Skaityti daugiau
VŠDT premjera „Anoniminiai šokiai“ – tarpdisciplininis spektaklis apie priklausomybes ir išsilaisvinimą
Rugsėjo 26 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą – režisieriaus Dariaus Gumausko spektaklį „Anoniminiai šokiai“. Tai tarpdisciplininis darbas, jungiantis dokumentinę fikciją, muziką ir judesį, kuriuo kūrėjai tyrinėja priklausomybių formas, dopamino paieškas ir žmogaus norą pabėgti nuo realybės.Martin Bellemare „Laisvė“: teatras, priverčiantis susimąstyti apie gyvybę ir mirtį
Marijampolės dramos teatre spalio 3 d. bus pristatytas spektaklis „Laisvė“, sukurtas pagal šiuolaikinio kanadiečių dramaturgo Martino Bellemare pjesę. Tai jautrus ir provokuojantis kūrinys, kalbantis apie pasirinkimo teisę, artimųjų santykius ir ribines žmogaus būsenas.Premjera Kaune: „Neeilinis pirmadienis“ – komedija, kurioje paprasta diena tampa tikru išbandymu
AKTORIŲ teatras pristato naujausią premjerą – intriguojančią komediją „Neeilinis pirmadienis“. Spektaklio režisierius – Ričardas Vitkaitis, pjesės autorius – Ramūnas Šimukauskas. Scenografiją ir kostiumus kūrė Eglė Krasnovė.Teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – apie netikėtus santykius, chaosą ir drąsą pradėti iš naujo
Šį rudenį į Lietuvos miestus atkeliauja nauja teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – šmaikštas ir provokuojantis spektaklis apie tai, kiek meilės telpa vienuose namuose ir kur prasideda chaosas.Vaivorykštės miuziklas: spalvų, atvirumo ir queer patirčių scena
Rugsėjo 27 d. Vilniuje, „SODAS 2123“ erdvėje, žiūrovai bus kviečiami į išskirtinį sceninį įvykį – „Vaivorykštės miuziklą“. Tai kūrinys, jungiantis muziką, teatrą ir tikras queer bendruomenės patirtis, atvirai kalbantis apie stereotipus, santykius ir kasdienybės dramą, slypinčią už blizgučių bei spalvų.Literatūrinis muzikinis – vaidybinis Juozo Gaižausko knygos „Nojaus Arkos dienoraštis“ pristatymas Vilniaus Rotušėje
Rugsėjo 18 d., pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – Rotušėje – įvyks ypatingas literatūrinis, muzikinis ir vaidybinis vakaras, skirtas Juozo Gaižausko naujausiai knygai „Nojaus Arkos dienoraštis“.Jaunimo teatras pradeda 61-ąjį sezoną: laukia režisierių Oskaro Koršunovo, Krystiano Smedso ir Cezario Graužinio darbai
Užbaigęs jubiliejinį, 60-ąjį sezoną, Jaunimo teatras nuo rudens kviečia į naujas teatro keliones. 61-ajame sezone laukia trijų ryškių režisierių premjeros – Oskaro Koršunovo, suomio Krystiano Smedso ir Cezario Graužinio spektakliai, taip pat kiti repertuaro kūriniai, jau pelnę žiūrovų simpatijas.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda 86-ąjį sezoną: penkios premjeros ir kartų dialogas scenoje
Rugsėjį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda 86-ąjį sezoną, kuris kvies žiūrovus apmąstyti skirtingų kartų santykius, paveldėtus ryšius ir kartu ieškoti atsakymo į klausimą – kaip išlikti bendrystėje, nebijant susidūrimų, bet ir nekuriant priešiškumo vienas kitam. Sezone laukia penkios premjeros, nagrinėjančios šeimos, istorijos, bendruomenės ir asmeninės laisvės temas.„Teismas“ – komedija, kurioje meilė stoja prieš teisingumą
Kas nenorėtų sužinoti visų antros pusės paslapčių? O kas, jeigu jas atskleisti įpareigotų pats Teismas? Naujoji režisieriaus Justino Krisiūno komedija „Teismas“ žiūrovus kviečia į absurdišką, juoko kupiną kelionę per santuokos išbandymus, vyrišką logiką ir moterišką intuiciją.Monospektaklis „Viskas užimta“ – vienas aktorius, keturiasdešimt personažų ir beprotiškai juokinga istorija
Nuo spalio 4 d. iki metų pabaigos po visą Lietuvą keliaus neįtikėtinas vaidybos iššūkis – monospektaklis „Viskas užimta“, kuriame aktorius Simonas Storpirštis įkūnys net keturiasdešimt itin skirtingų personažų. Ši stulbinančiai juokinga komedija atvers duris į užkulisius, kuriuose verda turtingųjų, garsiausiųjų ir įtakingiausiųjų gyvenimas.Pasaulinė klasika: baletas „Spragtukas“ sugrįžta per Kalėdas
