Skaityti daugiau
„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Žongliravimas susitinka su magija: į Vilnių atvyksta „Heka“ – eksperimentinis britų pasirodymas iš Gandini Juggling
Rugsėjo 6–7 d. Menų spaustuvėje Vilniuje – naujas tarptautinio scenos menų ciklo HELIUM svečias iš Jungtinės Karalystės. Dviem vakarams scenoje įsikurs išskirtinis žongliravimo ir iliuzijos spektaklis „Heka“, kurį pristato garsus britų kolektyvas Gandini Juggling.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Renginių rinka kaista: liepą Lietuvoje – „Guns N’ Roses“, Jessica Shy, „Midsummer Vilnius“ ir 1006 km lenktynės
Lietuviška vasara – neprognozuojama, tuo metu renginių rinka liepą bus karšta, kaip niekada. Kauną sudrebins legendiniai rokeriai „Guns N’ Roses“, Palangoje 26-ąjį kartą vyks 1006 km lenktynės, o sostinę šokdins trys iš eilės Jessicos Shy koncertai ir net 11 įspūdingų festivalio „Midsummer Vilnius“ renginių.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Šiemet „Sirenose“ – Avinjono festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso spektakliai
Naują trimetę programą tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ pradeda šūkiu „Teatras yra ginklas“ ir pristato aktualiausias, bet ne visada patogias visuomenės dilemas nagrinėjančius spektaklius. Šįmet festivalio dėmesio taikiklyje – humanisto, Avinjono teatro festivalio meno vadovo Tiago Rodrigueso kūryba, queer temos ir jas atskleidžiantys lietuvių scenos darbai bei Baltijos ir Šiaurės šalių kūrėjų forumai ir susitikimai.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Skelbiami „Auksinių scenos kryžių“ nominantai
Profesionaliojo scenos meno vertinimo komisija iš 93-ių pateiktų pasiūlymų išrinko „Auksinių scenos kryžių“ nominantus už 2024 m. kūrybą pagal atskiras kategorijas.
Premijomis siekiama įvertinti profesionaliojo scenos meno srities kūrėjų, tyrėjų ir kitų meno srities darbuotojų reikšmingiausius praėjusių metų darbus ir išskirtinius profesinius laimėjimus.
Konkurso laureatai bus paskelbti ir apdovanoti kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, renginį tiesiogiai transliuos LRT televizija.
Komisijos nariai atkreipia dėmesį į tai, kad šiemet turime svarbų pokytį – bus skiriama ne 17 premijų, kaip kad buvo įprasta daugelį metų, o 20. Į apdovanojimus įtrauktos nominacijos dramaturgijai, siekiant įvertinti originalius lietuvių autorių kūrinius ir klasikos adaptacijas, bei mažos formos spektakliams, kurie neretai tampa erdve naujoms meninėms paieškoms. Nuspręsta didesnį dėmesį skirti ir aktoriams, todėl bus skiriamos dvi premijos už nepagrindinius vaidmenis, atskiriant vyro ir moters vaidmenis (anksčiau buvo bendra kategorija „Nepagrindinis vaidmuo“). Komisijos atstovų teigimu, 2024-ieji buvo ryškūs ir stipriais, įdomiais scenografijos, šviesų ir video kūrėjų darbais. Nors labai skirtingi savo sudėtingumu kūriniai, kiekvienas iš jų išsiskiria ypatingu dėmesiu turiniui, dramaturgijos struktūrai. Komisiją džiugino ir kūrybiniai eksperimentai, tarpdisciplininiai scenos meno projektai, ieškant estetinių ir technologinių inovacijų.
Skelbiame kandidatus į 18 „Auksinių scenos kryžių“ nominacijų, o dviejų premijų laureatai („Auksinis scenos kryžius“ už ilgametį indėlį į scenos meną ir atminimo ženklas „Boriso Dauguviečio auskaras“ už naujų sceninės išraiškos formų paieškas) bus paskelbti ir apdovanoti tiesiogiai renginio metu.
Pateikiame Profesionaliojo scenos meno premijų nominacijų sąrašą.
1 Režisūra
- Uršulė Bartoševičiūtė už spektaklio „Savižudybės anatomija“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Jokūbas Brazys už spektaklio „Kaligula“ režisūrą, Vilniaus senasis teatras;
- Krystian Lupa už spektaklio „Užburtas kalnas“ režisūrą, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Eglė Švedkauskaitė už spektaklio „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Łukasz Twarkowski už spektaklio „Quanta“ režisūrą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje.
