logo
Корзина: 0
По вашему запросу ничего не найдено
Загрузка...
Перезагрузить

Esamasis laikas. Šiuolaikinės muzikos ir šokio koliažas

Чт 30.09.2021 18:30
KKC / Kauno Kultūros Centras, Kaunas
13.90 - 25.90

Būti čia ir dabar! Muzikos ir šokio kalba apie esamąjį laiką prabyla net 32 Klaipėdos kūrėjai

Kūrėjai:
Klaipėdos kamerinis orkestras, meno vadovas, violončelininkas Mindaugas Bačkus
Šeiko šokio teatras, meno vadovė, šokėja Agnija Šeiko
Dizainerė Sandra Straukaitė
Klaipėdos koncertų salės ir Šeiko šokio teatro bendras darbas

Unikalusis Klaipėdos kamerinis orkestras be dirigento ir Šeiko šokio teatras pristato šiuolaikinės muzikos ir šokio spektaklį „Esamasis laikas“. Po premjeros Klaipėdos festivalyje 2020 m. šis pasirodymas, kuris vyks Kauno kultūros centre rugsėjo 30 d. , yra antrasis.  Spektaklyje dalyvauja net 32 menininkai – kamerinis styginių orkestras, pianistė, šokėjai, šokius papildo šviesos ir net fejerverkai.

Tai skirtinga kūrybos stilistika pasižyminčių Ramintos Šerkšnytės, Žibuoklės Martinaitytės, Justinos Repečkaitės, Loretos Narvilaitės ir Vidmanto Bartulio muzikos kūriniai. Jiems šokio miniatiūras sukūrė įvairių kartų ir mokyklų choreografai Lora Juodkaitė, Oksana Griaznova, Aira Naginevičiūtė, Aušra Krasauskaitė ir Lukas Karvelis. Kompozicijose choreografai atskleidė savo patirtis su konkrečiu kūriniu ir dabartimi.

Esamasis laikas kiekvieną akimirką tampa praeitimi, tačiau žmogaus gyvenimo laikas, filosofiškai žvelgiant, iki pat pabaigos lieka esamuoju, gyvenančiu mumyse.

„Mane inspiravo galinga kompozitorės Ž. Martinaitytės kūrinio „Pavasaris“ energija. Šokyje kalbu apie žmogaus santykį su neišvengiamybe, apie gimimą ir mirtį. Ši kaita natūrali tiek gamtoje, tiek mūsų gyvenime, tačiau ją išgyvename įvairiomis emocijomis. Dažnai balansuojame tarp tragizmo ir susitaikymo su esatimi,“ – pasakoja choreaografė A. Krasauskaitė.

Tiek savo pavadinimu, tiek ir menine išraiška šis meno kūrinys „Esamasis laikas“ taip pat atkreipia visuomenės dėmesį į pagarbų muzikos, šokio bei kitų kūrinių viešą rodymą, t.y. kalba apie tai, kaip svarbu už kiekvieno kūrinio viešą atlikimą užmokėti autorių teises atstovaujančioms organizacijoms LATGA, AGATA  ar klausytis muzikos iš legalių platformų. Sukurtas kūrinys visada yra esamojo laiko, nes vyksta čia ir dabar prieš žiūrovą ar klausytoją. Net jei kūrėjo jau nebėra tarp gyvųjų, kūrinys tęsia savo savarankišką kelionę ir misiją.

Programoje - Lietuvoje ir pasaulyje pripažintų, pelniusių reikšmingus įvertinimus kompozitorių kūriniai: R. Šerkšnytės „De Profundis“ styginių orkestrui, L. Narvilaitės „Siena“, Ž. Martinaitytės „Pavasaris“, J. Repečkaitės „Chartres“ ir V. Bartulio „„I like Marlene Dietrich“.

„Esamasis laikas“ – tai puiki galimybė susipažinti su šiuolaikine lietuvių kompozitorių muzika, su vienais talentingiausių šokio teatrų Lietuvoje, pasiklausyti žymaus Lietuvoje ir pasaulyje Klaipėdos kamerinio orkestro atlikimo. Šokio teatro meno vadovė Agnija Šeiko šiemet apdovanota Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija už šiuolaikinio šokio plėtrą Vakarų Lietuvoje. Agnijos Šeiko kostiumo dailininkė Sandra Straukaitė, koncerto vedėja Vigailė Karpavičiūtė. Projektą iš dalies finansuoja Lietuvos kultūros taryba, jį organizuoja klasikinės muzikos renginių organizatorė kompanija „Klasikos degustacija“. Informacinis rėmėjas – LRT.