Gruodžio 25 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, Lietuvos žiūrovus vėl džiugins legendinis baletas „Spragtukas“, kurį pristato Ukrainos Klasikinis Etoile Baletas. Po įspūdingos premjeros Lietuvoje, įvykusios sausio pradžioje Vilniuje ir Kaune, šis pastatymas sulaukė gausybės pagyrų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų. Žiūrovų prašymu nepakartojama pasaka sugrįžta ypatingu metu – per Kalėdas.Teatro režisierius Gildas Aleksa apie spektaklį „Make Love“: kaip nutylimus dalykus dainuoti garsiai ir drąsiai
Rugpjūčio 28 d. teatro trupės „Teatronas“ muzikinis spektaklis apie seksą „Make Love“ pirmą kartą bus parodytas didžiojoje Lukiškių kalėjimo scenoje.Imersinis spektaklis „Išpažintis“ – netradicinė teatro patirtis Kulių „Kultūros virenėje“
Rugsėjo 13–27 dienomis Kulių „Kultūros virenėje“ bus rodomas imersinis spektaklis „Išpažintis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Valentinas Masalskis (režisierius – Paulius Pinigis).Vilniuje – šmaikšti ir atpažįstamų situacijų kupina komedija „Beautiful Bodies“
Rugsėjo 10 d. Menų spaustuvėje, Vilniuje, Taško teatras pakvies į smagią ir atpažįstamų gyvenimiškų situacijų kupiną komediją „Beautiful Bodies“, sukurtą pagal populiarią amerikiečių dramaturgės L. S. Cunningham pjesę.Interaktyvus nuotykių spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“ keliauja po Lietuvą
Ar gali būti, kad net drąsiausiems šunyčiams užklumpa nuobodulys? Pasirodo, taip! Tačiau geriausio draugo skambutis viską pakeičia – prasideda nepaprasta kelionė į negyvenamą salą, kupiną pavojų, netikėtumų ir dingusio lobio paieškų.Oskaro Koršunovo „Laukinė antis“ – spalio pasirodymai jau išparduoti, skelbiami naujos datos lapkritį
Valstybinis jaunimo teatras 61-ąjį sezoną pradeda ypatinga premjera – režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatyta Henriko Ibseno drama „Laukinė antis“. Vos paskelbus pirmąsias spektaklio datas, žiūrovų dėmesys buvo milžiniškas – visi spalio mėnesio pasirodymai jau išparduoti. Atsiliepiant į publikos susidomėjimą, skelbiami papildomi spektakliai lapkričio 28 ir 29 dienomis.Papildomas miuziklo „Mažasis princas“ pasirodymas – spalio 5 d. Vilniuje
Po sėkmingos premjeros ir didelio žiūrovų susidomėjimo, į Vilnių sugrįžta miuziklas „Mažasis princas“. Papildomas pasirodymas vyks 2025 m. spalio 5 d. 17:00 val. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje.„Bilietai.lt“ valdanti įmonė keičią pavadinimą
Pasikeitė didžiausio bilietų platintojo Lietuvoje – „Bilietai.lt“ – juridinis pavadinimas. Nuo šiol įmonė vadinasi „Bilietai PLG“, UAB.„Clap & Slap“: šiuolaikinio šokio spektaklis apie įtampą tarp baimės ir atsakomybės – rugsėjo 27 d. Vilniuje
Rugsėjo 27 d. 17:30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir šokio fakulteto salėje Vilniuje bus pristatytas šiuolaikinio šokio spektaklis „Clap & Slap“, kurį sukūrė choreografai ir atlikėjai Agnietė Lisičkinaitė (Lietuva) ir Igor Shugaleev (Baltarusija). Premjerą pristato šokio platforma „Be kompanijos“.LNDT spektaklis jaunimui „Avinai“ – jautrus ir interaktyvus monospektaklis apie tapatybę, pyktį ir atleidimą
Spalio 4–lapkričio 6 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vyks monospektaklis „Avinai“, sukurtas specialiai jaunimui, bet paliečiantis kiekvieną, kuris kada nors ieškojo savęs.Kultinis spektaklis „Šuns širdis“ – tik lapkričio 4 d. Vilniuje
Lapkričio 4 d. koncertų salėje „Compensa“ Vilniuje – vienas stipriausių šiuolaikinių teatrinių pasakojimų pagal Michailo Bulgakovo apysaką „Šuns širdis“. Tai spektaklis, kuris žadina vaizduotę, kelia nepatogius klausimus ir įtraukia į satyriškai mistišką pasaulį, kuriame mokslas ir moralė susiduria pavojingo eksperimento sūkuryje.Spektaklis be scenarijaus: Klaipėdoje – komiškas socialinis eksperimentas „Mylimos“
