Skaityti daugiau
VŠDT premjera „Anoniminiai šokiai“ – tarpdisciplininis spektaklis apie priklausomybes ir išsilaisvinimą
Rugsėjo 26 d. Valstybinis Šiaulių dramos teatras pristatys premjerą – režisieriaus Dariaus Gumausko spektaklį „Anoniminiai šokiai“. Tai tarpdisciplininis darbas, jungiantis dokumentinę fikciją, muziką ir judesį, kuriuo kūrėjai tyrinėja priklausomybių formas, dopamino paieškas ir žmogaus norą pabėgti nuo realybės.Martin Bellemare „Laisvė“: teatras, priverčiantis susimąstyti apie gyvybę ir mirtį
Marijampolės dramos teatre spalio 3 d. bus pristatytas spektaklis „Laisvė“, sukurtas pagal šiuolaikinio kanadiečių dramaturgo Martino Bellemare pjesę. Tai jautrus ir provokuojantis kūrinys, kalbantis apie pasirinkimo teisę, artimųjų santykius ir ribines žmogaus būsenas.Premjera Kaune: „Neeilinis pirmadienis“ – komedija, kurioje paprasta diena tampa tikru išbandymu
AKTORIŲ teatras pristato naujausią premjerą – intriguojančią komediją „Neeilinis pirmadienis“. Spektaklio režisierius – Ričardas Vitkaitis, pjesės autorius – Ramūnas Šimukauskas. Scenografiją ir kostiumus kūrė Eglė Krasnovė.Teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – apie netikėtus santykius, chaosą ir drąsą pradėti iš naujo
Šį rudenį į Lietuvos miestus atkeliauja nauja teatro komedija „Naujas gyvenimas“ – šmaikštas ir provokuojantis spektaklis apie tai, kiek meilės telpa vienuose namuose ir kur prasideda chaosas.Vaivorykštės miuziklas: spalvų, atvirumo ir queer patirčių scena
Rugsėjo 27 d. Vilniuje, „SODAS 2123“ erdvėje, žiūrovai bus kviečiami į išskirtinį sceninį įvykį – „Vaivorykštės miuziklą“. Tai kūrinys, jungiantis muziką, teatrą ir tikras queer bendruomenės patirtis, atvirai kalbantis apie stereotipus, santykius ir kasdienybės dramą, slypinčią už blizgučių bei spalvų.Literatūrinis muzikinis – vaidybinis Juozo Gaižausko knygos „Nojaus Arkos dienoraštis“ pristatymas Vilniaus Rotušėje
Rugsėjo 18 d., pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje – Rotušėje – įvyks ypatingas literatūrinis, muzikinis ir vaidybinis vakaras, skirtas Juozo Gaižausko naujausiai knygai „Nojaus Arkos dienoraštis“.Jaunimo teatras pradeda 61-ąjį sezoną: laukia režisierių Oskaro Koršunovo, Krystiano Smedso ir Cezario Graužinio darbai
Užbaigęs jubiliejinį, 60-ąjį sezoną, Jaunimo teatras nuo rudens kviečia į naujas teatro keliones. 61-ajame sezone laukia trijų ryškių režisierių premjeros – Oskaro Koršunovo, suomio Krystiano Smedso ir Cezario Graužinio spektakliai, taip pat kiti repertuaro kūriniai, jau pelnę žiūrovų simpatijas.Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda 86-ąjį sezoną: penkios premjeros ir kartų dialogas scenoje
Rugsėjį Lietuvos nacionalinis dramos teatras pradeda 86-ąjį sezoną, kuris kvies žiūrovus apmąstyti skirtingų kartų santykius, paveldėtus ryšius ir kartu ieškoti atsakymo į klausimą – kaip išlikti bendrystėje, nebijant susidūrimų, bet ir nekuriant priešiškumo vienas kitam. Sezone laukia penkios premjeros, nagrinėjančios šeimos, istorijos, bendruomenės ir asmeninės laisvės temas.„Teismas“ – komedija, kurioje meilė stoja prieš teisingumą
Kas nenorėtų sužinoti visų antros pusės paslapčių? O kas, jeigu jas atskleisti įpareigotų pats Teismas? Naujoji režisieriaus Justino Krisiūno komedija „Teismas“ žiūrovus kviečia į absurdišką, juoko kupiną kelionę per santuokos išbandymus, vyrišką logiką ir moterišką intuiciją.Atviras interviu su Arūnu Sakalausku – apie aktorystės iššūkius, baimę ir naują spektaklį
