Skaityti daugiau
Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausi birželio renginiai: Justin Timberlake, Kylie Minogue ir pirmieji „Katarsio“ šou po „Eurovizijos“
Birželį Lietuvoje netrūks įspūdingų renginių. Kauną drebins pasaulinio lygio žvaigždės Justinas Timberlake'as ir Kylie Minogue, Vilniuje didžiulius šou po atviru dangumi surengs „Daddy was a Milkman“ ir Gabrielė Vilkickytė, o Lietuvai atstovavęs „Katarsis“ surengs pirmuosius koncertus po „Eurovizijos“.Teatras išeina į miestą: Šiauliuose startuoja scenos menų festivalis TEATRODROMAS
Birželio 5–17 dieną Šiauliuose vyks scenos menų festivalis „Teatrodromas“. Tai jau trečiasis kartas, kai festivalis pasklis po įvairias miesto erdves. Nuo 2023 metų Valstybinio Šiaulių dramos teatro organizuojamas festivalis tapo vienu laukiamiausių kultūrinių įvykių mieste ir visiems Šiaulių miesto gyventojams prieinama galimybe susipažinti su šiuolaikine scenos menų įvairove.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Istorinis pasivaikščiojimas Lukiškėse
Istorinis pasivaikščiojimas Lukiškėse
Lukiškių kalėjimo kompleksas šiandien liudija, kad buvusi įkalinimo vieta visada turės simbolinį krūvį. Kaip istorinis tyrimo objektas, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas kol kas sulaukė tik kelių išsamesnių tyrimų. Nenuostabu, juk daugiau nei prieš šimtą metų pastatytas Lukiškių kalėjimo kompleksas pats tapo istorija ir buvo uždarytas tik 2019 m. liepą.
Po 3 metų kapstymosi po istorijos archyvus, nesuskaičiuojamų valandų pokalbių su istorikais ir bandomųjų pasivaikščiojimų, turime rezultatą – ilgai lauktą ir vertingą istorinį pasivaikščiojimą Lukiškėse. Rinkome duomenis iš istorinių archyvų, knygų, straipsnių apie kiekvieną iš 115 metų Lukiškių kalėjimo laikotarpį. Kláusėm ir klaũsėm žmonių prisiminimų ir istorikų įžvalgų. Istorinis pasivaikščiojimas apima nuoseklų praeities vaizdinį pradedant nuo kalėjimo, kuris stovėjo dar prieš pastatant Lukiškių kalėjimą.
Žingsnis po žingsnio nusikelk į Lukiškių kalėjimo istoriją.
Šį pasivaikščiojimą parengė profesionali gidų ir istorikų komanda.
Tai kvietimas akis į akį susidurti su Lukiškių kalėjimo praeitimi, kurios dalimi buvo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautybių bei politinių pažiūrų nuteistieji. Vilniaus multikultūriškumas atsispindėjo ir tikėjime – į Lukiškių kalėjimo kompleksą buvo integruota stačiatikių cerkvė, katalikų koplyčia ir žydų maldos namai.
Lukiškių kalėjimas oficialiai veikė 115 metų ir per šį laiką „tarnavo” visiems režimams: carinei Rusijai, lenkmečiui, pirmajai Lietuvos Respublikai, nacių okupacijai, sovietinei okupacijai, nepriklausomai Lietuvai. Valdžia nuolat keitėsi, o kalėjimo, kaip reikėjo, taip reikėjo. Kompleksui daugiau nei šimtą metų veikiant kaip kalėjimui, būdavo visko tikrąja to žodžio prasme. Geriausiai tai liudija tikros ir jautrios žmonių istorijos.
„Mano daiktus peržiūrėjo uniformuota moteris. Nuogai neišrengė, šiek tiek paviršium perbraukė drabužius. Pravedė pro kiemą į tą…” „Atėmė iš mūsų pinigus, laikrodėlį, peiliuką (ketino paskui atiduoti) ir atidavė mus…” „Pakilome su palyda į trečiąjį aukštą metaliniais net skambančiais laiptais. Gruzino išvaizdos uniformuotas NKVD viršila…” Kaip skirtingais istorijos etapais Lukiškių kalėjimas „sutikdavo” ir „priimdavo” atvykusius?
