Šiuolaikinio šokio spektaklis ''Clap & Slap'' (chor. A. Lisičkinaitė ir I. Shugaleev) (Be kompanijos)

bekomCLAP & SLAP

Spektaklis CLAP & SLAP tyrinėja sudėtingą ir paralyžiuojančią įtampą, kuri iškilo Rytų Europoje (ypač tarp Lietuvos ir Baltarusijos) po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Ši įtampa analizuojama istoriniu, politiniu, geografiniu ir socialiniu pjūviais, pasitelkiant Agnietės ir Igorio asmenines patirtis. Aktyviai dalyvavęs 2020 m. Baltarusijos revoliucijos įvykiuose, Igoris protestavo savo šalyje, o Agnietė – prie Baltarusijos ambasados Vilniuje. Igoris buvo priverstas palikti savo gimtinę; Agnietė nusprendė nesidarbuoti su rusakalbiais menininkais. Šiandien, susitikdami toje pačioje scenoje, du menininkai mėgina pradėti dialogą, kuris, regis, neįmanomas už meno ribų: dialogą tarp baimės ir būtinybės veikti, tarp kolektyvinės ir asmeninės atsakomybės, tarp asmeninės tragedijos ir geopolitinės katastrofos. Be naivios ambicijos rasti sprendimus politiniams ar kariniams konfliktams, spektaklis siekia pažadinti politinį ir filosofinį apmąstymą apie mūsų gebėjimą atskirti atsakomybę ir kaltę, nacionalizmą ir patriotizmą, savigyną ir agresiją, norą pasitikėti ir poreikį gintis. Kaip išlaikyti pusiausvyrą tarp būtinybės gintis ir rizikos atkartoti agresiją, prieš kurią kovojame? Ar galime gerbti vieni kitų skirtumus, laikytis asmeninių įsitikinimų ir ginti individualias laisves, nepažeisdami kitų teisių? Tai klausimai, kuriems Agnietė ir Igoris atsiveria kartu su savo žiūrovais.

KŪRYBINĖ KOMANDA
Idėjos ir choreografijos autoriai: Agnietė Lisičkinaitė, Igor Shugaleev
Atlikėjai: Agnietė Lisičkinaitė, Igor Shugaleev
Kompozitorė: Agnė Matulevičiūtė
Scenografas: Oles Makukhin
Dramaturgas: Bush Hartsorn
Režisūros konsultantė: Olga Lapina
Šviesų dailininkas: Povilas Laurinaitis
Prodiusavimas: Be kompanijos / Agnietė Lisičkinaitė
Projektą dalinai finansavo: Lietuvos kultūros tarybos
Kūrybinės rezidencijos: Radialsystem Berlin, Studio ALTA, Bora Bora šokio centras, Santarcangelo festivalis
Premjera: 2025 m., Naujasis Baltijos šokis
Trukmė: 40 min. N-16

Instagram: @superagniete / @shugaleev / @be_kompanijos
Facebook: @Agnietė Lisičkinaitė / @Igor Shugaleev
Kontaktai: www.bekompanijos.lt // info@bekompanijos.lt

Šokio menininkai Agnietė Lisičkinaitė (Lietuva) ir Igor Shugaleev (Baltarusija) tarptautinėje scenoje žinomi dėl politiškai angažuoto kūrybinio darbo, tyrinėjančio protesto kultūrą, politinių režimų įtaką ir laisvės asmenines interpretacijas. Pagrindinis jų kūrybos principas – fiziškai išsekęs kūnas kaip tų, kurie yra priespaudoje, simbolis.

Igor Shugaleev – Baltarusijoje gimęs choreografas, aktorius ir performanso menininkas, gyvenantis Varšuvoje. Jo kūryba dažnai jungia fizinį teatrą, ištvermės meną ir politinį aktyvizmą. 2021 m. jis pristatė kūrinį 375 0908 2334 / The Body You Are Calling Is Currently Not Available, sukurtą su Sergey Shabohin, kaip protesto aktą prieš Baltarusijos valstybės smurtą. Nuo premjeros Ščecine (Lenkija), kūrinys buvo rodomas įvairiuose Europos festivaliuose – Santarcangelo(Italija), Scenari Europei (Peskara), Budapešte, Lježo mieste ir kt., įsitvirtindamas kaip stiprus solidarumo, liudijimo ir pasipriešinimo pareiškimas.

Agnietė Lisičkinaitė – Lietuvos choreografė, šokėja ir edukatorė, kurios kūryba jungia šiuolaikinį šokį, politinį įsitraukimą ir pilietinį veiksmą. Baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (bakalauras – šiuolaikinio šokio, magistras – choreografijos), šiuo metu dėsto akademijoje ir mentorystės būdu lydi jaunus menininkus. Lisičkinaitė tyrinėja kūną kaip pasipriešinimo ir protesto erdvę. Jos solo darbas „Hands Up“ – dalyvavimo principu grįstas performansas apie gestą, prieštaravimą ir solidarumą – pristatytas daugiau nei 10 šalių, įskaitant Naująjį Baltijos šokį (Vilnius), Santarcangelo festivalį (Italija), What You See festivalį (Utrechte), Théâtre de la Ville (Paryžius), Tuluza Bienalę ir kt. Ji yra Be kompanijos – socialiai angažuotos šokio platformos, vystomos kartu su Greta Grinevičiūte – bendraįkūrėja. 2020–2024 m. vadovavo Lietuvos šiuolaikinio šokio asociacijai ir iki šiol aktyviai veikia jos valdyboje, atstovaudama šokio laukui per politiką ir bendruomeninį darbą. Vadovaudamasi įsitikinimu, kad choreografija yra aktyvizmo forma, Lisičkinaitė naudoja judesį kaip dialogo, pasipriešinimo ir pokyčių priemonę.