2 Moters vaidmuo
- Jolanta Dapkūnaitė už vaidmenį spektaklyje „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
- Airida Gintautaitė už vaidmenį spektaklyje „Diletantas (*susapnavęs sapną)“, Kosmos Theatre;
- Eglė Jackaitė už vaidmenį spektaklyje „Šventoji“, OKT / Vilniaus miesto teatras;
- Vitalija Mockevičiūtė už Motinos vaidmenį spektaklyje „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Marija Žemaitytė už Jos vaidmenį monospektaklyje „Švyturys“, Klaipėdos jaunimo teatras.
3 Nepagrindinis moters vaidmuo
- Viktorija Kuodytė už Klavdijos Šoša vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Ilona Kvietkutė už Motušės vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Nijolė Mirončikaitė už Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“, Valstybinis Šiaulių dramos teatras;
- Samanta Pinaitytė už Mokytojos vaidmenį spektaklyje „Requiem“, Klaipėdos dramos teatras;
- Aistė Rocevičiūtė už Rūtos vaikystėje, Anos vaikystėje, Kaimynų vaiko, Timo dukros ir Vaiko vaidmenis spektaklyje „Savižudybės anatomija“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
4 Vyro vaidmuo
- Martynas Berulis už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Sūnus“, Valstybinis jaunimo teatras;
- Karolis Kasperavičius už Sūnaus vaidmenį spektaklyje „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Dainius Svobonas už Herojaus vaidmenį spektaklyje „Kartoteka“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
- Artur Svorobovič už Kaligulos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
- Donatas Želvys už Hanso Kastorpo vaidmenį spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis.
5 Nepagrindinis vyro vaidmuo
- Valentinas Masalskis už Daktaro Hofrato Berenso ir Minhero Peperkorno vaidmenis spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Valentin Novopolskij už Herėjos vaidmenį spektaklyje „Kaligula“, Vilniaus senasis teatras;
- Tomas Rinkūnas už Tėtušio vaidmenį spektaklyje „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Rytis Saladžius už chemijos profesoriaus Vernerio Morgensterio vaidmenį spektaklyje „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Sigitas Šidlauskas už Mokytojo ir Pirmo vyro draugystės scenoje vaidmenis spektaklyje „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras.
6 Pradedančioji menininkė / Pradedantysis menininkas
- Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
- Rūta Jonikaitė ir Šarūnas Rapolas Meliešius už 6 metų Ester ir 9 metų Viktoro vaidmenis spektaklyje „Viktoras, arba vaikai valdžioje“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Justinas Vinciūnas už spektaklio „Atidaryk duris“ režisūrą, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“.
7 Dramaturgija
- Vaiva Grainytė ir Arturas Bumšteinas už radijo teatro spektaklio „Dvidešimt keturi“ dramaturgiją, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir Teatro informacijos centras;
- Birutė Kapustinskaitė už pjesę „Stand-up'as prasmei ir beprasmybei“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Jernej Lorenci ir Dino Pešut už Albert'o Camus romano „Svetimas“ adaptaciją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras.
8 Scenografija
- Tadas Černiauskas už spektaklio „Sugrįžimas“ scenografiją, Klaipėdos dramos teatras;
- Fabien Lédé už spektaklio „Quanta“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Julia Oschatz už spektaklio „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ scenografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Agata Skwarczyńska už spektaklio „Savižudybės anatomija“ scenografiją, Lietuvos nacionalinis dramos teatras;
- Sigita Šimkūnaitė už spektaklio „Sūnus“ scenografiją, Valstybinis jaunimo teatras.
9 Kostiumų dizainas
- Valeria Donata Batella už operos „Hofmano istorijos“ kostiumų dizainą, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Kristina Čyžiūtė-Svirskienė ir Robert Przybył už šokio spektaklio „Dingstantis sapnas“ kostiumų dizainą, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Kotryna Klara Rupainytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ kostiumų dizainą, Taigi Cirkas;
- Liucija Kvašytė už spektaklio „Sugrįžimas“ kostiumų dizainą, Klaipėdos dramos teatras;
- Ugnė Tamuliūnaitė už spektaklio „Makbetas“ kostiumų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.
10 Technologijų dizainas
- Natan Berkowicz, Nikodem Marek ir Stanislaw Zielinski už videografinius sprendimus spektaklyje „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Jakub Lech už spektaklio „Quanta“ vaizdo projekcijas, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Eugenijus Sabaliauskas už spektaklio „Quanta“ šviesos dizainą, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Rimas Sakalauskas už spektaklio „Orfėjas“ videografiją, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras;
- Vilius Vilutis už spektaklio „Makbetas“ šviesų dizainą, Juozo Miltinio dramos teatras.