Daugeliui į atmintį smarkiai įsirėžė kameros. Prisiminimuose rašoma: „6 žingsnių ilgio ir 3 pločio.” „Tik keturių žingsnių ilgumo.” „Daugybė 2 x 5 metro dydžio vienučių.” „Karcerio plotas buvo maždaug 2 x 4 metrai.” Kiek žmonių jose leisdavo savo dienas skirtingais laikotarpiais ir kaip?
Priminsime, kad Lukiškių kalėjime kalėjo garsūs žmonės - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, Izraelio ministro pirmininkas Menachemas Beginas ir daug kitų istorinių asmenybių. Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje, o rašytoja ir „Lietuvos žinių” redaktorė Žemaitė Lukiškių kalėjime atliko 2 savaičių bausmę, kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje.
Istoriniame pasivaikščiojime po Lukiškių kalėjimą galite paliesti ir net užuosti jo istoriją. Sienos čia pasakoja labai daug. Kalbant apie sienas, Lukiškių kalėjimas yra suprojektuotas architekto G. Trambickio ir jo komandos taip, kad abiejuose korpusuose prižiūrėtojai akimis aprėptų kaip įmanoma daugiau kamerų. Kalėjimo architektūra yra atskira ir dar viena svarbi istorinių pasivaikščiojimų tema.
„Daugiabriaunę multikonfesinio ir daugiataučio Vilniaus (o gal ir valstybės) istoriją Lukiškių kalėjimas puikiai reprezentuoja. Tai savotiškas „kruvinųjų žemių” dramos mikrokosmosas. Tad ir šiandien tai neabejotina dialogo erdvė. Dialogo su praeitimi, dabartimi, o drauge ir su pačiu savimi,” – sako istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonius.
Pasivaikščiok po kalėjimą dieną, naktį arba rinkis šį naują istorinį formatą. Tai yra 3 skirtingos ir viena kitą papildančios patirtys mieste, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje.
Lukiškių kalėjimo objektai
Sakoma, kad užbaigus kalėjimo statybas, tai buvo vienas moderniausių pastatų visoje Rusijos imperijoje. Kad būtų galima apžiūrėti visą šios architektūros grožį, kalėjimo vadovas netgi siūlė pasivaikščiojimą po Lukiškių priemiestį. Mes šiandien kviečiame pasivaikščioti ne tik aplink kalėjimą, bet ir jame.
Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, bendrabučio pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Šis kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.
Dabar Lukiškių kalėjime vienu metu telpa sustojęs ir amžinai į priekį judantis laikas. Išlaikant 18 tūkst. kvadratinių metrų komplekso autentiką, čia vyksta pokytis, virsmas ir (ko)kūryba.
Lukiškių kalėjimas 2.0
Naują Lukiškių kalėjimo versiją jau dabar aplankė daugiau nei 1 milijonas žmonių. Ši konversija pažadino miestiečių ir menininkų dėmesį. Lukiškių kalėjimas 2.0 kuria kitą įvaizdį, pakeitė emociją ir turi naują prasmę. Lukiškių kalėjimas 2.0 nėra tik nauja ar geresnė kalėjimo versija. Tai gerokai daugiau.
Ši konversija yra vienas įdomiausių kultūros reiškinių Lietuvoje ir pasaulyje. Lukiškių kalėjimas šiandien yra miesto traukos centras, pilnas kultūros, muzikos, meno ir šviesių žmonių. Mūsų pasiūlytas konversijos formatas vienija 500+ kūrėjų ir rezidentų. Rezidentų bendruomenė Lukiškėse kuria gėrį ir juo dalinasi su miestiečiais. Taip istorinis paveldo objektas Vilniaus centre tapo muzikos, modernaus meno, kino ir kultūros generatoriumi. Kultūros čia labai daug, dėl to menininkai ir kūrybininkai nori čia kurti.
Ši vizija ir konceptas pritraukė Europos ir pasaulio dėmesį. Belieka toliau keisti požiūrį, mėgautis gražiu pokyčiu, įprasminti istoriją ir nepamiršti praeities.
