SKAITYMAI: DRAMOS KLASIKA. George Bernard Shaw ''Šventoji Joana'' rež. Vytautas Rumšas

Režisieriai: Dalia Michelevičiūtė, Vytautas Rumšas

Skaito LNDT trupės aktoriai: 

Žygimantė Elena Jakštaitė, Povilas Budrys, Algirdas Dainavičius, Laurynas Jurgelis, Ramutis Rimeikis, Vytautas Rumšas, Arūnas Vozbutas, Rytis Saladžius, Adrija Čepaitė.

Kviečiame į dramos skaitymą, skirtą vienam reikšmingiausių XX a. pradžios europinės dramaturgijos kūrinių – George’o Bernardo Shaw tragedijai „Šventoji Joana“ (1923). Tai monumentali, istoriniais šaltiniais paremta pjesė, analizuojanti Žanos d’Ark fenomeną politinių, religinių ir etinių įtampų sankirtoje. Shaw kūrinys išsiskiria intelektualiu tikslumu, kritiška istorine refleksija ir moderniai interpretuota heroizmo samprata.

Pjesėje atkuriamas XV a. Prancūzijos politinis ir bažnytinis kontekstas, pristatant Žaną d’Ark ne tik kaip religinę vizionierę ar tautos didvyrę, bet ir kaip išskirtinai modernų charakterį – asmenybę, įveikiančią sistemos ribotumus, iškylančią virš tradicinių autoritetų ir mąstymo schemų. Shaw pasakoja Žanos istoriją ne romantinio mito, o racionalios analizės perspektyvoje, tyrinėdamas konfliktą tarp individualios sąžinės ir institucinio aparato. Pjesė tampa platforma diskusijai apie moralinį pasirinkimą, politinę atsakomybę, religijos vaidmenį visuomenėje ir progresyvios minties įtampą su tradicijomis.

Kūrinio dramaturginė struktūra derina istorinį dialogą, filosofinę argumentaciją ir Shaw būdingą satyrinę jėgą. „Šventoji Joana“ išryškina, kaip heroizmas gali būti suprastas kaip radikali autonomija, o tragizmas – kaip institucijų nesugebėjimas atpažinti naujos, istoriją keičiančios tiesos. 1925 m. kūrinys pelnė Shaw Nobelio literatūros premiją, dar labiau įtvirtindamas pjesės reikšmę moderniojo teatro raidoje.

George Bernard Shaw (1856–1950) – airių kilmės dramaturgas, eseistas ir kritikas, vienas įtakingiausių moderniosios dramaturgijos kūrėjų ir intelektinio teatro formuotojų. Shaw siekė teatrą paversti socialinių, politinių ir moralinių idėjų diskusijų erdve, o jo kūriniai garsėja ironija, racionaliu argumentavimu ir drąsa peržiūrėti įsitvirtinusias visuomenės normas. „Šventoji Joana“ laikoma brandžiausiu jo istoriniu kūriniu, jungiančiu humanistinį jautrumą ir kritišką intelektualinę analizę.