Kompozitoriai ir choreografai

Raminta Šerkšnytė - „De Profundis“ styginių orkestrui (1998)
Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui – vienas žinomiausių Lietuvos nacionaline premija įvertintos autorės kūrinių, jį atliko daugelis orkestrų. Kompozitorė teigia: „Ši dramatiškos nuotaikos, kontrastų kupina muzika atspindi tam tikrą jauno žmogaus pasaulėžiūrą, kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai ir itin aštriai, kai euforiją keičia nusivylimai."

„Kompozitorės kūrinys „De Profundis“ - iš gylio, iš giliai - apie tai, apie ką mes net nesusimąstome, kurdami santykius su partneriu. Apie kai ką labai paprasto, tikro ir žmogiško. Man buvo svarbu atspėti muzikines vietas, kur turėčiau reaguoti judesiu į muziką, o kur susilaikyti, kad kūrinys netaptų pernelyg dramatiškas,“ – idėją pristatė choreografė Lora Juodkaitė.

Loreta Narvilaitė. Kompozicija „Siena“ (2012)
Autorės nuomone, „Siena"  – ekspresyvios būsenos muzika. Aukšta ir stipri, neaprėpiama ir nepajudinama. Tačiau tvirtame, jokių apribojimų nežinančiame pasiryžime slypi galinga jėga. Ir pradeda atsiverti metalinis dangaus skliautas, ir pražysta ramunės tarp plytų".

„Muzika man pasirodė sunki, sudėtinga, išsibarsčiusi, todėl šokį stačiau su aiškiais akcentais. Temą man pasiūlė Šventojoje sovietiniais metais pastatyta skulptūra „Žvejo dukros“, kurioje, kaip neseniai paaiškėjo, menininkė pavaizdavo Lietuvą, Latviją ir Estiją, belaukiančias iš vakarų ateisiančios laisvės. Mano kūrinyje šios seserys jau gyvena vakarietiškoje laisvėje. Klausimas: ką mes su šia laisve darome?“ – klausia choreografas Lukas Karvelis.

Žibuoklė Martinaitytė. „Pavasaris“ iš „Sielunmaisema“ II dalies (2019)
„Sielunmaisema“ iš suomių kalbos reiškia „sielos vieta, tai ypatinga vieta, kurią žmogus laiko giliai širdyje ir į kurią dažnai grįžta kartu su prisiminimais“. „Tai gali būti suprantama tarsi nuostabi būsena, dėl kurios mes iš karto pasijaučiame tarsi namuose.  Kūrinys yra susijęs su identiteto ir vietos klausimu, kurį, regis, sprendžiu savuoju gyvenimu paraleliai dvejose kultūrose  Lietuvoje ir JAV.  Būtent kūrinys tampa tuo idealiuoju sielos gamtovaizdžiu, atspindinčiu mano gimtinės aplinką, kurią perteikiu per keturių metų laikų prizmę. Kiek vasarų turi išgyventi, kad užčiuoptum pačią jų esmę?"  į kūrinio atsiradimą gilinasi kompozitorė.
Klausant Žibuoklės „Sielunmaisema“ metų laikų nuotaika atpažįstama ir kartu nustebinanti, tarkim pavasaris yra spragsintis, neramus, gaivališkas, inspiruojantis, vasara – tokia geibi nuo karščio ir tingulio. Beje, pastarasis opusas autorei pelnė geriausio 2019 m. Lietuvos kompozitorių kūrinio apdovanojimą (orkestrinių kūrinių kategorijoje). Ž. Martinaitytė įvertinta Lietuvos vyriausybės kultūros ir meno premija ir  prestižinio Johno Simono Guggenheimo atminimo fondo stipendija.