„Darbas vyksta 3 mėnesius, o žiūrovas tave mato 2 valandas“, – sako karjeros 40-metį minintis aktorius Arūnas Sakalauskas. Atvirame interviu aktorius pasidalino mintimis apie aktorystės iššūkius, nuolatinį jaudulį prieš lipant į sceną, žmones jaudinančias temas bei naują egocentrišką komediją „Puolę dievai“.Monospektaklis „Viskas užimta“ – vienas aktorius, keturiasdešimt personažų ir beprotiškai juokinga istorija
Nuo spalio 4 d. iki metų pabaigos po visą Lietuvą keliaus neįtikėtinas vaidybos iššūkis – monospektaklis „Viskas užimta“, kuriame aktorius Simonas Storpirštis įkūnys net keturiasdešimt itin skirtingų personažų. Ši stulbinančiai juokinga komedija atvers duris į užkulisius, kuriuose verda turtingųjų, garsiausiųjų ir įtakingiausiųjų gyvenimas.Pasaulinė klasika: baletas „Spragtukas“ sugrįžta per Kalėdas
Gruodžio 25 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, Lietuvos žiūrovus vėl džiugins legendinis baletas „Spragtukas“, kurį pristato Ukrainos Klasikinis Etoile Baletas. Po įspūdingos premjeros Lietuvoje, įvykusios sausio pradžioje Vilniuje ir Kaune, šis pastatymas sulaukė gausybės pagyrų ir susižavėjimo kupinų atsiliepimų. Žiūrovų prašymu nepakartojama pasaka sugrįžta ypatingu metu – per Kalėdas.Teatro režisierius Gildas Aleksa apie spektaklį „Make Love“: kaip nutylimus dalykus dainuoti garsiai ir drąsiai
Rugpjūčio 28 d. teatro trupės „Teatronas“ muzikinis spektaklis apie seksą „Make Love“ pirmą kartą bus parodytas didžiojoje Lukiškių kalėjimo scenoje.Imersinis spektaklis „Išpažintis“ – netradicinė teatro patirtis Kulių „Kultūros virenėje“
Rugsėjo 13–27 dienomis Kulių „Kultūros virenėje“ bus rodomas imersinis spektaklis „Išpažintis“, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka Valentinas Masalskis (režisierius – Paulius Pinigis).Vilniuje – šmaikšti ir atpažįstamų situacijų kupina komedija „Beautiful Bodies“
Rugsėjo 10 d. Menų spaustuvėje, Vilniuje, Taško teatras pakvies į smagią ir atpažįstamų gyvenimiškų situacijų kupiną komediją „Beautiful Bodies“, sukurtą pagal populiarią amerikiečių dramaturgės L. S. Cunningham pjesę.Interaktyvus nuotykių spektaklis vaikams „Šunyčių nuotykiai“ keliauja po Lietuvą
Ar gali būti, kad net drąsiausiems šunyčiams užklumpa nuobodulys? Pasirodo, taip! Tačiau geriausio draugo skambutis viską pakeičia – prasideda nepaprasta kelionė į negyvenamą salą, kupiną pavojų, netikėtumų ir dingusio lobio paieškų.Oskaro Koršunovo „Laukinė antis“ – spalio pasirodymai jau išparduoti, skelbiami naujos datos lapkritį
Valstybinis jaunimo teatras 61-ąjį sezoną pradeda ypatinga premjera – režisieriaus Oskaro Koršunovo pastatyta Henriko Ibseno drama „Laukinė antis“. Vos paskelbus pirmąsias spektaklio datas, žiūrovų dėmesys buvo milžiniškas – visi spalio mėnesio pasirodymai jau išparduoti. Atsiliepiant į publikos susidomėjimą, skelbiami papildomi spektakliai lapkričio 28 ir 29 dienomis.Papildomas miuziklo „Mažasis princas“ pasirodymas – spalio 5 d. Vilniuje
Po sėkmingos premjeros ir didelio žiūrovų susidomėjimo, į Vilnių sugrįžta miuziklas „Mažasis princas“. Papildomas pasirodymas vyks 2025 m. spalio 5 d. 17:00 val. Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje.„Bilietai.lt“ valdanti įmonė keičią pavadinimą
Pasikeitė didžiausio bilietų platintojo Lietuvoje – „Bilietai.lt“ – juridinis pavadinimas. Nuo šiol įmonė vadinasi „Bilietai PLG“, UAB.„Clap & Slap“: šiuolaikinio šokio spektaklis apie įtampą tarp baimės ir atsakomybės – rugsėjo 27 d. Vilniuje
