Skaityti daugiau
Didžiausi gegužės renginiai Lietuvoje: Michaelas Kiwanuka, Martin Garrix, Marijonas Mikutavičius ir „Led Zeppelin“ legenda
Gegužę Lietuvos renginių rinka įkais it vasaros saulė. Vilnių aplankys britų žvaigždė Michaelas Kiwanuka ir „Led Zeppelin“ legenda Robertas Plantas, Kauną drebins didžėjai ATB, Martin Garrix ir Benny Bennasi, tuo metu Raudonės pilies festivalyje atmosferą kaitins Marijono Mikutavičiaus šou.Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.Vilniuje – labdaringa „Mažojo Princo“ miuziklo išankstinė premjera
Trečiadienį Vilniuje vyko ypatinga miuziklo „Mažasis Princas“ išankstinė premjera, kurią nemokamai stebėjo daugiau nei 1000 iššūkius patiriančių žmonių, tarp kurių – 500 vaikų, globojamų labdaros organizacijų Maltiečiai, „Gelbėkit vaikus“, „Pagalbos paaugliams iniciatyva“ bei „SOS Vaikų kaimai“, kuriems bilietus dovanojo prekybos tinklas „Maxima“.„Pietinia kronikų“ istorija tęsiasi – Edita šoka į teatro sceną
Filmo „Pietinia kronikas“ gerbėjai turėtų suklusti – birželio 5 ir 6 dienomis Valstybinis Šiaulių dramos teatras kviečia į išskirtinę premjerą „Šok, Edita, šok“, kuria bus atidarytas trečią kartą rengiamas scenos menų festivalis miesto erdvėse „Teatrodromas“. Pagal Rimanto Kmitos pjesę kuriamas spektaklis – tarsi „Pietinia kronikų“ plėtinys teatro scenoje, tik čia pasakojama merginos – vienos iš romano veikėjų – Editos versija.Gatvės teatro spektaklis ''Beton, beton I love you''
Gatvės teatro spektaklis ,,Beton, beton I love you'' yra paremtas tikromis istorijomis apie vaikystės ir paauglystės prisiminimus. Istorijos yra surinktos iš žmonių kurie augo 2000-ųjų pradžioje. Šie žmonės, kurių pasakojimus aktoriai įkūnija, gyveno blokinių pastatų kiemuose, kuriuose vyko kiemų mūšiai, vaikiškos pramogos gatvėje, laiko leidimas laiptinėse, smėlio dėžėje. O kasdienybę paženklino kieme ir rajone sutikti žmonės, kurie sukūrė pasaulį su savo taisyklėmis.Vilniaus tango teatras - Kai tango prabyla lietuviškai
Jau seniai brendo mintis atgaivinti tarpukaryje Lietuvoje skambėjusius tango kūrinius Vilniaus tango teatro scenoje. Tango, gimęs Argentinoje, perskrodęs vandenyną ir klajojęs po Europą, XX a. pradžioje užklydo ir į Lietuvą. Čia jis buvo sutiktas dviprasmiškai – juo ir žavėtasi, ir piktintasi, kaip ir visur kitur.Vienišo žmogaus tyla spektaklyje „Chroma“: pokalbis su Naubertu Jasinsku
Šį savaitgalį Meno ir mokslo laboratorija (MMLAB) kartu su Valstybiniu Jaunimo teatru pakvies į premjerą „Chroma“. Spektaklį apie vienatvę, tylą ir ryšio ilgesį kuria Naubertas Jasinskas ir Maksymas Teterukas. Įkvėpta Thomo Manno ir Dereko Jarmano kūrybos, „Chroma“ kviečia pabūti – ne skubėti, ne ieškoti atsakymų, o išbūti akimirką, kurioje daug tylos, bet dar daugiau jausmo. Artėjant premjerai – pokalbis su vienu iš spektaklio kūrėjų, režisieriumi Naubertu Jasinsku.Aktorė Nijolė Mirončikaitė apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi“
Kovo 28-ąją, minint Tarptautinę teatro dieną, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įvyko „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų ceremonija, kurioje įvertinti geriausi praėjusių metų teatro scenos darbai ir kūrėjai. Šiemet nominacijoje nepagrindinis moters vaidmuo „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanota VŠDT aktorė Nijolė Mirončikaitė. „Auksinis scenos kryžius“ jai skirtas už įtaigų ir jaudinantį penkiametės Majos vaidmenį spektaklyje „Migla“ (rež. A. Špilevoj). Tai pirmas „Auksinis scenos kryžius“, kurį pelno daugiau nei šešis dešimtmečius Valstybiniame Šiaulių dramos teatre kurianti aktorė.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.Baletas vaikams ''Karlas ir gėlės''