2025 m. rugsėjo 10 d. ir spalio 4 d. Klaipėdos dramos teatre pristatomas unikalus teatro projektas – spektaklis „Mylimos“, kurį kuria nepriklausoma teatro trupė ARTYN. Tai komiškas socialinis eksperimentas, kviečiantis žiūrovus diskusijai apie sąmoningumą, emocinę gerovę ir šiuolaikinių dvasinių praktikų tendencijas.Fantasmagoriškas pasakojimas apie meilę po mirties – spektaklyje „Sugrįžimas“
Rugsėjo 25 d. 20 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje, žiūrovams bus pristatytas režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“, sukurtas pagal Čilės rašytojo Roberto Bolaño apsakymo motyvus. Tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas, kuriame susipina meilė, mirtis ir absurdu dvelkiančios pomirtinio pasaulio biurokratijos.Vasaros uždarymas su trenksmu: rugpjūtį Lietuvoje – Post Malone, Robbie Williams, Monika Liu ir du pasaulio čempionatai
Rugpjūtį Lietuvoje renginių rinka kvies vasarą užbaigti su trenksmu. Kauną drebins pasaulinės žvaigždės Post Malone, Robbie Williams bei „Rag’n’Bone Man“, Vilniuje išvysime Armin Van Buuren, Moniką Liu ir GJan, o Klaipėdą, Palangą ir Raudondvarį šokdins muzikos festivaliai.Baletas „Drakula“ su Europos baleto solistais – tik Klaipėdoje ir Vilniuje
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“ kviečia į išskirtinį šokio renginį – baletą „Drakula“, kuriame vaidmenis atlieka baleto solistai iš žymiausių Europos teatrų, įskaitant Paryžiaus operą, La Scala, Londono Karališkąjį baletą ir kitus prestižinius kolektyvus.Vilniaus tango teatras pristato išskirtinį Šiurpnakčio pasirodymą – „El Misterio“
Spalio 31-osios vakarą, kai miestas pasineria į Šiurpnakčio atmosferą, Vilniaus tango teatras kviečia žiūrovus į ypatingą renginį – tango šou „El Misterio“. Vykstantis La Casa Del Tango erdvėje, šis pasirodymas kvies pažvelgti į tango kitomis – tamsesnėmis, intymesnėmis – akimis.Vilniaus tango teatras pristato naują šokio spektaklį „Tango Furioso“
Vilniaus tango teatras, minėdamas dešimtąjį kūrybinės veiklos sezoną, kviečia žiūrovus į šokio spektaklį „Tango Furioso“ – šiuolaikišką ir emocionalų pasakojimą apie tango dvasią, kuri atgimsta kiekviename žingsnyje.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Atviras interviu su Arūnu Sakalausku – apie aktorystės iššūkius, baimę ir naują spektaklį
„Darbas vyksta 3 mėnesius, o žiūrovas tave mato 2 valandas“, – sako karjeros 40-metį minintis aktorius Arūnas Sakalauskas. Atvirame interviu aktorius pasidalino mintimis apie aktorystės iššūkius, nuolatinį jaudulį prieš lipant į sceną, žmones jaudinančias temas bei naują egocentrišką komediją „Puolę dievai“.
1985 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigęs, tačiau dar antrame kurse vaidinti pradėjęs A. Sakalauskas aktoriumi siekė tapti nuo pat vaikystės. „Atsarginių variantų neturėjau, bet man pasisekė“, – sako jis. Nepaisant daugiau nei 40 metų patirties, jaudulys ir baimė prieš lipant į sceną ne tik neišnyko, bet netgi sustiprėjo.
Šiemet 63-ejų sulaukęs A. Sakalauskas teigia, kad aktoriaus auksinis amžius yra nuo 20 iki 45 metų, o vėliau vaidmenų mažėja. Visgi veiklos aktoriui netrūksta net ir vasarą: spektakliai, filmavimai, repeticijos, teatro ir meno studijos reikalai bei kartu su žmona Gabija vykdomos namo paieškos lemia, kad daug laiko poilsiui nelieka.
Šiuo metu aktorius ruošiasi naujai egocentriškai komedijai „Puolę dievai“, kurios premjera nuo spalio 12 d. vyks net 9 šalies miestuose. Rolando Atkočiūno režisuotas spektaklis pasakoja apie senatvės praleisti į pensionatą atvykusias žvaigždes, kurias įkūnys A. Sakalauskas, Inga Maškarina, Arvydas Dapšys ir Inesa Paliulytė.