Rugsėjo 27 d. 17:30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir šokio fakulteto salėje Vilniuje bus pristatytas šiuolaikinio šokio spektaklis „Clap & Slap“, kurį sukūrė choreografai ir atlikėjai Agnietė Lisičkinaitė (Lietuva) ir Igor Shugaleev (Baltarusija). Premjerą pristato šokio platforma „Be kompanijos“.LNDT spektaklis jaunimui „Avinai“ – jautrus ir interaktyvus monospektaklis apie tapatybę, pyktį ir atleidimą
Spalio 4–lapkričio 6 dienomis Lietuvos nacionalinio dramos teatro Mažojoje salėje vyks monospektaklis „Avinai“, sukurtas specialiai jaunimui, bet paliečiantis kiekvieną, kuris kada nors ieškojo savęs.Kultinis spektaklis „Šuns širdis“ – tik lapkričio 4 d. Vilniuje
Lapkričio 4 d. koncertų salėje „Compensa“ Vilniuje – vienas stipriausių šiuolaikinių teatrinių pasakojimų pagal Michailo Bulgakovo apysaką „Šuns širdis“. Tai spektaklis, kuris žadina vaizduotę, kelia nepatogius klausimus ir įtraukia į satyriškai mistišką pasaulį, kuriame mokslas ir moralė susiduria pavojingo eksperimento sūkuryje.Spektaklis be scenarijaus: Klaipėdoje – komiškas socialinis eksperimentas „Mylimos“
2025 m. rugsėjo 10 d. ir spalio 4 d. Klaipėdos dramos teatre pristatomas unikalus teatro projektas – spektaklis „Mylimos“, kurį kuria nepriklausoma teatro trupė ARTYN. Tai komiškas socialinis eksperimentas, kviečiantis žiūrovus diskusijai apie sąmoningumą, emocinę gerovę ir šiuolaikinių dvasinių praktikų tendencijas.Fantasmagoriškas pasakojimas apie meilę po mirties – spektaklyje „Sugrįžimas“
Rugsėjo 25 d. 20 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje, žiūrovams bus pristatytas režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“, sukurtas pagal Čilės rašytojo Roberto Bolaño apsakymo motyvus. Tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas, kuriame susipina meilė, mirtis ir absurdu dvelkiančios pomirtinio pasaulio biurokratijos.Vasaros uždarymas su trenksmu: rugpjūtį Lietuvoje – Post Malone, Robbie Williams, Monika Liu ir du pasaulio čempionatai
Rugpjūtį Lietuvoje renginių rinka kvies vasarą užbaigti su trenksmu. Kauną drebins pasaulinės žvaigždės Post Malone, Robbie Williams bei „Rag’n’Bone Man“, Vilniuje išvysime Armin Van Buuren, Moniką Liu ir GJan, o Klaipėdą, Palangą ir Raudondvarį šokdins muzikos festivaliai.Baletas „Drakula“ su Europos baleto solistais – tik Klaipėdoje ir Vilniuje
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“ kviečia į išskirtinį šokio renginį – baletą „Drakula“, kuriame vaidmenis atlieka baleto solistai iš žymiausių Europos teatrų, įskaitant Paryžiaus operą, La Scala, Londono Karališkąjį baletą ir kitus prestižinius kolektyvus.Vilniaus tango teatras pristato išskirtinį Šiurpnakčio pasirodymą – „El Misterio“
Spalio 31-osios vakarą, kai miestas pasineria į Šiurpnakčio atmosferą, Vilniaus tango teatras kviečia žiūrovus į ypatingą renginį – tango šou „El Misterio“. Vykstantis La Casa Del Tango erdvėje, šis pasirodymas kvies pažvelgti į tango kitomis – tamsesnėmis, intymesnėmis – akimis.Vilniaus tango teatras pristato naują šokio spektaklį „Tango Furioso“
Vilniaus tango teatras, minėdamas dešimtąjį kūrybinės veiklos sezoną, kviečia žiūrovus į šokio spektaklį „Tango Furioso“ – šiuolaikišką ir emocionalų pasakojimą apie tango dvasią, kuri atgimsta kiekviename žingsnyje.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.
