Oskaro Koršunovo „Vestuvės“ sugrįžta į Lukiškių kalėjimą: juoko ir kritikos šventė po atviru dangumi
Rugpjūčio 17-osios vakarą didžiajame Lukiškių kalėjimo kieme vėl grįš viena įspūdingiausių sezono švenčių – Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, sukurtas pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“.Meno pojūčių žemėlapis – vasaros meno nuotykis Palangoje
Liepos 25–26 dienomis Palangoje vyks išskirtinis kultūrinis renginys – „Meno pojūčių žemėlapis“, kviečiantis pasinerti į daugiaprasmę meno patirtį, apimančią teatrą, muziką, dailę, fotografiją, madą ir kvapus.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.J. Štrausas baletas Prie gražaus mėlynojo Dunojaus su Europos baleto solistais
Rugpjūčio 18 d., pirmadienio vakarą, Palangos koncertų salėje nuskambės vienas elegantiškiausių vasaros kultūros akcentų – Johanno Štrauso baletas „Prie gražaus mėlynojo Dunojaus“. Šį kūrinį pristato pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, į sceną sukvietusi Europos baleto elitą – Paryžiaus operos, teatro „La Scala“, Londono Karališkojo baleto ir kitų žymių teatrų solistus.„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Žongliravimas susitinka su magija: į Vilnių atvyksta „Heka“ – eksperimentinis britų pasirodymas iš Gandini Juggling
Rugsėjo 6–7 d. Menų spaustuvėje Vilniuje – naujas tarptautinio scenos menų ciklo HELIUM svečias iš Jungtinės Karalystės. Dviem vakarams scenoje įsikurs išskirtinis žongliravimo ir iliuzijos spektaklis „Heka“, kurį pristato garsus britų kolektyvas Gandini Juggling.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Renginių rinka kaista: liepą Lietuvoje – „Guns N’ Roses“, Jessica Shy, „Midsummer Vilnius“ ir 1006 km lenktynės
Lietuviška vasara – neprognozuojama, tuo metu renginių rinka liepą bus karšta, kaip niekada. Kauną sudrebins legendiniai rokeriai „Guns N’ Roses“, Palangoje 26-ąjį kartą vyks 1006 km lenktynės, o sostinę šokdins trys iš eilės Jessicos Shy koncertai ir net 11 įspūdingų festivalio „Midsummer Vilnius“ renginių.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Šiemet „Sirenose“ – Avinjono festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso spektakliai
Naują trimetę programą tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.
Lietuvos operos fenomenas – užsienio spaudos dėmesio centre
Būtent šių solistų pavardes neseniai linksniavo daug dėmesio susilaukęs Andrew Melloro „Financial Times“ tekstas „Kaip Lietuva tapo operos talentų fabriku?“, nagrinėjęs Lietuvos operos fenomeną pasaulyje. Tarptautinę operos sceną stebintiems jau kurį laiką galėjo kilti klausimas, kas vyksta šioje mažoje šalyje, kurios solistai dominuoja pasaulinėse scenose? Panašiai praėjusiais metais kalbėjo ir Erodo partiją „Salomėjoje“ svarbiausiose pasaulio teatruose atliekantis Johnas Daszakas: „Dirbant operos versle, dažnai tenka susidurti su lietuvių menininkais ir jie visi nuostabūs. Man iki šiol teko dirbti bent su penkiais lietuviais, o juk jūsų yra tik trys milijonai! Maniau, kad švedai keisti, nes jų yra 12 milijonų ir nuolat sutinki daugybė talentingų švedų balsų, bet Lietuva yra kažkas stulbinančio.“
Kartas jungiantis „Pakartojimo nebus: Makbetas“
„Financial Times“ straipsnyje akcentuota, jog šiuo metu scenoje dominuojantys solistai atstovauja tai pačiai 1975–1981 metais gimusiai kartai, kurioje muzikinis universalumas susijungia su teatriniu, aktoriniu pasirengimu, taip sukuriant ypatingą jėgą ir įtaigą. Daugelis straipsnyje minėtų kūrėjų, lipę į sceną su VCO, greitai skaičiuos „bohemiečių“ veiklos dvidešimtmetį, - brandų ir solidų laikmetį.
Tikriausiai dėsninga tai, jog A. Melloras, mini lietuvius sukūrus pagrindinius vaidmenis Londono karališkojoje operoje, - čia esančioje vokalo studijoje mokslus baigė ir toliau į tarptautinius vandenis įsilieja ir jauniausioji karta, kaip „Makbete“ pasirodysianti Gabrielė Kupšytė, šiuo metu dirbanti Leipcigo operos teatre. Kitame prestižiniame teatre – Berlyno valstybinėje operoje tobulinosi Žilvinas Steponas Miškinis, dabar – Diuseldorfo operos solistas, į Vilniaus sceną sugrįšiantis po praėjusių metų „Salomėjos“. Tokiu būdu „Makbetas“ taps kūriniu, kuriame ne tik ryškiai spindės didžiausios pavardės, bet aiškiai matysime Lietuvos talento tęstinumą naujose kartose.
