OPEROS LOBYNAI

OPEROS LOBYNAI

Festivalį BIRŠTONO VASAROS MUZIKA pradės Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistės Julijos Stupnianek-Kalėdienės ir pianistės Giedrės Muralytės-Eriksonės koncertas „Operos lobynai“.

Programa aprėps kelias operos istorijos epochas – nuo baroko muzikos puošnumo ir vokalinio virtuoziškumo iki romantinės operos jausmų gelmės. Skambės Riccardo Broschi, Antonio Vivaldi, Georgo Friedricho Händelio, Henry Purcello ir Antoníno Dvořáko kūriniai.

Ypatinga programos dalis – Riccardo Broschi arijos. Jo jaunesnysis brolis Carlo Broschi, į muzikos istoriją įėjęs Farinelli vardu, buvo vienas garsiausių XVIII amžiaus operos kastratų. Dainininkas publiką stebino nepaprastu balso diapazonu, kvėpavimo valdymu, lankstumu ir virtuoziškumu. Kai kurias arijas Riccardo kūrė atsižvelgdamas į išskirtines brolio balso galimybes – ilgas frazes, puošnias koloratūras, drąsius registro šuolius ir staigias emocijų permainas. Koncerte skambėsiantys kūriniai leis prisiliesti ne tik prie šiandien retai atliekamos baroko muzikos, bet ir prie ypatingos dviejų brolių kūrybinės istorijos – kompozitoriaus vaizduotės ir legendinio dainininko balso susitikimo.

Farinelli legendą šiuolaikinei publikai iš naujo atvėrė didžiulio tarptautinio pasisekimo sulaukęs Gérard’o Corbiau 1994 m. filmas „Farinelli“. Kadangi tikrojo kastrato balso atkurti neįmanoma, filmo kūrėjai pasitelkė du iškilius solistus – lenkų koloratūrinį sopraną Ewą Małas-Godlewską ir amerikiečių kontratenorą Dereką Lee Raginą. Jų balsai buvo įrašyti atskirai, kai kurios frazės sumontuotos net nata po natos, o vėliau skaitmeniniu būdu sujungtos. Taip mėginta priartėti prie amžininkų aprašyto Farinelli skambesio – vyriškos balso jėgos, soprano registro aukščio, nepaprasto lankstumo ir beveik nežemiško tembro. Šis garsinis eksperimentas kino žiūrovams atvėrė baroko operos pasaulį ir priminė Riccardo Broschi muziką.

Julija Stupnianek-Kalėdienė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, tarptautinių konkursų laureatė. LNOBT scenoje ji debiutavo Violetos vaidmeniu Giuseppe Verdi operoje „Traviata“. Vėliau sukūrė Donos Anos vaidmenį Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Don Žuanas“, Liu – Giacomo Puccini „Turandot“, Džuljetą – Charles’io Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta“, Ameliją – Giuseppe Verdi „Kaukių baliuje“, Adiną – Gaetano Donizetti „Meilės eliksyre“, Tatjaną – Piotro Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“, Mimi – Giacomo Puccini „Bohemoje“ ir daugelį kitų vaidmenų.

Svarbią dainininkės repertuaro dalį sudaro italų baroko arijos, operų muzika, vokiečių Lied žanro kūriniai, rusų romansai, prancūzų ir lietuvių kompozitorių muzika. Ji koncertavo daugelyje Europos šalių, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, vedė baroko muzikos meistriškumo kursus Italijoje, taip pat meistriškumo kursus Graikijoje ir Kazachijoje. Tarptautiniame konkurse „Romanzata in San Marino“ Julija Stupnianek-Kalėdienė pelnė „Romanso karalienės“ titulą.

Pianistė dr. Giedrė Muralytė-Eriksonė – tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Dainavimo katedros vyriausioji koncertmeisterė. Studijas LMTA ji baigė profesorės Halinos Radvilaitės klasėje, vėliau meno aspirantūroje tobulinosi pas profesorių Petrą Geniušą ir docentę V. Dabkutę. 2020 m. pianistė įgijo meno daktaro laipsnį.

Giedrė Muralytė-Eriksonė koncertuoja kaip solistė, koncertmeisterė ir kamerinių ansamblių narė Lietuvoje bei užsienyje. Jos kūrybinėje ir mokslinėje veikloje daug dėmesio skiriama britų vokalinei muzikai, vokiečių romantikų kūriniams ir šiuolaikinei Skandinavijos muzikai. Pianistė rengė rečitalius Vilniaus rotušėje, Lietuvos nacionalinėje ir Kauno valstybinėje filharmonijose, Karališkajame Omano operos teatre, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose. 2021 m. ji išleido kompaktinę plokštelę „Bangos“.

Atlikėjai:

Julija Stupnianek-Kalėdienė (sopranas)
Giedrė Muralytė-Eriksonė (fortepijonas)

Programoje: Riccardo Broschi, Antonio Vivaldi, Georg Friedrich Händel, Henry Purcell, Antonín Dvořák

Rugpjūčio 3 d., pirmadienį, 19 val.
Birštono kurhauzas, B. Sruogos g. 2