Bendra info:
Bilietas galioja vienam žmogui vienam pasivaikščiojimui su gidu-kalėjimo prižiūrėtoju. Viename pasivaikščiojime gali būti 16 žmonių grupė. Pasivaikščiojimas įvyksta net ir tuomet kai yra nupirktas vienas bilietas. Bilietai nėra keičiami ar grąžinami, nebent pasivaikščiojimas neįmanomas dėl organizatorių kaltės.
Įsigykite pasivaikščiojimo bilietą iš anksto ir atvykite į atgaivintą Lukiškių kalėjimą jame nurodytu laiku. Atvykę į pasivaikščiojimą, sekite nuorodas ir eikite į laukimo vietą, ten ateis gidas - prižiūrėtojas jūsų pasiimti. Mūsų prižiūrėtojai pasirūpins jūsų viešnage kalėjime.
Pasivaikščiojimų trukmė: ~2:00 val.
Vaikai iki 7 metų imtinai įleidžiami į pasivaikščiojimus nemokamai.
Kiekvienas Lukiškių kalėjimo lankytojas teritorijoje turi elgtis atsakingai ir atsargiai, taip, kad nesusižeistų ar nesužeistų kitų. Lankytojas atsako už save, savo saugumą ir savo elgesį kalėjimo komplekse. Už žalą, kurią pasivaikščiojimo metu padarė lankytojas, atsako pats lankytojas, t. y. organizatorius jokiais atvejais atsakomybės už lankytojų padarytą žalą neprisiima. Organizatoriai pasilieka teisę neįleisti neblaivių ar apsvaigusių asmenų keliančių grėsmę sau ir aplinkiniams. Piktybiški dalyviai gali būti įspėti ir išprašyti iš renginio neatlygintinai.
Nepilnamečiai asmenys negali būti palikti be tėvų/globėjų priežiūros. Už nepilnamečių asmenų saugumą atsako tėvai/globėjai ar atsakingi asmenys.
Rekomenduojama atsižvelgti į sezoną, kuriuo atvykstate į pasivaikščiojimą. Vasaros metu nepamirškite su savimi pasiimti vandens, o šaltuoju metų sezonu, šilčiau apsirengti.
Vėlavimo atveju galite būti neįleisti į pasivaikščiojimą.
Lukiškių kalėjimo kompleksas šiandien liudija, kad buvusi įkalinimo vieta visada turės simbolinį krūvį. Kaip istorinis tyrimo objektas, buvęs Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas kol kas sulaukė tik kelių išsamesnių tyrimų. Nenuostabu, juk daugiau nei prieš šimtą metų pastatytas Lukiškių kalėjimo kompleksas pats tapo istorija ir buvo uždarytas tik 2019 m. liepą.
Po 3 metų kapstymosi po istorijos archyvus, nesuskaičiuojamų valandų pokalbių su istorikais ir bandomųjų pasivaikščiojimų, turime rezultatą – ilgai lauktą ir vertingą istorinį pasivaikščiojimą Lukiškėse. Rinkome duomenis iš istorinių archyvų, knygų, straipsnių apie kiekvieną iš 115 metų Lukiškių kalėjimo laikotarpį. Kláusėm ir klaũsėm žmonių prisiminimų ir istorikų įžvalgų. Istorinis pasivaikščiojimas apima nuoseklų praeities vaizdinį pradedant nuo kalėjimo, kuris stovėjo dar prieš pastatant Lukiškių kalėjimą.
Žingsnis po žingsnio nusikelk į Lukiškių kalėjimo istoriją.
Šį pasivaikščiojimą parengė profesionali gidų ir istorikų komanda.
Tai kvietimas akis į akį susidurti su Lukiškių kalėjimo praeitimi, kurios dalimi buvo lietuvių, lenkų, žydų, baltarusių ir kitų tautybių bei politinių pažiūrų nuteistieji. Vilniaus multikultūriškumas atsispindėjo ir tikėjime – į Lukiškių kalėjimo kompleksą buvo integruota stačiatikių cerkvė, katalikų koplyčia ir žydų maldos namai.
