Mikhail Pletnev

Michailas Pletnevas

Michailas Pletnevas plačiai pripažįstamas vienu iškiliausių mūsų laikų pianistų – tai menininkas, kurio interpretacijose dera techninis meistriškumas, intelektualinis gylis ir poetinė įžvalga. Gimęs 1957 m., būdamas vos 13 metų jis įstojo į Maskvos konservatoriją, o 21-erių jau pelnė tarptautinį pripažinimą, kai 1978 m. laimėjo tarptautinį Piotro Čaikovskio konkursą.

Pletnevo diskografija – išsami ir puikiai vertinama. Jo įrašai pelnė daugybę tarptautinių apdovanojimų, įskaitant Diapason d’Or, ECHO Klassik, Choc du Monde de la Musique ir Gramophone. BBC Music žurnalas išskyrė jo Scarlatti sonatų interpretaciją kaip „aukščiausio lygio fortepijoninį meistriškumą... vien šio atlikimo pakaktų, kad Pletnevas užimtų vietą tarp svarbiausių visų laikų pianistų“. 2007 m. pianisto įrašytus visus Beethoveno fortepijoninius koncertus bei simfonijas žurnalas The New Yorker išrinko vienu geriausių tų metų įrašų. 

2005 m. Pletnevo pelnytas prestižinis Grammy apdovanojimas už jo paties atliktą Prokofjevo Pelenės aranžuotę pabrėžia išskirtinį šio menininko balsą – ne tik kaip atlikėjo, bet ir kaip muzikos pasaulio mąstytojo. Grammy nominacijos už Schumanno simfoninius etiudus bei Rachmaninovo ir Prokofjevo koncertus dar labiau išryškina pianisto universalumą ir autoritetą plačiame fortepijoninės muzikos repertuaro kontekste.

Pletnevo meistriškumas jau ilgus metus užburia publiką visame pasaulyje, kritikai nuolat atkreipia dėmesį į jo interpretacijų individualumą ir gelmę. The Guardian jo grojimą apibūdino kaip „nepaprastą: rafinuotą, ieškantį ir nepaprastai įtraukiantį“. Pasak The Telegraph, „jo pasirodymai niekada neturi jokių rutinos požymių; visada patiriamas atradimų, permąstytos ir atgimstančios muzikos jausmas“.

Pianistas intensyviai bendradarbiauja su pirmaujančiais orkestrais Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, taip pat dažnai pasirodo tokiuose svarbiuose tarptautiniuose festivaliuose, kaip BBC Proms, Šlėzvigo-Holšteino, Verbjė, La Roque d’Anthéron ir Rheingau. Pletnevas, atsidavęs įvairiems bendriems meniniams darbams, ir toliau kuria novatoriškus tarpkultūrinius projektus bei tyrinėja naujas muzikinio dialogo formas pasaulinėje scenoje, talentingai derindamas atlikėjo, dirigento ir meno vadovo pozicijas.

Pletnevas taip pat reiškiasi kaip kompozitorius, yra parašęs nemažai kūrinių orkestrui, solo instrumentams ir balsui. Jo aranžuotos Čaikovskio Spragtuko ir Miegančiosios gražuolės fortepijoninės versijos tapo pianistinio virtuoziškumo etalonais, kuriuos studijavo ir atliko žymiausi pianistai visame pasaulyje.

Pianistas, dirigentas, kompozitorius – Pletnevo indėlis į muziką yra gilus, tačiau su jam būdingu kuklumu jis pats linkęs save apibūdinti paprasčiausiais žodžiais: „Aš esu tik muzikantas“.