Atvirame interviu A. Sakalauskas pasidalino mintimis apie aktoriaus profesijos iššūkius, talentingą jaunąją kartą, klasikinio ir šiuolaikinio teatro skirtumus, iš tiesų žmones jaudinančias temas bei gebėjimo pasijuokti iš savęs svarbą.
– Sveiki, Arūnai, kaip gyvenate? Ar vasarą poilsiaujate, ar dirbate?
– Įvairios vasaros būna. Kartais atostogauju porą mėnesių, kartais tris, bet šią vasarą taip nėra. Užsitęsė sezonas, buvo iki birželio pabaigos, o rugpjūčio pradžioje jau prasideda repeticijos. Taip pat turėjau serialo filmavimus, jau turėjom repeticiją spektaklio „Puolę dievai“. Todėl nebuvo labai daug poilsio. Darbų tikrai netrūksta.
– Ar kada pagalvojote, kuo būtumėte, jei nebūtumėte aktorius?
– Net neįsivaizduoju. Turbūt visada žinojau, kad būsiu aktorius ir juo tapau. Atsarginių variantų neturėjau. Bet tikrai negaliu skųstis, man pasisekė, nes aktoriaus profesija labai priklauso nuo sėkmės. Turi susirinkti žmonių komanda, kad kažkas įvyktų. Ir tai nevyksta dažnai, per visą karjerą vos kokie 5-6 tokie susitikimai, jei išvis tiek. Manau, jei tiek įvyks, gali labai džiaugtis. Bet džiaugtis gali ir turėdamas vieną, nes kai kuriems net ir to vieno tokio susitikimo nepasitaiko.
– Per 40 metų scenoje matėte ir šilto, ir šalto. Ar vis dar turite profesinių iššūkių?
Taip, visą laiką. Visada bijai, visada jaudiniesi. Aktoriaus profesija paremta emocijomis. Jei nejauti emocijų, jei nepergyveni, kaip tas, ką vaidini, tada tu negali daryti poveikio žiūrovams. Tada tu iš tikrųjų nevaidini, o tik imituoji, apgauni. Todėl prieš kiekvieną spektaklį jaučiu baimę ir jaudulį. Kaip tik neseniai turėjome pasirodymą su kitais jaunais aktoriais ir visi bijojom lygiai taip pat. Aš gal netgi dar labiau bijojau už juos. Bet galbūt dėl tos baimės, dėl to adrenalino šuolio ir ėjome į tą profesiją. Truputį mazochistai.
– Kalbant apie jaunus aktorius, ar egzistuoja kažkoks bruožas, kurį išvydęs galėtumėte pasakyti, kad žmogus bus sėkmingas?
– Aš nežinau, kaip tą įvardinti, bet pas vienus yra, pas kitus ne. Tai matosi. Kažkoks savitumas, išskirtinumas, įsigilinimas į vaidmenį, nebėgimas paviršiumi, ne imitacija, bet yra ir imitacijos. Vieni imituoja, kad vaidina, o kiti vaidina iš tikrųjų. Ir matosi, kad tas iš tikrųjų juos veža. Tokie žmonės eis labai toli. Išties labai daug gerų aktorių dabar yra Lietuvoje. Bet yra pavojus: kai kažkas pamato jauną, gerą aktorių, jį pradeda visur kviesti, nes jis juk visur gerai padarys. Ir čia pavojus tas, kad jam nebereikia dirbti, juk ateisiu ir bus gerai. Bet tu su kiekvienu vaidmeniu turėtum augti, nors tai ir labai sunku. Ne visada pasiseka.
– Kaip manote, kas aktoriaus darbe sunkiausia ir ko žiūrovai nemato?
– Nemato repeticijų, nemato tavęs, kai spektaklis nepavyksta. Darbas vyksta tris mėnesius, o žiūrovas tave pamato tik dvi valandas. Daugumoje profesijų žmonės turi kažkokius įrankius – kompiuterius, telefonus, teptukus, muzikos instrumentus, plaktukus, mašinas, lėktuvus, miltus, karves ar dar kažką. O aktorystėje tu turi tik save. Tu pats esi sau instrumentas, todėl yra šiek tiek sudėtingiau. Jei eini bandytis į filmą ar teatro vaidmenį ir tavęs nepaima, tai reiškia tave atmetė visą: su tavo akių spalva, su tavo mąstymu, tavo kalba, viskuo. Daugumoje kitų profesijų tu atneši daiktą ir tau sako: „ne, mums šis daiktas netinka“. Jie kalba apie daiktą. O aktoriaus atveju jie kalba apie tave visą. Tu netinki ir viskas. Su tuo sunku susigyventi. Kitas dalykas: vaidmenys yra pagal amžių. Kai esi nuo 20 iki 45 metų, iš esmės gali viską vaidinti, visi herojai dažniausiai yra kažkur tame tarpe, pirmi kartai, įsimylėjimai yra esant tokio amžiaus. Paskui jų mažėja. Ir trečias dalykas: labai pavojinga susitapatinti su tuo, ką vaidini. Kalbėti personažo frazėmis, mėginti galvoti taip, kaip jie galvoja, tada net kitaip pradedi vaikščioti. Svarbu nepavirsti tuo, ką vaidini, nes juk vaidini ne save. Tai tavo supratimas, emocijos… Bet ten nesi tu. Tu turi turėti savo gyvenimą.
