Sirenos'26: MAMI

MAMI (Graikija)

Premjera: 2025 02 06
Prodiuseris: Onassis Stegi 

KŪRYBINĖ KOMANDA:
Idėjos autorius ir režisierius: Mario Banushi
Aktoriai: Vasiliki Driva, Dimitris Lagos, Eftychia Stefanou, Angeliki Stellatou, Ennea Vangelis ir Panagiota Υiagli
Scenografija ir kostiumai: Sotiris Melanos
Kompozitorius ir garso apipavidalintojas: Jeph Vanger
Šviesų dailininkas ir dramaturgas konsultantas: Stephanos Droussiotis
Bendrakūrėjai: Aimilios Arapoglou, Thanasis Deligiannis
Režisieriaus asistentė: Theodora Patiti

Mano mama atvedė į šį pasaulį ne tik mane, bet atlydėjo ir tūkstančius kitų vaikų. Ji buvo pribuvėja. Šis spektaklis – tai himnas visoms moterims, kurios mus užaugino.
-Mario Banushi

26 metų albanų ir graikų kilmės teatro režisierius Mario Banushi tapo vienu jauniausių kūrėjų, įvertintų tokiais svarbiais prizais kaip Venecijos bienalės sidabrinis liūtas (2026) ir Graikijos teatro kritikų asociacijos Naujojo teatro kūrėjo apdovanojimas (2025). 

MAMI – tai tik ketvirtasis šio savitą vizualinę scenos kalbą plėtojančio kūrėjo spektaklis, bet tarp jo koprodiuserių – didžiausios ir svarbiausios Europos teatro organizacijos, viena jų – Avinjono festivalis Prancūzijoje, įtraukęs kūrinį į pagrindinę programą.

Scenoje Mario Banushi tapo vidinius peizažus, kurie nukelia į pasaulį, kupiną pirmapradės gyvybės, sapniškų būtybių, mistikos, vaizdų, garsų ir neretai primena balkanišką folklorą. Banushi kūrybinio įkvėpimo šaltinis – asmeniniai prisiminimai, nostalgija, sapnai ir emocijos, vizijos, kuriomis jis tarsi siuvinėja spektaklio dramaturgiją. Pirmieji du Mario Banushi spektakliai, „Goodbye, Lindita“ ir „Taverna Miresia“, buvo tarsi gedėjimo salos – jose jis mistiškomis vaizdo metaforomis kalbėjo apie ankstyvą mamos netektį. Spektaklis MAMI– tai jau odė grožiui, motinystei, meilei. Banushi spektakliu tarsi stato šventyklą netobulam motinos ir vaiko ryšiui pagarbinti. Jam svarbu šį ryšį švęsti, šventinti, pripildyti įžadų ir prakeiksmų, išgyventi ir pamilti naujai. Pasak kūrėjo, gimimą jis mato kaip „meilę atvirkščiai“.

Kai man buvo vieneri, mama turėjo išvykti ir paliko mane su močiute Albanijoje. Močiutę iki trylikos metų vadinau „mami“. Kai mama pasiėmė mane į Atėnus, gyvenome bute virš kepyklos, kurioje ji dirbo, ir ten nuolat kvepėjo šviežia duona. Augau apsuptas daugybės moterų, jaunų ir senų. Turėjau ne vieną motiną. Visoms joms ir skiriu šį spektaklį – tarsi palinkėjimą ir padėką už tą svorį, kurį žodis „mama“ turi ir sakančiajam, ir tai, kuriai jis sakomas. Niekada nesupratau šio sudėtingo santykio – kuris kuriuo rūpinasi? Ir nesuprasiu. Bet bandau išvynioti jį kaip virkštelę, kaip raiščius, kurie jungia gyvybę su jos šaknimis.
-Mario Banushi

Bendradarbiaujant su: OMAZ Civic Non-Profit Company
Prodiuseris: Onassis Stegi [GR] 
Koprodiuseriai: Berliner Festspiele [DE], Odéon – Théâtre de l’Europe [FR], FOG festival / Triennale Milano Teatro [IT],  & Espoo Theatre [FI], Festival d’Avignon [FR], Grec Festival Barcelona [ES], Théâtre de Liège [BE], Noorderzon Festival / Grand Theatre Groningen [NL]

Spektaklio kūrimas prasidėjo rezidencijose: Onassis AiR Fellowship [GR], Centre Culturel Hellénique - Paris [FR]
Spektaklio rodymą Lietuvoje remia: Onassis Stegi Touring Program
Spektaklio sukūrimą parėmė: Graikijos kultūros ministerija

Mario Banushi 

Mario Bannushi – jaunas, tačiau jau pripažintas teatro režisierius, kurio kūryba apima intymumo ir mitologijos, atminties ir šeimos temas,  atsiskleidžiančias per vizualinę neverbalinę scenos kalbą.

Banushi gimė Graikijoje, iki šešerių augo Albanijoje, vėliau grįžo gyventi į Graikiją, tad jo kūrybinė pasaulėjauta kalba apie skirtingus kontekstus ir kintančius šeimos naratyvus, o visa tai perteikia turtingas teatrinės vizualikos žodynas. Spektakliai atsiskleidžia lyg paveikslai, kuriuose žiūrovai per savo pojūčius susipažįsta su vizualine teatro poezija ir kūrinių emociniu gyliu.

Režisieriaus pirmasis kūrinys „Ragada“ buvo sukurtas pandemijos metu ir pritaikytas neteatrinei erdvei. Antruoju darbu „Goodbye, Lindita“ Banushi pelnė pripažinimą Graikijoje ir už jos ribų, šis spektaklis vis dar keliauja po  festivalius įvairiuose žemynuose. Panašios sėkmės sulaukė ir po to buvusi premjera „Taverna Miresia – Mario Bella Anastasia“ – temiškai susiję, šie du darbai neretai pristatomi ir kartu – jie jau aplankė daugelį Europos, taip pat Šiaurės Amerikos ir Azijos festivalių.