Lukiškių kalėjimas oficialiai veikė 115 metų ir per šį laiką „tarnavo” visiems režimams: carinei Rusijai, lenkmečiui, pirmajai Lietuvos Respublikai, nacių okupacijai, sovietinei okupacijai, nepriklausomai Lietuvai. Valdžia nuolat keitėsi, o kalėjimo, kaip reikėjo, taip reikėjo. Kompleksui daugiau nei šimtą metų veikiant kaip kalėjimui, būdavo visko tikrąja to žodžio prasme. Geriausiai tai liudija tikros ir jautrios žmonių istorijos.
„Mano daiktus peržiūrėjo uniformuota moteris. Nuogai neišrengė, šiek tiek paviršium perbraukė drabužius. Pravedė pro kiemą į tą…” „Atėmė iš mūsų pinigus, laikrodėlį, peiliuką (ketino paskui atiduoti) ir atidavė mus…” „Pakilome su palyda į trečiąjį aukštą metaliniais net skambančiais laiptais. Gruzino išvaizdos uniformuotas NKVD viršila…” Kaip skirtingais istorijos etapais Lukiškių kalėjimas „sutikdavo” ir „priimdavo” atvykusius?
Daugeliui į atmintį smarkiai įsirėžė kameros. Prisiminimuose rašoma: „6 žingsnių ilgio ir 3 pločio.” „Tik keturių žingsnių ilgumo.” „Daugybė 2 x 5 metro dydžio vienučių.” „Karcerio plotas buvo maždaug 2 x 4 metrai.” Kiek žmonių jose leisdavo savo dienas skirtingais laikotarpiais ir kaip?
Priminsime, kad Lukiškių kalėjime kalėjo garsūs žmonės - Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Jonas Vileišis, Mykolas Biržiška ir Vladas Mironas, Izraelio ministro pirmininkas Menachemas Beginas ir daug kitų istorinių asmenybių. Partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas buvo gydomas Lukiškių kalėjimo ligoninėje, o rašytoja ir „Lietuvos žinių” redaktorė Žemaitė Lukiškių kalėjime atliko 2 savaičių bausmę, kai cenzoriui nepatiko vieno autoriaus rašinys laikraštyje.
Istoriniame pasivaikščiojime po Lukiškių kalėjimą galite paliesti ir net užuosti jo istoriją. Sienos čia pasakoja labai daug. Kalbant apie sienas, Lukiškių kalėjimas yra suprojektuotas architekto G. Trambickio ir jo komandos taip, kad abiejuose korpusuose prižiūrėtojai akimis aprėptų kaip įmanoma daugiau kamerų. Kalėjimo architektūra yra atskira ir dar viena svarbi istorinių pasivaikščiojimų tema.
„Daugiabriaunę multikonfesinio ir daugiataučio Vilniaus (o gal ir valstybės) istoriją Lukiškių kalėjimas puikiai reprezentuoja. Tai savotiškas „kruvinųjų žemių” dramos mikrokosmosas. Tad ir šiandien tai neabejotina dialogo erdvė. Dialogo su praeitimi, dabartimi, o drauge ir su pačiu savimi,” – sako istorikas, gidas ir keliautojas Vladas Liepuonius.
Pasivaikščiok po kalėjimą dieną, naktį arba rinkis šį naują istorinį formatą. Tai yra 3 skirtingos ir viena kitą papildančios patirtys mieste, kurių neįmanoma palyginti tarpusavyje.
Lukiškių kalėjimo objektai
Sakoma, kad užbaigus kalėjimo statybas, tai buvo vienas moderniausių pastatų visoje Rusijos imperijoje. Kad būtų galima apžiūrėti visą šios architektūros grožį, kalėjimo vadovas netgi siūlė pasivaikščiojimą po Lukiškių priemiestį. Mes šiandien kviečiame pasivaikščioti ne tik aplink kalėjimą, bet ir jame.
Lukiškių kalėjimo kompleksą sudaro administracinis pastatas, Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvės pastatas, bendrabučio pastatas, kalėjimo pastatas, kalėjimo-ligoninės pastatas, tvora ir kontrolinis perėjimo postas. Šis kompleksas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą ir turi nacionalinės kultūros vertybės statusą.