– Esate sakęs, kad bėgant metams aktorystėje tam tikri dalykai tampa nebesvarbūs. Kas jie?
– Svarbą prarado temos, apie ką vaidini. Beveik nebeliko tokių didelių, giluminių temų. Na, pavyzdžiui, ne klimato kaita jaudina žmogų. Mus jaudina tai, kaip bendraujam vienas su kitu. Santykiai, gyvenimo prasmė jaudina. Ne išorė jaudina, ne instagramas, ne feisbukas, o tai, ką pasakys tavo draugė atėjusi į pasimatymą. Palikimai, atstumimai, meilės, gyvenimo prasmė. Tokie dalykai. Jie yra senose, klasikinėse pjesėse. Kai spektakliai statomi pagal jas, stipriai neišdarkant, ateina visai kitoks žiūrovas.
– Ar norite pasakyti, kad šiuolaikinis teatras klasiką išdarko?
– Modernaus teatro bruožas yra tas, kad staiga paimsiu kokią klasiką, kaip „Hamletas“, ir padarysiu, kad veiksmas vyksta Pietų Afrikos anglių kasykloje. Ir tada dingsta visa esmė. Viskas per daug sumodernizuojama. Atsiranda mikrofonai, aktorius per toli nuo žiūrovo, už kažkokių širmų, jis grimerinėje, jį per kamerą rodo, bet žmonės sėdi teatre. Ir tokie dalykai nelabai jaudina. Visi dabar skrolina telefonus ir, tarytum, nori ir tokio teatro: kad galėtum praskrolinti sceną, kai neįdomu. Nes negali susikaupti. Aš nesakau, kad tai yra gerai ar blogai, aš nežinau, bet tiesiog konstatuoju faktą. Nenoriu būti tas žmogus, kur sako: „o mano laikais, tai buvo taip…“. Mano laikais lygiai taip pat žiūrėjome į tuometinį teatrą. Pavyzdžiui, kai atėjo Oskaras Koršunovas, teatras buvo kitoks ir jis atnešė visiškai naują sampratą. Bet jis išlaikė senas vaidybos tradicijas, jis sujungė tradicijas ir, manau, su Koršunovu teatras žengė didelį žingsnį į priekį. Jis tarsi paėmė viską ir atnešė iki šių laikų. Na, o dabar visi jau ima Koršunovo teatrą ir skaido mažus gabaliukus. Toks laikmetis.
– Kalbant apie dabartinius spektaklius, šiuo metu kaip tik statote komediją „Puolę dievai“, minėjote, kad jau turėjote ir repeticijų. Apie ką šis spektaklis?
– Apie tai, kaip kažkada buvai populiarus, žinomas ir reikalingas, bet staiga, su metais, tau sako: „ačiū, jūsų nereikia“. Žmonės natūraliai pasensta. Ir tas prisitaikymas, tas suvokimas, kad tu esi nebereikalingas – labai sunkus. Kai kurie moka tai gražiai priimti, o kiti dar kabinasi ir puola aiškinti: „ne, aš dar galiu!“. Bet tikrai niekas nebalsuos už tave ir tavo pastangas. Jie balsuos už šalia esantį jauną ir gražų žmogų, į kurį malonu žiūrėti. Be to, šioje istorijoje yra ir kiti dalykai: kaip tokiais tampama, kaip tai atsiliepia asmeniniam gyvenimui, kaip kovojama dėl garbės ir pripažinimo, kokia didelė konkurencija, kaip tai daro įtaką asmeniniams santykiams.
– Pats spektaklis pristatomas, kaip „egocentriška komedija“. Ką tai reiškia?
– Manau, kad visi esame egocentriški. Labai sunku save vaidinti, niekas nenori to daryti. Ir štai mes susirenkame keturi aktoriai (aut. past. – I. Maškarina, A. Sakalauskas, I. Paliulytė, A. Dapšys) iš keturių skirtingų teatrų ir kiekvienas su savo patirtimi, tuomet tau norisi aiškinti kitam, kaip ką daryti. O kitam norisi sakyti tau, kaip ką geriau daryti. Ir mes tampam panašūs į tuos personažus, tik mes kartu neturėjome šlovės akimirkų.