„Šis savitas spektaklis pasižymi nepaprastai paveikia šokio kalba, meistrišku atlikimu, iki smulkmenų išdirbta scenografija. Ypatingi komplimentai spektaklio kompozitoriams! Modernių kūrybinių formų visuma organiškai perkelia praeitį į šiandieną ir nejučia įtikina – mes visi (ne tik visos) esame šiek tiek Žemaitė. Su šiuo spektakliu ir kitais moderniais kūriniais Žemaitė vėl persitransformuoja, įgauna naują rūbą, išlaiko ir stiprina savo kūrybos aktualumą – man, kaip šeimos narei, tai be galo svarbu. Ačiū kūrėjams ir atlikėjams už tai“, – įspūdžiais dalinasi Vaida, premjerą stebėjusi sausakimšoje Vilniaus Šokio teatro salėje.
Specialiai Žemaitės metams skirta programa, kaip pažintinė edukacija, patraukė ir vyresnių moksleivių dėmesį – jie kviečiami atsigręžti ne tik į skaitomą kūrybą, bet ir pačią autorės asmenybę, dramatiškai susiklosčiusią gyvenimo istoriją ar vis dar gajus lyčių stereotipus, kuriuos ši moteris įkvepia griauti. Kadangi bilietai į papildomus spektaklius Vilniuje jau išparduoti, paskelbtas dar vienas „Žemaitė N.18(0)“ parodymas gruodžio 6 d. „Compensa“ koncertų salėje.
Sumanymas atspindi dabartį
V. Račiūnaitė-Čepkienė svarsto, kad šis „Lietuvos“ spektaklis atspindi tiek modernaus laikmečio filtrą, tiek pačios režisierės Aušros Krasauskaitės asmeninį matymą, kas finale nuoširdžiai pradžiugino.
„Manau, kad Aušrai labai gražiai ir išraiškingai pavyko sudėlioti Žemaitės gyvenimo chronologiją. Tačiau Žemaitės vidiniai išgyvenimai yra interpretuojami jau iš šiuolaikinio žmogaus pozicijų. Natūralu, kad kitu laiku gimusių, augusių ir formavusių žmonių filtras pilnai neatitinka tų pačių „kraštinių“. Šiaip jau, ir neturėtų jų atitikti. Ką galvotų pati Žemaitė, tikriausiai nėra prasmės spėlioti – ir dėl to, kad neįlįsime į kito žmogaus sielą, ir dėl tolimo istorinio laikmečio, kurio žmogumi buvo Žemaitė. Ir dar dėl to, kad 30-metė Žemaitė skyrėsi nuo tos, kuriai buvo septyniasdešimt. Visgi, mano asmenine nuomone, Žemaitė išsiskyrė savo neeiliniu kūrybiškumu, jautrumu aplinkai, drąsa ir aštriu įžvalgumu. Todėl spėju, kad tokius pačius bruožus ji vertintų ir šiuolaikinių menininkų kūriniuose.“
Paklausus, kaip įprastai tokius meno kūrinius bei interpretacijas vertina rašytojos artimieji, Žemaitės proproproanūkė atvira – skirtingos kartos neišvengiamai turi savo matymą.
„Šeimoje, ypač su vyresnių kartų nariais, vis pasikalbame, kad esame matę tiek daug skirtingų, netgi prieštaringų Žemaitės interpretacijų, kad mūsų iš esmės nebeįmanoma nustebinti (šypsosi). Palyginkime vien Žemaitės įvaizdžius 1930-aisiais, 1970-aisiais, 2000-aisiais ir dabar – gali atrodyti, kad kalbėtume apie skirtingas asmenybes. Iš kitos pusės, toks Žemaitės „lankstumas“ ir leidžia jai vis dar aktualiai ir paveikiai gyventi savo gyvenimą, net ir prabėgus šimtui metų po mirties.
Įdomu tai, kad mūsų šeimoje skirtingų kartų nariai labiau tapatinasi su tomis Žemaitės asmenybės interpretacijomis, kurios artimesnės jų pačių gyvenimo laikotarpiui. Dar įdomiau, kad kiekviena karta turi labai svarių ir sunkiai nuginčijamų faktų ar atsiminimų, pagrindžiančių, kodėl Žemaitė buvo būtent tokia, kaip jie įsivaizduoja, o ne kitokia. Tai irgi tikriausiai natūralu, nes juk visada kitus žmones (tiek istorines asmenybes, tiek aplinkinius) mes matome per savo asmeninį pasaulėžiūros, vertybių ir savasties filtrą“, – teigia V. Račiūnaitė-Čepkienė.