"Karlas ir gėlės", tai Baltijos baleto teatro (BBT) spektaklis mažiesiems žiūrovams . Balete skamba nepakartojama Patrick Doyle muzika, iš "Hario Poterio" filmų garso takelių. Pagrindinis herojus Karlas, atlieka magiškus burtų triukus, stebindamas visus žiūrovus ne tik efektinga baleto technika, bet ir smagiais pokštais. Pasaka iliustruojama vaizdo instaliacijomis, kurios padeda vaikams aiškiai suprasti baleto libretą.Nesuvaržytos aistros: naujas šokio spektaklis prikels garsiosios Žemaitės fenomeną Naujas šokio spektaklis – apie visas po Žemaitės skara kunkuliavusias aistras
Meilei ir kūrybai amžiaus cenzo nėra: ansamblis „Lietuva“ pristato premjerą – šokio spektaklį „Žemaitė N.18(0)“ apie moterį, akivaizdžiai pralenkusią laiką. Nauja programa bus pristatoma vasario 21 d. Vilniaus Šokio teatre, vėliau turas tęsis kituose Lietuvos miestuose. Pasak kūrėjų, rašytojos Žemaitės fenomenas su visais intriguojančiais jos gyvenimo faktais verti atskiro dėmesio, todėl specialiai Žemaitės metams skirtas projektas į garsiąją lietuvių klasikę kvies pažvelgti visai kitaip.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.Šokio spektaklio premjera: „I SLAVE: šiuolaikinė meilės istorija“
Ar kada nors pastebėjote, kiek daug romantinių filmų premjerų vyksta žiemą? Ar pagalvojote apie tai, jog iš esmės prieš Šv. Kalėdas mums stengiamasi parduoti... jaukumą? Jaukumą, kuris turėtų atspindėti, o kitiems – pakeisti intymumą: mūsų kultūroje taip plačiai apdainuotą buvimą kartu su kitu. Tačiau ar buvimas kartu ir meilė yra tas pats? Ar ieškodami santykių nepamirštame mylėti, ir ką labiausiai mylėti reikia – kitą, ar save? Gruodžio 9, 10 d. Menų spaustuvėje „Be kompanijos“ įkūrėjos ir choreografės Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė pristatys premjerą „I Slave: šiuolaikinė meilės istorija“, klausdamos ar meilė egzistuoja tik tokia, kokią mes ją jau esame pažinę?
Pasirinkusi kurti spektaklį daugumai šypseną keliančia ir nuvalkiota vadinama meilės tema, kūrybinė grupė čia išryškins savajai kartai aktualias situacijas, kurias gyvenime dažnai nutylime ar nesame pratę aptarinėti garsiai. Išeities tašku kūriniui tapo Šiuolaikinio šokio asociacijos organizuotos nuotolinės rezidencijos metu gimęs etiudas. Tarp Lietuvos ir Švedijos vykusiame projekte G. Grinevičiūtės ir A. Lisičkinaitės duetas formuodavo ir keisdavosi užduotimis su Brita Kangas ir Mari Vittradoter, o rezultatais dalindavosi vaizdo įrašų formatu. Taip, viena užduotis meilės dainų tematika, Agnietės ir Gretos improvizacijoje tapo savo būsenoms vergaujančių moterų duetu. Pradėjus dalintis mintimis su kūrybinės komandos nariais, tapo akivaizdu, jog meilės dainų, filmų, serialų ir pop kultūros indėlis į mūsų santykių formavimo suvokimą įsirėžęs labai giliai.
Spektaklyje veikia vieniša ir santykių pilnatvę išgyvenančios moterys, o galbūt tos pačios moters atspindžiai skirtinguose laikuose ir situacijose, kuriantys ir komentuojantys vienas kitą erdvėje. Strateguodamos savęs pristatymą aplinkai, moterys konstruoja kito žvilgsnį į save. Ieškodamos geriausio tokio pristatymo kampo, Agnietė ir Greta kuria intymią, bet atvirą susitikimo su žiūrovu erdvę. Viena vergauja santykių ir abstraktaus meilės jausmo siekiamybei, o kita - aplinkos suformuotų tobulų santykių įvaizdžiui. Ir abi jos klausia: kaip iš „I slave“ pereiti į tą šiandien išrėktą „I slay“? Kaip pasiekti medijų suformuotą idealą? Ar tai iš viso gali būti realu?
Stebėdami, kiek daug juose suformuotų meilės ir laimės įvaizdžių ateina iš populiariosios kultūros, muzikos ir filmų įtakos, kaip giliai jie mumyse įsišakniję ir kokią mažą jų dalį sudaro autentiškas kiekvieno mūsų suvokimas, kūrėjai ir į patį spektaklį ėmė sąmoningai pinti populiariosios kultūros nuorodas. Veiksme jos įsiterpia įvairiais formatais, kartais antrindamos, kartais komentuodamos, o kartais tiesiog įkvėpdamos vaizdinius.