– Kokią žinutę norėtumėte, kad iš šio spektaklio išsineštų žiūrovai?
– Kad visi mes vienodi. Jeigu dabar taip nėra, tai bus. Galiausiai visi suvienodėsim, bet mokėkim iš savęs pasijuokti. Nesvarbu, kas nutiktų. Pasišaipykim iš savęs.
– O kaip jums pačiam komedijos žanras ir kokiame žanre jaučiates geriausiai?
Kokiame žanre geriausiai jaučiuosi tikrai negaliu pasakyti, bet komedijos man patinka. Prajuokinti salę yra reikalų. Jei tai tyčia daroma, tai nelabai, bet jei tai gerai ir skoningai, tai super. Mielai pasirašyčiau komedijoms. Nors jos ir sunkiai pasidaro.
– Spektaklio aprašyme yra tokia frazė: amžius – ne priežastis leisti gyvenimui praeiti pro šalį. O kokių svajonių ar tikslų dar nespėjote įgyvendinti?
– Dar yra, bet aš nesakysiu, kad nenubaidyti (juokiasi).
– Tuomet ko sau palinkėtumėte?
– Energijos ir ryžto.
– Arūnai, ačiū jums už nuoširdų, gilų ir atvirą pokalbį.
Naujoji egocentriška komedija „Puolę dievai“ su Arūnu Sakalausku nuo spalio 12 iki lapkričio 7 dienos bus rodoma net devyniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Tauragėje, Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Utenoje, Kaune, Vilkaviškyje ir Palangoje. Renginių bilietus platina „Bilietai.lt“.
1985 metais Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigęs, tačiau dar antrame kurse vaidinti pradėjęs A. Sakalauskas aktoriumi siekė tapti nuo pat vaikystės. „Atsarginių variantų neturėjau, bet man pasisekė“, – sako jis. Nepaisant daugiau nei 40 metų patirties, jaudulys ir baimė prieš lipant į sceną ne tik neišnyko, bet netgi sustiprėjo.
Šiemet 63-ejų sulaukęs A. Sakalauskas teigia, kad aktoriaus auksinis amžius yra nuo 20 iki 45 metų, o vėliau vaidmenų mažėja. Visgi veiklos aktoriui netrūksta net ir vasarą: spektakliai, filmavimai, repeticijos, teatro ir meno studijos reikalai bei kartu su žmona Gabija vykdomos namo paieškos lemia, kad daug laiko poilsiui nelieka.
Šiuo metu aktorius ruošiasi naujai egocentriškai komedijai „Puolę dievai“, kurios premjera nuo spalio 12 d. vyks net 9 šalies miestuose. Rolando Atkočiūno režisuotas spektaklis pasakoja apie senatvės praleisti į pensionatą atvykusias žvaigždes, kurias įkūnys A. Sakalauskas, Inga Maškarina, Arvydas Dapšys ir Inesa Paliulytė.
Atvirame interviu A. Sakalauskas pasidalino mintimis apie aktoriaus profesijos iššūkius, talentingą jaunąją kartą, klasikinio ir šiuolaikinio teatro skirtumus, iš tiesų žmones jaudinančias temas bei gebėjimo pasijuokti iš savęs svarbą.
– Sveiki, Arūnai, kaip gyvenate? Ar vasarą poilsiaujate, ar dirbate?
– Įvairios vasaros būna. Kartais atostogauju porą mėnesių, kartais tris, bet šią vasarą taip nėra. Užsitęsė sezonas, buvo iki birželio pabaigos, o rugpjūčio pradžioje jau prasideda repeticijos. Taip pat turėjau serialo filmavimus, jau turėjom repeticiją spektaklio „Puolę dievai“. Todėl nebuvo labai daug poilsio. Darbų tikrai netrūksta.
– Ar kada pagalvojote, kuo būtumėte, jei nebūtumėte aktorius?
– Net neįsivaizduoju. Turbūt visada žinojau, kad būsiu aktorius ir juo tapau. Atsarginių variantų neturėjau. Bet tikrai negaliu skųstis, man pasisekė, nes aktoriaus profesija labai priklauso nuo sėkmės. Turi susirinkti žmonių komanda, kad kažkas įvyktų. Ir tai nevyksta dažnai, per visą karjerą vos kokie 5-6 tokie susitikimai, jei išvis tiek. Manau, jei tiek įvyks, gali labai džiaugtis. Bet džiaugtis gali ir turėdamas vieną, nes kai kuriems net ir to vieno tokio susitikimo nepasitaiko.
– Per 40 metų scenoje matėte ir šilto, ir šalto. Ar vis dar turite profesinių iššūkių?
