MES - ŽVĖRYS (Varėna)

MES - ŽVĖRYS

Pagal Justin Torres romaną

Režisierius – Agnius Jankevičius

Scenografė, kostiumų dailininkė – Laura Luišaitytė

Šviesų dailininkas – Darius Malinauskas

Video menininkas – Rimas Sakalauskas

Vaidina: Jonas Gaižauskas, Ona Gudaitytė, Vaidas Praspaliauskas, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis, Dovydas Šernas

Premjera: 2026 m. kovo 26 d.

————————————————————————————————————————

- Mama, o jeigu Tetkai su širdimi blogai?

- Su kokia širdimi? Su kokia?

„Mes - žvėrys“ - debiutinis amerikiečių rašytojo Justino Torreso romanas, atnešęs jam milžinišką pripažinimą. Kūrinio siužete trys broliai plėšriai veržiasi per vaikystę – taškosi pomidorais vienas į kitą, iš šiukšlių lipdo aitvarus, slepiasi, kai tėvai ima pyktis, tipena po namus, kol mama miega po  dar vienos naktinės pamainos, sustingsta ir mintyse sau kartoja, jog yra nematomi, kai pro langą pamato namo grįžtantį tėvą. Jie auga Bruklino, vieno iš Niujorko rajonų, džiunglėse, nors, pasak autoriaus, tokia istorija gali nutikti bet kur. Tėvas - puertorikietis, mama - baltaodė amerikietė. „Maišyti jūs“ - nuolat vaikams kartoja tėvas. Šis J. Torreso kūrinys ir apie tai, kaip giliai ir dažnai negrįžtamai mus formuoja pačios ankstyviausios patirtys, ištikusios dar vaikystėje ir paauglystėje.

Paties J. Torreso tėvas taip pat kilęs iš Puerto Riko, mama - amerikietė, turinti itališkų ir airiškų šaknų. Jis užaugo Niujorke, būdamas jauniausias iš trijų brolių. Pasak rašytojo, romanas „Mes - žvėrys“ nėra autobiografija, tačiau esminiai dalykai atspindi jo paties gyvenimą.

„Pradėjau rašyti iš pykčio, gal netgi iš keršto. Pykau, kad nebuvo daugiau istorijų su tokia patirtimi kaip mano. Pradėjau rašyti siekdamas suvesti sąskaitas. Pamenu, pasakodavau žmonėms apie savo šeimą ir girdėdavau tik psichologines diagnozes: „Jūsų šeima yra disfunkcinė“. Tai mane varė iš proto, nes aš tik norėjau papasakoti apie savo šeimą ir apie žmones, kuriuos myliu. Norėjau, kad literatūroje atsirastų toks personažas kaip aš“, - pasakoja J. Torresas.

Agnius Jankevičius - neabejotinai vienas ryškiausių viduriniosios kartos režisierių Lietuvoje. Jo kūrybinėje biografijoje - daugiau nei 50 spektaklių, sukurtų pagrindiniuose Lietuvos teatruose. Menininkas kūrė Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Nacionaliniame Kauno dramos teatre, Valstybiniame Jaunimo teatre, Keistuolių teatre, Vilniaus senajame teatre, Klaipėdos dramos teatre ir kituose teatruose. Jo režisuotas monospektaklis-opera „Izadora“ apdovanota Auksniu scenos kryžiumi, kiti du spektakliai buvo nominuoti šiam prestižiniam apdovanojimui. Režisieriui taip pat įteiktas Boriso Dauguviečio auskaras už naujų sceninės raiškos formų paiešką. A. Jankevičius buvo vienas iš plataus meninio profilio sindikato „Bad Rabbits“ įkūrėjų.

„Ši istorija man primena vis naujai paleidžiamą signalinę raketą naktyje, kai tamsa staiga liaujasi ir akimirkai apšviečiamos peizažo detalės ir objektai. Atsiminimas kaip šūvis, potyris kaip šūvis. Galiausiai - paauglystė kaip šūvis, kuomet tave supa daugybė dalykų, bet jie dar skendi tamsoje, o brendimas kaip signalinė raketa apšviečia neatpažintų objektų prigimtį ir jai dar šviečiant bandai viską pamatyti, tarsi susileisti po oda“, - pasakoja spektaklio režisierius A. Jankevičius.

Ištikdavo rytai, kai saulė mūsų užuolaidose rasdavo plyšelius ir perskrosdavo kilimą griežtomis linijomis. Tylūs rytai, kada pusryčiams valgydavome avižinius dribsnius, o paskui gulėdavome ant pilvų su spalvotomis kreidelėmis ir popieriumi, su stikliniais rutuliukais, kurių stengėmės nebarškinti. Rytai, kai mama miegodavo, kai nekvepėdavo nei prakaitu, nei alsavimu, nei pelėsiu, kai oras būdavo sustingęs ir lengvas. Rytai, kai tyla buvo mūsų slaptas žaidimas, mūsų dovana ir vienintelis laimėjimas.

Spektaklį finansuoja Lietuvos kultūros taryba