Nesustabdoma asmenybė – per šokį
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ režisierė A. Krasauskaitė sako, kad perteikti tokią unikalią asmenybę būtent judesio pasakojimu – atsakinga užduotis. Tam įgyvendinti prireikė ilgo pasiruošimo, pradedant gilumine analize ir baigiant kūrybiniu pajautimu.
„Skaitydama, analizuodama Žemaitės kūrybą ir biografiją pajaučiau, kad tai labai pilna moteris – pilna aistros gyvenimui, kūrybai, žmonėms. Be galo plati jausmų, įvykių amplitudė. Kaip žinia, tuometinė visuomenė dar ne viską leido taip atvirai transliuoti, Žemaitė viską perdavė savo knygose, per tam tikrus simbolius. Todėl priešingai – spektaklio scenas dėliojau visiškai savęs nevaržydama, pagal vidinį pojūtį. Nesinorėjo jos vaizduoti asketiškos ar kaip moters, suvargusios kaimo – nemanau, kad ji tokia buvo. Šokyje taip pat daviau sau laisvę kurti ir daryt taip, kaip jaučiau širdimi. Choreografija daugiau moderni, momentais statiška, momentais laisva. Kaip kažkas pastebėjo salėje, Žemaitė „voliojosi ant grindų“ (šypsosi). Labai norėčiau, kad visos moterys gyventų taip kaip jos trokšta, kad niekas jų neribotų, nespraustų į jokius rėmus, tarsi kažkam privalėtume būti teisingos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis pasakojimas yra apie moterį, kuri klausėsi savo balso, ir ji, kaip būtų galima teigti, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių – ir mama, ir kūrėja, ir visuomenės veikėja, gynusi moterų teises. Todėl tas įvairiapusiškumas, kuris atsispindi Žemaitės biografijoje, tie vaidmenys, kuriuos pati Žemaitė drąsiai prisiėmė, būdingas ir choreografijai. Šokis atliepia jos, kaip moters, vaidmenis“, – priduria režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Premjeroje žiūrovai atpažins tam tikrus Žemaitės gyvenimo etapus ar įvykius, padariusius įtaką rašytojos kūrybai.
„Nuosekliai nesekiau biografijos, tačiau talkinant komandai atsirinkau kelis momentus: kelionė į Ameriką, moters gyvenimas kaime, atvykimas į Vilnių, santykis su jos pačios šeima, su vaikais, sūnumis, kurie buvo išvykę į Ameriką. Be abejo, pikantiška detalė, kuri visus intriguoja: Žemaitė mylėjo už save 30 metų jaunesnį vyrą, kuris vėliau vedė jos dukrą, o pats buvo įsižiūrėjęs anūkę. Toks meilės keturkampis atsispindi Žemaitės kūrinyje „Trys mylimos“, – teigia A. Krasauskaitė.
Šokio spektaklį atlieka ansamblio „Lietuva“ šokio trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis įkūnija Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę – Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną vaidina Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, Žemaitės bendramintę Unę Babickaitę – Greta Frolovaitė.
Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitoriai – Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis ir Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
„Žemaitė N.18(0)“ toliau bus rodoma kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje, birželio 4 d. Plungėje ir gruodžio 6 d. pakartotinai Vilniuje.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
„Šis savitas spektaklis pasižymi nepaprastai paveikia šokio kalba, meistrišku atlikimu, iki smulkmenų išdirbta scenografija. Ypatingi komplimentai spektaklio kompozitoriams! Modernių kūrybinių formų visuma organiškai perkelia praeitį į šiandieną ir nejučia įtikina – mes visi (ne tik visos) esame šiek tiek Žemaitė. Su šiuo spektakliu ir kitais moderniais kūriniais Žemaitė vėl persitransformuoja, įgauna naują rūbą, išlaiko ir stiprina savo kūrybos aktualumą – man, kaip šeimos narei, tai be galo svarbu. Ačiū kūrėjams ir atlikėjams už tai“, – įspūdžiais dalinasi Vaida, premjerą stebėjusi sausakimšoje Vilniaus Šokio teatro salėje.