Taip, visą laiką. Visada bijai, visada jaudiniesi. Aktoriaus profesija paremta emocijomis. Jei nejauti emocijų, jei nepergyveni, kaip tas, ką vaidini, tada tu negali daryti poveikio žiūrovams. Tada tu iš tikrųjų nevaidini, o tik imituoji, apgauni. Todėl prieš kiekvieną spektaklį jaučiu baimę ir jaudulį. Kaip tik neseniai turėjome pasirodymą su kitais jaunais aktoriais ir visi bijojom lygiai taip pat. Aš gal netgi dar labiau bijojau už juos. Bet galbūt dėl tos baimės, dėl to adrenalino šuolio ir ėjome į tą profesiją. Truputį mazochistai.
– Kalbant apie jaunus aktorius, ar egzistuoja kažkoks bruožas, kurį išvydęs galėtumėte pasakyti, kad žmogus bus sėkmingas?
– Aš nežinau, kaip tą įvardinti, bet pas vienus yra, pas kitus ne. Tai matosi. Kažkoks savitumas, išskirtinumas, įsigilinimas į vaidmenį, nebėgimas paviršiumi, ne imitacija, bet yra ir imitacijos. Vieni imituoja, kad vaidina, o kiti vaidina iš tikrųjų. Ir matosi, kad tas iš tikrųjų juos veža. Tokie žmonės eis labai toli. Išties labai daug gerų aktorių dabar yra Lietuvoje. Bet yra pavojus: kai kažkas pamato jauną, gerą aktorių, jį pradeda visur kviesti, nes jis juk visur gerai padarys. Ir čia pavojus tas, kad jam nebereikia dirbti, juk ateisiu ir bus gerai. Bet tu su kiekvienu vaidmeniu turėtum augti, nors tai ir labai sunku. Ne visada pasiseka.
– Kaip manote, kas aktoriaus darbe sunkiausia ir ko žiūrovai nemato?
– Nemato repeticijų, nemato tavęs, kai spektaklis nepavyksta. Darbas vyksta tris mėnesius, o žiūrovas tave pamato tik dvi valandas. Daugumoje profesijų žmonės turi kažkokius įrankius – kompiuterius, telefonus, teptukus, muzikos instrumentus, plaktukus, mašinas, lėktuvus, miltus, karves ar dar kažką. O aktorystėje tu turi tik save. Tu pats esi sau instrumentas, todėl yra šiek tiek sudėtingiau. Jei eini bandytis į filmą ar teatro vaidmenį ir tavęs nepaima, tai reiškia tave atmetė visą: su tavo akių spalva, su tavo mąstymu, tavo kalba, viskuo. Daugumoje kitų profesijų tu atneši daiktą ir tau sako: „ne, mums šis daiktas netinka“. Jie kalba apie daiktą. O aktoriaus atveju jie kalba apie tave visą. Tu netinki ir viskas. Su tuo sunku susigyventi. Kitas dalykas: vaidmenys yra pagal amžių. Kai esi nuo 20 iki 45 metų, iš esmės gali viską vaidinti, visi herojai dažniausiai yra kažkur tame tarpe, pirmi kartai, įsimylėjimai yra esant tokio amžiaus. Paskui jų mažėja. Ir trečias dalykas: labai pavojinga susitapatinti su tuo, ką vaidini. Kalbėti personažo frazėmis, mėginti galvoti taip, kaip jie galvoja, tada net kitaip pradedi vaikščioti. Svarbu nepavirsti tuo, ką vaidini, nes juk vaidini ne save. Tai tavo supratimas, emocijos… Bet ten nesi tu. Tu turi turėti savo gyvenimą.
– Esate sakęs, kad bėgant metams aktorystėje tam tikri dalykai tampa nebesvarbūs. Kas jie?
– Svarbą prarado temos, apie ką vaidini. Beveik nebeliko tokių didelių, giluminių temų. Na, pavyzdžiui, ne klimato kaita jaudina žmogų. Mus jaudina tai, kaip bendraujam vienas su kitu. Santykiai, gyvenimo prasmė jaudina. Ne išorė jaudina, ne instagramas, ne feisbukas, o tai, ką pasakys tavo draugė atėjusi į pasimatymą. Palikimai, atstumimai, meilės, gyvenimo prasmė. Tokie dalykai. Jie yra senose, klasikinėse pjesėse. Kai spektakliai statomi pagal jas, stipriai neišdarkant, ateina visai kitoks žiūrovas.
– Ar norite pasakyti, kad šiuolaikinis teatras klasiką išdarko?