11 Muzika
- Lubomir Grzelak už muziką spektakliui „Quanta“, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, bendradarbiaujant su „Onassis Stegi“ menų centru Atėnuose, Antverpeno „De Singel“ teatru, tarptautiniu teatro festivaliu „Boska Komedia“, Nacionaliniu Brno teatru Čekijoje, Adomo Mickevičiaus institutu Lenkijoje;
- Mantas Mockus už muziką spektakliui „Atidaryk duris“, Nacionalinis Kauno dramos teatras, „Les Récréatrales“, „RAW Material Company“;
- Mantvydas Leonas Pranulis už muziką spektakliui „Dviejų Korėjų susijungimas“, Nacionalinis Kauno dramos teatras;
- Wladimir Schall už muziką spektakliui „Užburtas kalnas“, Valstybinis jaunimo teatras ir Zalcburgo festivalis;
- Andrius Šiurys už muziką spektakliui „Orfėjas“, Valstybinis Vilniaus mažasis teatras.
12 Choreografija
- Liza Baliasnaja už choreografiją šokio spektakliui „Chiaroscuro“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Airida Gudaitė, Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už choreografiją spektakliui „Vienudu“, Low Air Vilniaus miesto šokio teatras;
- Lukas Karvelis už choreografiją šokio spektakliui „Kur krantas“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Birutė Letukaitė už choreografiją spektakliui „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Dovydas Strimaitis už choreografiją šokio spektakliui „Hairy“, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“.
13 Šokėja / šokėjas
- Ester Bega už vaidmenį spektaklyje „Prarasti prisiminimai“, Kauno šokio teatras „Aura“;
- Oksana Griaznova ir Marius Pinigis už šokio spektaklio „Saikas“ atlikimą, Nuepiko šokio trupė;
- Dominyka Markevičiūtė už šokio spektaklio „Kur krantas“ atlikimą, Nepriklausoma šokio meno organizacija „Be kompanijos“;
- Stefanija Nosovaitė už solo „Raudonas paveikslas“ šokio spektaklyje „Iš tylos“, Ulna šokio trupė;
- Rokas Šaltenis ir Laurynas Žakevičius už šokio spektaklį „Vienudu“, Low Air Vilniaus miesto šokio teatras.
14 Solistė / solistas
- Gabrielė Bukinė už Mimi vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras, Sesers Andželikos vaidmenį operoje „Sesuo Andželika“, Antonijos vaidmenį operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Lina Dambrauskaitė už Erdvėlaivio kapitonės vaidmenį operoje „Kelionė“, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras;
- Rafailas Karpis už Andreso, Košenilio, Franco ir Pitikinačijaus vaidmenis operoje „Hofmano istorijos“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Liudas Mikalauskas už Džanio Skikio vaidmenį operoje „Džanis Skikis“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Tomas Pavilionis už Rudolfo vaidmenį operoje „Bohema“, Kauno valstybinis muzikinis teatras.
15 Baleto solistė / solistas
- Ernest Barčaitis už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Julija Stankevičiūtė už vaidmenis baletuose „Parkas“ ir „La strada“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras;
- Nora Straukaitė už vaidmenį balete „Parkas“, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras.
16 Spektaklis vaikams ir jaunimui
- Birutė Banevičiūtė už judesio spektaklį kūdikiams „Pasaulio medis“, Vilniaus senasis teatras;
- Saulė Degutytė už spektaklį ypatingiems vaikams „Ką siūlai?“, Stalo teatras;
- Gabrielius Zapalskis už spektaklį „Aš vejuos vasarą“, Vilniaus Keistuolių teatras.
17 Lėlių ir objektų teatro spektaklis
- Dovilė Binkauskaitė ir Gintarė Radvilavičiūtė už šokio ir šešėlių spektaklį „Kontūrai“, Klaipėdos lėlių teatras ir Šeiko šokio teatras;
- Milda Mičiulytė ir Artūras Šimonis už spektaklį „Sesytė Elenytė ir Joniukas aviniukas“, Kauno valstybinis lėlių teatras;
- Kata Csató ir Julija Skuratova už lėlių spektaklį „Nuomojamas butas“, Vilniaus teatras „Lėlė“.
18 Mažos formos spektaklis
- Kasparas Bujanauskas ir Lukas Dirsė už šiuolaikinio cirko spektaklį „Maisto prekės“, Būda Collective;
- Konstantin Kosovec, Elena Kosovec ir Izabelė Kuzelytė už šiuolaikinio cirko spektaklio „inTense“ idėją, choreografiją ir atlikimą, Taigi Cirkas;
- Paulius Markevičius už spektaklį „Café existans“, Būties slėpinio produkcija;
- Benas Šarka už spektaklį „Eigastis. Skiriamas Justinui Mikučiui atminti“, Gliukų teatras, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Kauno paveikslų galerija, Klaipėdos Žvejų rūmai.
Kultūros ministerijos archyvo nuotrauka
Paieška nedavė rezultatų