Rugsėja sako (Skalvija)

Tyros sielos

Rugsėja sako
September Says
Rež. Ariane Labed / Drama / Prancūzija, Graikija, Airija, Vokietija, JK / 2024 / liet. subt. / 1.20

Seserys Liepa ir Rugsėja bei jų mama fotografė Šyla gyvena savo mažame, pačių susikurtame pasaulyje, kupiname meno, keistų kostiumų ir akvariume auginamų sliekų. Paauglės turi savo kalbą, signalus, taisykles, ką galima ir ko nevalia daryti. Niekad nesiskiriančios merginos yra tikros priešingybės: Rugsėja – kovinga, nepatikli, visada pasiruošusi ginti mokykloje patyčias patiriančią Liepą – naivią, bet atvirą pasauliui ir naujoms patirtims. Kai Rugsėja nušalinama nuo pamokų, Liepa pamažu pradeda tyrinėti savo nepriklausomybės ribas. Įtampa ima augti visai šeimai išsikrausčius į seną atostogų namą Airijoje, kur Liepai teks atsakyti į klausimą – kaip toli ji pasiryžusi nueiti ir ką paaukoti tam, kad išlaikytų ypatingą savo ir sesers ryšį.

Filmą režisavusios graikų-prancūzų aktorės Ariane Labed karjera prasidėjo įsimintinais vaidmenimis nejaukiuose, tamsaus humoro elementų ir absurdo persmelktuose sutuoktinio Yorgoso Lanthimoso bei Athinos Rachel Tsangari filmuose. „Rugsėja sako“ – jos režisūrinis ilgo metražo debiutas, paremtas šiuolaikiniu gotikiniu Daisy Johnson romanu „Seserys“, kuriame režisierė švelniai flirtuoja su graikų Keistosios bangos filmų tropais, tačiau kartu pasiūlo ir unikalų žvilgsnį į sudėtingą šeimos mikrokosmosą, kuriame meilė neatsiejama nuo galios žaidimų bei manipuliacijos, o už nepriklausomybę tenka sumokėti labai didelę kainą. Filmo premjera įvyko Kanų kino festivalio konkursinėje programoje „Ypatingasis žvilgsnis“. N-13

Filmas anglų kalba su lietuviškais subtitrais.
In English with Lithuanian subtitles.

Šios programos filmuose pasakojama apie atvirų ir jautrių sielų žmones. Gal jie ir nepastebimi, bet tikrieji kasdienybės herojai. Juos persekioja traumuojantys karo padariniai, juos vadina „kitokiais“, tačiau būtent jie yra didieji humanistai, sugebantys pamatyti kitame kad ir krislą, bet žmogiškumo. Šiuos jautrius filmus sukūrė jauni režisieriai – tyros, kino industrijos dar nesuteptos sielos.

Didžiųjų spindesys

Urbanistinė alegorija
Allégorie citadine
Rež. Alice Rohrwacher, JR / Fantastinė drama / Prancūzija / 2024 / liet. subt. / 0.21

Į ranką įsitvėrusi sirguliuojantį sūnelį Džėjų, jauna mama blaškosi Paryžiuje – ji vėluoja į modernaus baleto atranką. Vargais negalais įsiprašiusi ant scenos, mama susitinka su paslaptinguoju spektaklio režisieriumi (Leosas Caraxas), kurio žvilgsnis nukrypsta į Džėjų. Būtent jam režisierius pašnabždės paslaptį: kaip pažvelgti už Platono aprašyto šešėlių pasaulio ribų.

„Urbanistinėje alegorijoje“ savo talentus suvienija menininkų-grandų penketukas – filmą režisavęs duetas Alice Rohrwacher („Chimera“) ir JR („Veidai kaimai“), spektaklio režisierių įkūnijęs L. Carax („Šventieji motorai“), garso takelį sustygavęs Thomasas Bangalteris (pusė „Daft Punk“) ir choreografiją nubraižęs Damienas Jalet. Kartu jie kuria realybę peržengiantį ir kvestionuojantį nuotykį, panardinantį į vizualią, filosofišką odisėją. Tai – kvietimas išvysti sluoksnis po sluoksnio apnuoginamo Paryžiaus kasdienybėje slypinčią Platono olą. V

Filmas prancūzų kalba su lietuviškais subtitrais.
In French with Lithuanian subtitles.

Kanų šakelės, Venecijos liūtai, Berlyno lokiai, Lokarno leopardai, BAFTA, Europos kino akademijos statulėlės spindi šios programos režisierių namų lentynose. O kur dar aktoriai, vaidinantys jų naujuosiuose filmuose – Tilda Swinton, Michaelas Shannonas, Gary Oldmanas, Jessica Chastain, Peteris Skarsgaardas... Kai kurių iš šių aktorių lentynose šalia kitų apdovanojimų puikuojasi ir „Oskarai“... Ir visai nesvarbu, ką didieji sukurtų – spindėtų ar kluptelėtų – su malonumu pasidomėsime, ką jie sukūrė ir kaip save perkūrė šįsyk.