Dabar Lukiškių kalėjime vienu metu telpa sustojęs ir amžinai į priekį judantis laikas. Išlaikant 18 tūkst. kvadratinių metrų komplekso autentiką, čia vyksta pokytis, virsmas ir (ko)kūryba.
Lukiškių kalėjimas 2.0
Naują Lukiškių kalėjimo versiją jau dabar aplankė daugiau nei 1 milijonas žmonių. Ši konversija pažadino miestiečių ir menininkų dėmesį. Lukiškių kalėjimas 2.0 kuria kitą įvaizdį, pakeitė emociją ir turi naują prasmę. Lukiškių kalėjimas 2.0 nėra tik nauja ar geresnė kalėjimo versija. Tai gerokai daugiau.
Ši konversija yra vienas įdomiausių kultūros reiškinių Lietuvoje ir pasaulyje. Lukiškių kalėjimas šiandien yra miesto traukos centras, pilnas kultūros, muzikos, meno ir šviesių žmonių. Mūsų pasiūlytas konversijos formatas vienija 500+ kūrėjų ir rezidentų. Rezidentų bendruomenė Lukiškėse kuria gėrį ir juo dalinasi su miestiečiais. Taip istorinis paveldo objektas Vilniaus centre tapo muzikos, modernaus meno, kino ir kultūros generatoriumi. Kultūros čia labai daug, dėl to menininkai ir kūrybininkai nori čia kurti.
Ši vizija ir konceptas pritraukė Europos ir pasaulio dėmesį. Belieka toliau keisti požiūrį, mėgautis gražiu pokyčiu, įprasminti istoriją ir nepamiršti praeities.
Bendra info:
Bilietas galioja vienam žmogui vienam pasivaikščiojimui su gidu-kalėjimo prižiūrėtoju. Viename pasivaikščiojime gali būti 16 žmonių grupė. Pasivaikščiojimas įvyksta net ir tuomet kai yra nupirktas vienas bilietas. Bilietai nėra keičiami ar grąžinami, nebent pasivaikščiojimas neįmanomas dėl organizatorių kaltės.
Įsigykite pasivaikščiojimo bilietą iš anksto ir atvykite į atgaivintą Lukiškių kalėjimą jame nurodytu laiku. Atvykę į pasivaikščiojimą, sekite nuorodas ir eikite į laukimo vietą, ten ateis gidas - prižiūrėtojas jūsų pasiimti. Mūsų prižiūrėtojai pasirūpins jūsų viešnage kalėjime.
Pasivaikščiojimų trukmė: ~2:00 val.
Vaikai iki 7 metų imtinai įleidžiami į pasivaikščiojimus nemokamai.
Kiekvienas Lukiškių kalėjimo lankytojas teritorijoje turi elgtis atsakingai ir atsargiai, taip, kad nesusižeistų ar nesužeistų kitų. Lankytojas atsako už save, savo saugumą ir savo elgesį kalėjimo komplekse. Už žalą, kurią pasivaikščiojimo metu padarė lankytojas, atsako pats lankytojas, t. y. organizatorius jokiais atvejais atsakomybės už lankytojų padarytą žalą neprisiima. Organizatoriai pasilieka teisę neįleisti neblaivių ar apsvaigusių asmenų keliančių grėsmę sau ir aplinkiniams. Piktybiški dalyviai gali būti įspėti ir išprašyti iš renginio neatlygintinai.
Nepilnamečiai asmenys negali būti palikti be tėvų/globėjų priežiūros. Už nepilnamečių asmenų saugumą atsako tėvai/globėjai ar atsakingi asmenys.
Rekomenduojama atsižvelgti į sezoną, kuriuo atvykstate į pasivaikščiojimą. Vasaros metu nepamirškite su savimi pasiimti vandens, o šaltuoju metų sezonu, šilčiau apsirengti.
Vėlavimo atveju galite būti neįleisti į pasivaikščiojimą.
Paieška nedavė rezultatų