Justina Repečkaitė. Opusas styginių orkestrui „Chartres“ (2012)
Tai autorės žvilgsnis į Šartro katedros Pietų rožę, kurioje vaizduojama Apokalipsė. “Kompozicijai sukurti man buvo svarbi simbolinė prasmė ir vizualios išraiškos transformavimas į muzikinę. Ieškojau būdų, kaip muzikinėmis priemonėmis piešti pasirinktą vitražą. Visus muzikinius parametrus griežtai parėmiau vienintele proporcija 6:8:9:12. Įdomu tai, kad struktūrinė kūrinio analizė šokiruoja klausytojus, kuriems atrodo, jog „Chartres“ yra labai emocionalus kūrinys, tačiau jo abstrakčią koncepciją būtų galima aplikuoti ir kitoms menų formoms,“ – teigia J. Repečkaitė.
„Kompozitorės moto „rankraščiai nedega“ (citata iš Michailo Bulgakovo knygos „Meistras ir Margarita“) nuolat primena apie menininko atsakomybę už medžiagos kokybę, kuri ilgam įterpiama į klausytojų sąmonę, šitaip rankraščius paverčiant nesunaikinamais ir nedegiais. Siekdama kristalizuoti kompozicinę struktūrą, autorė užkoduoja savo idėjas vizualia forma. Tokia muzikinės medžiagos koncentracija jai leistų atkurti muziką, jei partitūros (rankraščiai) kada nors vis dėlto būtų sunaikintos. Šie vizualiniai raktai paaiškina kūrybinį geometrinio tikslumo poreikį ir kartu jos muzikai suteikia alternatyvų gyvenimą, kuriame ji tampa freska arba gobelenu, vaizduojančiu negirdimą muzikos pusę“, - ypatingai žaviai bei išraiškingai menininkę pristato muzikos kritikas Ben Lunn.  

„Raktinis žodis galėtų būti sinergija, kai skirtingos dalys susijungia, kad sukurtų kažką didesnio už save. Ši dalelių komunikacija, veikimas išvien juntama ir muzikiniame J. Repečkaitės kūrinyje „Chartres“. Scenoje šokėjų kūnų judėjimas tarsi vitražo stikliukai mainosi ir kuria šokio kaleidoskopą,“ – savo kompoziciją pristato Okasna Griaznova.

Vidmantas Bartulis. „I like Marlene Dietrich“ orkestro versija (2020)
Lietuvos nacionalinės premijos ir daugybės kitų apdovanojimų laureatas V. Bartulis dažnai cituodavo ir perfrazuodavo pamėgtą praeities muziką. Jo kūryboje rasime keletą darbų, pavadintų „I like“, taip pat ir ironiška prieprieša paženklintų „I don‘t like“, atvirai išreiškiant savo požiūrį į vienus ar kitus dalykus. „I like Marlene Dietrich“ styginių kvartetui, fortepijonui ir fonogramai pasižymi nuolatiniu frazių kartojimu, taip sukuriant monotonišką garsinę meditaciją, kurios pabaigoje iš tolo suskamba Marlene Dietrich dainuojamos „Lili Marleen“ įrašas.

„Choreografijoje su Aira Naginavičiūte tyrinėjame menininko būseną ir santykį su besikeičiančiu kūnu bėgant metams. Kūrėjų išgyvenamas vienišumas, reikalingas atvirumas šioje miniatiūroje atskleidžia bendražmogiškas temas,“ – pasakoja Agnija Šeiko.

Video: https://vimeo.com/508508848

Показать большеПоказать меньше
Мероприятие Дата / Время Место проведения Цена  
Esamasis laikas. Šiuolaikinės muzikos ir šokio koliažas Чт 30.09.2021 18:30 KKC / Kauno Kultūros Centras, Kaunas 13.90 - 25.90
Полезная информация
Įėjimas į rengninį tik su Galimybių pasu.
Daugiau informacijos www.gpasas.lt
 
Perkant 10 ir daugiau bilietų galite kreiptis: vipklientai@bilietai.lt

Durys atidaromos: 18:00
Renginio trukmė: 1 val. 20 min.
Pertraukos: nėra
Vaikai nemokamai neįleidžiami.
Amžiaus cenzas:
nėra
Nuolaidos: netaikomos

 

Обратите внимание, что перед покупкой билетов вы должны оценить текущую ситуацию с объявленными ограничениями Правительства Литовской Республики на мероприятия и их участников в связи с COVID-19. Распространитель билетов выступает в роли открытого посредника. Если мероприятие не состоится или откладывается, организатор мероприятия, а не продавец билетов, берет на себя ответственность за возврат купленных билетов.
Место проведения
KKC / Kauno Kultūros Centras
Vytauto pr. 79 / Kęstučio g. 1 Kaunas Литва
Организатор
UAB Klasikos degustacija
UAB Klasikos degustacija
Mindaugo g. 27 - 28 Vilnius
vigaile@klasikosdegustacija.lt/+37065924000
Рег. №: 304445246