– Modernaus teatro bruožas yra tas, kad staiga paimsiu kokią klasiką, kaip „Hamletas“, ir padarysiu, kad veiksmas vyksta Pietų Afrikos anglių kasykloje. Ir tada dingsta visa esmė. Viskas per daug sumodernizuojama. Atsiranda mikrofonai, aktorius per toli nuo žiūrovo, už kažkokių širmų, jis grimerinėje, jį per kamerą rodo, bet žmonės sėdi teatre. Ir tokie dalykai nelabai jaudina. Visi dabar skrolina telefonus ir, tarytum, nori ir tokio teatro: kad galėtum praskrolinti sceną, kai neįdomu. Nes negali susikaupti. Aš nesakau, kad tai yra gerai ar blogai, aš nežinau, bet tiesiog konstatuoju faktą. Nenoriu būti tas žmogus, kur sako: „o mano laikais, tai buvo taip…“. Mano laikais lygiai taip pat žiūrėjome į tuometinį teatrą. Pavyzdžiui, kai atėjo Oskaras Koršunovas, teatras buvo kitoks ir jis atnešė visiškai naują sampratą. Bet jis išlaikė senas vaidybos tradicijas, jis sujungė tradicijas ir, manau, su Koršunovu teatras žengė didelį žingsnį į priekį. Jis tarsi paėmė viską ir atnešė iki šių laikų. Na, o dabar visi jau ima Koršunovo teatrą ir skaido mažus gabaliukus. Toks laikmetis.
– Kalbant apie dabartinius spektaklius, šiuo metu kaip tik statote komediją „Puolę dievai“, minėjote, kad jau turėjote ir repeticijų. Apie ką šis spektaklis?
– Apie tai, kaip kažkada buvai populiarus, žinomas ir reikalingas, bet staiga, su metais, tau sako: „ačiū, jūsų nereikia“. Žmonės natūraliai pasensta. Ir tas prisitaikymas, tas suvokimas, kad tu esi nebereikalingas – labai sunkus. Kai kurie moka tai gražiai priimti, o kiti dar kabinasi ir puola aiškinti: „ne, aš dar galiu!“. Bet tikrai niekas nebalsuos už tave ir tavo pastangas. Jie balsuos už šalia esantį jauną ir gražų žmogų, į kurį malonu žiūrėti. Be to, šioje istorijoje yra ir kiti dalykai: kaip tokiais tampama, kaip tai atsiliepia asmeniniam gyvenimui, kaip kovojama dėl garbės ir pripažinimo, kokia didelė konkurencija, kaip tai daro įtaką asmeniniams santykiams.
– Pats spektaklis pristatomas, kaip „egocentriška komedija“. Ką tai reiškia?
– Manau, kad visi esame egocentriški. Labai sunku save vaidinti, niekas nenori to daryti. Ir štai mes susirenkame keturi aktoriai (aut. past. – I. Maškarina, A. Sakalauskas, I. Paliulytė, A. Dapšys) iš keturių skirtingų teatrų ir kiekvienas su savo patirtimi, tuomet tau norisi aiškinti kitam, kaip ką daryti. O kitam norisi sakyti tau, kaip ką geriau daryti. Ir mes tampam panašūs į tuos personažus, tik mes kartu neturėjome šlovės akimirkų.
– Kokią žinutę norėtumėte, kad iš šio spektaklio išsineštų žiūrovai?
– Kad visi mes vienodi. Jeigu dabar taip nėra, tai bus. Galiausiai visi suvienodėsim, bet mokėkim iš savęs pasijuokti. Nesvarbu, kas nutiktų. Pasišaipykim iš savęs.
– O kaip jums pačiam komedijos žanras ir kokiame žanre jaučiates geriausiai?
Kokiame žanre geriausiai jaučiuosi tikrai negaliu pasakyti, bet komedijos man patinka. Prajuokinti salę yra reikalų. Jei tai tyčia daroma, tai nelabai, bet jei tai gerai ir skoningai, tai super. Mielai pasirašyčiau komedijoms. Nors jos ir sunkiai pasidaro.
– Spektaklio aprašyme yra tokia frazė: amžius – ne priežastis leisti gyvenimui praeiti pro šalį. O kokių svajonių ar tikslų dar nespėjote įgyvendinti?
– Dar yra, bet aš nesakysiu, kad nenubaidyti (juokiasi).
– Tuomet ko sau palinkėtumėte?
– Energijos ir ryžto.
– Arūnai, ačiū jums už nuoširdų, gilų ir atvirą pokalbį.
Naujoji egocentriška komedija „Puolę dievai“ su Arūnu Sakalausku nuo spalio 12 iki lapkričio 7 dienos bus rodoma net devyniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Tauragėje, Alytuje, Panevėžyje, Klaipėdoje, Utenoje, Kaune, Vilkaviškyje ir Palangoje. Renginių bilietus platina „Bilietai.lt“.
Paieška nedavė rezultatų