Specialiai Žemaitės metams skirta programa, kaip pažintinė edukacija, patraukė ir vyresnių moksleivių dėmesį – jie kviečiami atsigręžti ne tik į skaitomą kūrybą, bet ir pačią autorės asmenybę, dramatiškai susiklosčiusią gyvenimo istoriją ar vis dar gajus lyčių stereotipus, kuriuos ši moteris įkvepia griauti. Kadangi bilietai į papildomus spektaklius Vilniuje jau išparduoti, paskelbtas dar vienas „Žemaitė N.18(0)“ parodymas gruodžio 6 d. „Compensa“ koncertų salėje.
Sumanymas atspindi dabartį
V. Račiūnaitė-Čepkienė svarsto, kad šis „Lietuvos“ spektaklis atspindi tiek modernaus laikmečio filtrą, tiek pačios režisierės Aušros Krasauskaitės asmeninį matymą, kas finale nuoširdžiai pradžiugino.
„Manau, kad Aušrai labai gražiai ir išraiškingai pavyko sudėlioti Žemaitės gyvenimo chronologiją. Tačiau Žemaitės vidiniai išgyvenimai yra interpretuojami jau iš šiuolaikinio žmogaus pozicijų. Natūralu, kad kitu laiku gimusių, augusių ir formavusių žmonių filtras pilnai neatitinka tų pačių „kraštinių“. Šiaip jau, ir neturėtų jų atitikti. Ką galvotų pati Žemaitė, tikriausiai nėra prasmės spėlioti – ir dėl to, kad neįlįsime į kito žmogaus sielą, ir dėl tolimo istorinio laikmečio, kurio žmogumi buvo Žemaitė. Ir dar dėl to, kad 30-metė Žemaitė skyrėsi nuo tos, kuriai buvo septyniasdešimt. Visgi, mano asmenine nuomone, Žemaitė išsiskyrė savo neeiliniu kūrybiškumu, jautrumu aplinkai, drąsa ir aštriu įžvalgumu. Todėl spėju, kad tokius pačius bruožus ji vertintų ir šiuolaikinių menininkų kūriniuose.“
Paklausus, kaip įprastai tokius meno kūrinius bei interpretacijas vertina rašytojos artimieji, Žemaitės proproproanūkė atvira – skirtingos kartos neišvengiamai turi savo matymą.
„Šeimoje, ypač su vyresnių kartų nariais, vis pasikalbame, kad esame matę tiek daug skirtingų, netgi prieštaringų Žemaitės interpretacijų, kad mūsų iš esmės nebeįmanoma nustebinti (šypsosi). Palyginkime vien Žemaitės įvaizdžius 1930-aisiais, 1970-aisiais, 2000-aisiais ir dabar – gali atrodyti, kad kalbėtume apie skirtingas asmenybes. Iš kitos pusės, toks Žemaitės „lankstumas“ ir leidžia jai vis dar aktualiai ir paveikiai gyventi savo gyvenimą, net ir prabėgus šimtui metų po mirties.
Įdomu tai, kad mūsų šeimoje skirtingų kartų nariai labiau tapatinasi su tomis Žemaitės asmenybės interpretacijomis, kurios artimesnės jų pačių gyvenimo laikotarpiui. Dar įdomiau, kad kiekviena karta turi labai svarių ir sunkiai nuginčijamų faktų ar atsiminimų, pagrindžiančių, kodėl Žemaitė buvo būtent tokia, kaip jie įsivaizduoja, o ne kitokia. Tai irgi tikriausiai natūralu, nes juk visada kitus žmones (tiek istorines asmenybes, tiek aplinkinius) mes matome per savo asmeninį pasaulėžiūros, vertybių ir savasties filtrą“, – teigia V. Račiūnaitė-Čepkienė.
Nesustabdoma asmenybė – per šokį
Šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ režisierė A. Krasauskaitė sako, kad perteikti tokią unikalią asmenybę būtent judesio pasakojimu – atsakinga užduotis. Tam įgyvendinti prireikė ilgo pasiruošimo, pradedant gilumine analize ir baigiant kūrybiniu pajautimu.
