ARVO PÄRT 90: legendinio kompozitoriaus jubiliejui skirtas koncertas su GRAMMY laimėtojais

Legendinio kompozitoriaus Arvo Pärto 90-mečiui – „GRAMMY“ laimėtojo LATVIJOS RADIJO CHORO koncertas Vilniuje

Šį rudenį gyvai muzikos legendai, estų kompozitoriui Arvo Pärtui sukanka 90 metų. Ta proga Vilniuje lapkričio 5 d. rengiamas išskirtinis šio įžymaus kūrėjo muzikos koncertas, kuriame pasirodys „GRAMMY“ laimėtojas, vienas geriausių chorų pasaulyje – Latvijos radijo choras. Koncertas vyks naujoje LVSO koncertų salėje, jame Lietuvos publika galės išgirsti monumentalųjį Arvo Pärto šedevrą „Kanon pokajanen“, diriguos Kaspars Putniņš.

Vienas žymiausių dabarties kompozitorių Arvo Pärtas patenka į didžiausio pripažinimo ir milžiniško pasaulinio populiarumo sulaukusių šių laikų kūrėjų gretas šalia Philipo Glasso, Steve‘o Reicho, Krzysztofo Pendereckio, Johno Adamso, Maxo Richterio ir kt. Šiemet garbingą sukaktį pažymintis estų kompozitorius pelnė pripažinimą dėl savo unikalaus muzikinio stiliaus „tintinnabuli“ (lot. „varpeliai“), kuris jo kūrybą garsina visame pasaulyje jau beveik pusę amžiaus.

Jaunystėje, pabaigęs Talino valstybinę konservatoriją, A. Pärtas parašė eilę kūrinių, kuriuose vienas pirmųjų Estijoje panaudojo anuomet modernius kompozicijos stilius: neoklasicizmą, dodekafoniją, serializmą, sonorizmą, aleatoriką ir koliažą. Nors kūriniai sulaukė aukšto įvertinimo, nė vienas iš šių stilių A. Pärto ilgam nesudomino. Tačiau šiose kompozicijose jau buvo ryšku tai, kas išliko ir vėliau kuriant minimalistinį „tintinnabuli“ stilių: galinga, paveiki dramaturgija, koncentruota muzikinė medžiaga ir išplėtota forma.

Iki 1976 m. A. Pärtas ilgai ieškojo savo naujo kūrybinio kelio, kuris geriau atspindėtų jo pasaulėjautą. Kompozitorius atsigręžė į senąją muziką ir pasinėrė į grigališkojo choralo, Notre Dame mokyklos ir Renesanso polifonijos studijas. Šių intensyvių kūrybinių paieškų rezultatas – būtent „tintinnabuli“ stilius, kuriuo A. Pärtas sėkmingai kuria iki šių dienų. Pirmą kartą šis stilius pasirodė trumpoje pjesėje fortepijonui „Für Alina“ (1976), o netrukus ir kūriniuose „Cantus in Memory of Benjamin Britten“ (1977), „Fratres“ (1977), „Tabula rasa“ (1977) ir „Spiegel in Spiegel“ (1978). „Tintinnabuli“ stiliumi parašytose kompozicijose muzikinė medžiaga – itin koncentruota ir išreiškia ypatingą kompozitoriaus santykį su tyla. Taip pat „tintinnabuli“ yra ir savotiška ideologija: šioje muzikoje giliai jaučiamas kompozitoriaus požiūris į gyvenimą, grindžiamas krikščioniškomis vertybėmis, religine praktika ir tiesos, grožio bei tyrumo paieškomis.

Pasaulinės šlovės A. Pärtas sulaukė 1984 m., kai leidykla „ECM Records“ išleido kūrinio „Tabula rasa“ įrašą. Netrukus kompozitoriaus muzika plačiai pasklido į daugelio žymiausių festivalių, orkestrų ir ansamblių programas, taip pat į televizijos ir radijo laidas. Kūrinius A. Pärtui užsako aukščiausio kalibro institucijos – pvz., 2015 m. Los Andželo filharmonija jam užsakė opusą „Greater Antiphons“, kurio premjerą atliko garsiojo Gustavo Dudamelio diriguojamas „LA Phil“ orkestras.

Šiame koncerte nuskambės monumentalusis A. Pärto kūrinys „Kanon pokajanen“. Apie pusantros valandos trunkantį kūrinį atliks „GRAMMY“ laimėtojas, vienas geriausių chorų pasaulyje – Latvijos radijo choras. 1940 m. įkurtas profesionalų kolektyvas šiandien garsėja ypatingu universalumu ir „šiaurietišku skambesiu“, choras yra sukaupęs platų repertuarą nuo senosios muzikos iki šiuolaikinių opusų ir yra tarsi kūrybinė laboratorija kompozitoriams, skatinanti praplėsti klasikinio vokalo atlikimo ribas.

Latvijos radijo choras yra išleidęs eilę pripažinimą pelniusių albumų su tokiomis leidyklomis kaip „Ondine“, „Hyperion“, „Deutsche Grammophon“ ir „ECM“. 2014 m. choras laimėjo „GRAMMY“ už A. Pärto kūrinio „Adam’s Lament“ įrašą, o 2023 m. pelnė „Gramophone“ apdovanojimą už albumą „John Cage: Choral Works“. Pernai Latvijos radijo choras išleido dar du didelio dėmesio sulaukusius įrašus: „Aletheia Choral Works“ (2024) su lietuvių kompozitorės Žibuoklės Martinaitytės kūriniais „NPR“ įtraukė į 2024 m. geriausių klasikinės muzikos albumų dešimtuką, o „Angele Dei“ su latvių šiuolaikine muzika pateko tarp žurnalo „Gramophone“ geriausiai įvertintų 2024 m. albumų. Kolektyvas yra surengęs pasirodymus prestižinėse koncertų salėse – Amsterdamo „Concertgebouw“, Hamburgo Elbės filharmonijoje, Paryžiaus filharmonijoje ir „Théâtre des Champs-Élysées“, Berlyno „Konzerthaus“, taip pat dalyvavo svarbiausiuose klasikinės muzikos festivaliuose – Zalcburgo, Liucernos, „BBC Proms“ ir kt.

https://youtu.be/Cdp9lgedCjk?si=5OgRR2C1arK16YTn

https://youtu.be/Ir3htl3UlBk?si=V3NL0NB3NVN-Bzxz