Pagal Stanislawą Lemą. SOLIARIS 4, rež. Grzegorz JARZYNA

 

  

LNDT Naująją sale atidarys premjera pagal premjera pagal lenkų mokslinės fantastikos rašytojo Stanislawo Lemo kūrinį „SOLIARIS 4“. Stanislaw Lem (1921–2006) – lenkų mokslinės fantastikos rašytojas, pripažintas šio žanro genijumi, sugebėjęs mokslinei fantastikai suteikti personažų psichologinį gylį, filosofinę dimensiją. „Soliaris“ – bene žymiausias Stanislawo Lemo mokslinės fantastikos kūrinys.

Spektaklį režisuoja Grzegorz Jarzyna – vienas ryškiausių Lenkijos kūrėjų, teatro, kino ir operos režisierius, nuo 1998-ųjų Varšuvos teatro „TR Warsawa“ meno vadovas. Jarzyna laikomas viena svarbiausių Lenkijos teatro asmenybių, kurio darbai iš esmės pakeitė lenkų teatro tradiciją. Interpretuodamas literatūros klasikos ir šiuolaikinius kūrinius savo pastatymuose Jarzyna taip pat naudoja įvairias meno rūšis ir žanrus. Už savo kūrybą režisierius sulaukė itin didelio pripažinimo pasauliniu mastu, taip pat yra įvertintas svarbiausiais Lenkijos ir Europos teatro apdovanojimais.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre kurdamas spektaklį „Soliaris 4“ jis nori atkreipti dėmesį į žmogaus tapatybės klausimą.

Kūrinys paliečia daugybę temų – tai ir žmogiškų jausmų bei racionalaus prado priešprieša, ir santykiai tarp žmonių, ir žmogus proto ribotumas. Tačiau viena linijų, vienijanti visą kūrinį – tai kitokio intelekto atradimas, bandymas jį suprasti, gyventi šalia, prisitaikyti. Pjesę, inspiruotą romano, rašo lenkų dramaturgas Tomasz Śpiewak. Spektaklyje atskleidžiamos ir dabartinės pandemijos paliesto pasaulio temos, nusikeliama į netolimą kelių metų ateitį, kai teatrai vis dar uždaryti, spektakliai nevyksta. Todėl nacionaliniame dramos teatre nusprendžiama įkurti „Soliaris 4“ tyrimų stotį. Čia dirbantys tyrėjai susitinka su savo praeities, pasąmonės avatarais.

Grzegorz Jarzyna: „Soliaris 4“ aktualus dėl to, kad tai, kas buvo aprašyta anuo laiku, būtent dabar ir vyksta. Tai reiškia, kad, jeigu norime judėti į priekį ir pamatyti tą postpandeminę dabartį, reikia grįžti į savo pasąmonę, į savo praeitį ir išspręsti tas problemas prieš judant toliau. Tai sakau turėdamas omeny ne tik asmeninį, bet ir visos žmonijos vystymosi kontekstą.“