„Bohemiečių svajonių“ išsipildymas
„Su „Makbetu“ norėjau susidurti jau penkiolika metų. Dar 2010-aisiais, pirmojo mūsų teatralizuoto koncerto „Bohemiečių svajonės“ programoje buvo ir choras, ir Ledi Makbet arija. Tai buvo svajonė, kuri pradėjo įgauti kūną, kai 2023-aisiais Zalcburge išvydau Asmik Ledi Makbet. Supratau, kad mano įsitikinimas neišgalvotas, nes tikrai turime fantastiškus, sudėtingus vaidmenis atlikti galinčius lietuvių solistus. Manau Ledi Makbet yra naujausia ir viena ryškiausių dabartinės Asmik karjeros viršūnių ir labai norisi, kad tą patirti galėtų Lietuvos publika. Daugiabriauniame Makdufo vaidmenyje matysime ir intriguojančią Edgaro Montvido interpretaciją, o Makbeto rolės atlikėjas kol kas išliks intriga publikai“, - sako VCO prodiuserė Dalia Ibelhauptaitė, vienam vakarui vėl suburianti ne tik geriausius solistus, bet ir ilgametį kūrybos partnerį Gintarą Rinkevičių bei kostiumų dizainerį Joną Morrellį. Pasak jos, praėjusiais metais kilęs didžiulis susidomėjimas VCO „Salomėja“ ir vos per 3 dienas išpirkti bilietai, labai sujaudino menininkus savo palaikymu. Kaip ne kartą yra kalbėję užsienyje dirbantys įvairių sričių kūrėjai, kokių aplodismentų ir apdovanojimų besusilauktum svetur, gimtosios publikos įvertinimas visuomet svarbiausias.
D. Ibelhauptaitės minėta 2023 metais prestižiniame Zalcburgo festivalyje įvykusi „Makbeto“ premjera, režisuota gerai žinomo lenkų kūrėjo Krzysztofo Warlikowskio, abejingų nepaliko, o A. Grigorian įkūnyta Ledi Makbet pasiūlė naują ir savitą kanoninio vaidmens interpretaciją. Kartais net kontraversiškai vertinti menininkų sprendimai pasiteisino, - šeši bene išparduoti spektakliai šiemet grįžta į pagrindinę festivalio sceną, o bilietų kainos siekia beveik iki 500 eurų.
Vieną vakarą scenoje – operos ir dramos titanai
Du didžiausius dramaturgijos ir klasikinės muzikos talentus – G. Verdį ir W. Shakespeare‘ą – jungiantis „Makbetas“ publiką įtraukia į vieną tamsiausių meno istorijos pasakojimų. Dramos teatre legendomis ir prietarais apipintas kūrinys dažnai vadinamas „škotiškąja pjese“, bijant net ištarti nelaimes neva pritraukantį pavadinimą. Sąmokslų, kraujo, vaiduoklių, antgamtinių personažų ir išprotėjimo scenų pripildytas pasakojimas išsiskiria savo žiaurumu, o jo pagrindinį personažą galime aiškiai matyti kaip šiuolaikinės autoritarinės valdžios aidą. Nesunkiai galėtume išvardinti bent kelias esamų pasaulio lyderių pavardes, kuriems iki Makbeto – vos keli žingsniai.
Svarbu tai, jog Shakespeare‘as sukūrė ne vienišą, izoliuotą tironą, bet jų porą. Be Ledi Makbet istorija neįvyktų. Judviejų ryšys ir sudėtingas šaltakraujės moters portretas suteikia kūriniui gilesnį psichologinį žvilgsnį. Niekas nepaneigs, jog viena trumpiausių legendinio dramaturgo pjesių padovanojo išskirtinį pagrindinių veikėjų duetą, dėl kurių įtikinamo vaizdavimo scenoje aktoriai kadaise nerdavo į konkurencingus žaidimus, o aktorės galėdavo net prarasti gerbėjus. Iki šiol „Makbetas“ žymi brandą dramos kūrėjų biografijose, o eilutės iš monologų, kaip „Rytoj ir vėl rytoj...“ yra tapusios kasdienės kalbos dalimi net nežinant, kas buvo jų tikrasis autorius.
G. Verdi yra sakęs, jog „ši tragedija yra vienas didingiausių žmogaus kūrinių... Jei negalime pagal ją sukurti kažko puikaus, bet jau pasistenkime padaryti kažką neįprasto“. Taip taręs, savo operoje jis dėmesį sutelkė į tamsiausius žmogaus sielos kampelius, bandant pamatyti ir suprasti, kaip gimsta juodžiausi ir sudėtingiausi jausmai. Kompozitorius analizuoja herojaus viduje vykstančius procesus, vedančius prie daugybės gąsdinančių ir beprotiškų sprendimų, gausybės žmogžudysčių, galiausiai praryjančių ir pačius herojus. Kūrinyje matyti daugybė vizijų, per kurias žvelgiame į pačią pasąmonę, į tai, kas slepiasi po neprognozuojamais veiksmais, lyg leidžiant pajusti, ką iš tiesų jaučia veikėjai.
VCO inf.