų, šiuolaikinėje politikoje, šiuolaikiniame versle, kur labai daug kalbama gražiomis frazėmis, bet už viso to slypi korupcija. Kaip lengvai ir ciniškai manipuliuojama žmonėmis, pasitelkus propagandines viešųjų ryšių priemones... Spektaklyje tai bus atpažįstama. Deja, ateinanti karta nėra sąžiningesnė. Ji tiesiog geriau pasiruošusi tai manipuliacijai, kuri ypač puikiai atsiskleidė dabartiniame liberalų skandale. Liberalai tiesiogiai kalbėjo apie tai, kad ateina sudaužyti korupcijos, o mums pasiūlė patį didžiausią korupcijos pyragą, kurį mes dabar raikom.“