Ironiškai būsimąjį spektaklį vadindami „Šiuolaikine Titaniko istorija“, kūrėjai spektaklyje naudoja ne tik choreografinę raišką, bet ir Auksiniu scenos kryžiumi įvertinto kompozitoriaus Dominyko Digimo kuriamą muziką. Dokumentika ir garsiausių romantinių filmų citatomis paremtus tekstus dėlioja dramaturgė Sigita Ivaškaitė. Kitokį intymumą spektaklio erdvėje kurti padeda išskirtinio žvilgsnio scenografė ir kostiumų dailininkė Morta Nakaitė bei šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis. Spektaklio prodiuserė Domantė Tirilytė, o jo atsiradimą remia Lietuvos kultūros taryba.
Kaip grįžti prie savo tikrųjų poreikių, būties ir, pirmiausia, meilės sau? Kaip joje formuoti tą naują, galbūt net nepažintą meilės kitam žmogui jausmą? O galbūt jo mums niekada nereikėjo? Atsakymų kūrybinė komanda nepažada, greičiau kviečia patirti ironiškų paieškų ir atpalaiduojančio atvirumo, primenančio, jog mūsų išgyvenimai ir abejonės yra tai, kas mus sujungia.
Pasirinkusi kurti spektaklį daugumai šypseną keliančia ir nuvalkiota vadinama meilės tema, kūrybinė grupė čia išryškins savajai kartai aktualias situacijas, kurias gyvenime dažnai nutylime ar nesame pratę aptarinėti garsiai. Išeities tašku kūriniui tapo Šiuolaikinio šokio asociacijos organizuotos nuotolinės rezidencijos metu gimęs etiudas. Tarp Lietuvos ir Švedijos vykusiame projekte G. Grinevičiūtės ir A. Lisičkinaitės duetas formuodavo ir keisdavosi užduotimis su Brita Kangas ir Mari Vittradoter, o rezultatais dalindavosi vaizdo įrašų formatu. Taip, viena užduotis meilės dainų tematika, Agnietės ir Gretos improvizacijoje tapo savo būsenoms vergaujančių moterų duetu. Pradėjus dalintis mintimis su kūrybinės komandos nariais, tapo akivaizdu, jog meilės dainų, filmų, serialų ir pop kultūros indėlis į mūsų santykių formavimo suvokimą įsirėžęs labai giliai.
Spektaklyje veikia vieniša ir santykių pilnatvę išgyvenančios moterys, o galbūt tos pačios moters atspindžiai skirtinguose laikuose ir situacijose, kuriantys ir komentuojantys vienas kitą erdvėje. Strateguodamos savęs pristatymą aplinkai, moterys konstruoja kito žvilgsnį į save. Ieškodamos geriausio tokio pristatymo kampo, Agnietė ir Greta kuria intymią, bet atvirą susitikimo su žiūrovu erdvę. Viena vergauja santykių ir abstraktaus meilės jausmo siekiamybei, o kita - aplinkos suformuotų tobulų santykių įvaizdžiui. Ir abi jos klausia: kaip iš „I slave“ pereiti į tą šiandien išrėktą „I slay“? Kaip pasiekti medijų suformuotą idealą? Ar tai iš viso gali būti realu?
Stebėdami, kiek daug juose suformuotų meilės ir laimės įvaizdžių ateina iš populiariosios kultūros, muzikos ir filmų įtakos, kaip giliai jie mumyse įsišakniję ir kokią mažą jų dalį sudaro autentiškas kiekvieno mūsų suvokimas, kūrėjai ir į patį spektaklį ėmė sąmoningai pinti populiariosios kultūros nuorodas. Veiksme jos įsiterpia įvairiais formatais, kartais antrindamos, kartais komentuodamos, o kartais tiesiog įkvėpdamos vaizdinius.
Ironiškai būsimąjį spektaklį vadindami „Šiuolaikine Titaniko istorija“, kūrėjai spektaklyje naudoja ne tik choreografinę raišką, bet ir Auksiniu scenos kryžiumi įvertinto kompozitoriaus Dominyko Digimo kuriamą muziką. Dokumentika ir garsiausių romantinių filmų citatomis paremtus tekstus dėlioja dramaturgė Sigita Ivaškaitė. Kitokį intymumą spektaklio erdvėje kurti padeda išskirtinio žvilgsnio scenografė ir kostiumų dailininkė Morta Nakaitė bei šviesų dailininkas Povilas Laurinaitis. Spektaklio prodiuserė Domantė Tirilytė, o jo atsiradimą remia Lietuvos kultūros taryba.
Kaip grįžti prie savo tikrųjų poreikių, būties ir, pirmiausia, meilės sau? Kaip joje formuoti tą naują, galbūt net nepažintą meilės kitam žmogui jausmą? O galbūt jo mums niekada nereikėjo? Atsakymų kūrybinė komanda nepažada, greičiau kviečia patirti ironiškų paieškų ir atpalaiduojančio atvirumo, primenančio, jog mūsų išgyvenimai ir abejonės yra tai, kas mus sujungia.
Paieška nedavė rezultatų