„Skaitydama, analizuodama Žemaitės kūrybą ir biografiją pajaučiau, kad tai labai pilna moteris – pilna aistros gyvenimui, kūrybai, žmonėms. Be galo plati jausmų, įvykių amplitudė. Kaip žinia, tuometinė visuomenė dar ne viską leido taip atvirai transliuoti, Žemaitė viską perdavė savo knygose, per tam tikrus simbolius. Todėl priešingai – spektaklio scenas dėliojau visiškai savęs nevaržydama, pagal vidinį pojūtį. Nesinorėjo jos vaizduoti asketiškos ar kaip moters, suvargusios kaimo – nemanau, kad ji tokia buvo. Šokyje taip pat daviau sau laisvę kurti ir daryt taip, kaip jaučiau širdimi. Choreografija daugiau moderni, momentais statiška, momentais laisva. Kaip kažkas pastebėjo salėje, Žemaitė „voliojosi ant grindų“ (šypsosi). Labai norėčiau, kad visos moterys gyventų taip kaip jos trokšta, kad niekas jų neribotų, nespraustų į jokius rėmus, tarsi kažkam privalėtume būti teisingos“, – pasakoja ansamblio „Lietuva“ vyr. choreografė, pastačiusi daugelį šokio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose.
„Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad šis pasakojimas yra apie moterį, kuri klausėsi savo balso, ir ji, kaip būtų galima teigti, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių – ir mama, ir kūrėja, ir visuomenės veikėja, gynusi moterų teises. Todėl tas įvairiapusiškumas, kuris atsispindi Žemaitės biografijoje, tie vaidmenys, kuriuos pati Žemaitė drąsiai prisiėmė, būdingas ir choreografijai. Šokis atliepia jos, kaip moters, vaidmenis“, – priduria režisierės asistentė Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė.
Premjeroje žiūrovai atpažins tam tikrus Žemaitės gyvenimo etapus ar įvykius, padariusius įtaką rašytojos kūrybai.
„Nuosekliai nesekiau biografijos, tačiau talkinant komandai atsirinkau kelis momentus: kelionė į Ameriką, moters gyvenimas kaime, atvykimas į Vilnių, santykis su jos pačios šeima, su vaikais, sūnumis, kurie buvo išvykę į Ameriką. Be abejo, pikantiška detalė, kuri visus intriguoja: Žemaitė mylėjo už save 30 metų jaunesnį vyrą, kuris vėliau vedė jos dukrą, o pats buvo įsižiūrėjęs anūkę. Toks meilės keturkampis atsispindi Žemaitės kūrinyje „Trys mylimos“, – teigia A. Krasauskaitė.
Šokio spektaklį atlieka ansamblio „Lietuva“ šokio trupė. Pagrindinį Žemaitės vaidmenį pakaitomis įkūnija Gintarė Vaitiekūnaitė ir Kristina Tarasevičiūtė, dukrą Juzę – Eiva Dobilaitė ir Vesta Gineitytė, anūkę Elzę – Goda Mikuckytė ir Alina Jazdauskytė pakaitomis. Žemaitės mylimąjį Konstantiną vaidina Danielius Voinovas, sūnų Antaną – Simonas Laukaitis ir Antanas Striganavičius pakaitomis, Žemaitės bendramintę Unę Babickaitę – Greta Frolovaitė.
Dramaturgijos autorė Kristina Steiblytė, scenografė ir kostiumų dailininkė Giedrė Brazytė, kompozitoriai – Silvija Miliūnaitė, Nijolė Sinkevičiūtė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis ir Martynas Bialobžeskis, šviesų dailininkas Pijus Vasiliauskas.
„Žemaitė N.18(0)“ toliau bus rodoma kovo 14 d. Jonavoje, kovo 19 d. Kretingoje, kovo 21 d. Marijampolėje, kovo 26 d. Pasvalyje, balandžio 2 d. Kaune, balandžio 4 d. Klaipėdoje, balandžio 9 d. Šiauliuose, balandžio 11 d. Ukmergėje, balandžio 15 d. Vilniuje, balandžio 16 d. Utenoje, birželio 4 d. Plungėje ir gruodžio 6 d. pakartotinai Vilniuje.
Valstybinio ansamblio „Lietuva“ premjera skirta rašytojos Julijos Beniuševičiūtės-Žymantienės (slapyvardžiu Žemaitė) šimtas aštuoniasdešimtosioms gimimo metinėms paminėti. Projektą iš dalies finansuoja LR Kultūros ministerija.
Paieška nedavė rezultatų