Skaityti daugiau
Spektaklis be scenarijaus: Klaipėdoje – komiškas socialinis eksperimentas „Mylimos“
2025 m. rugsėjo 10 d. ir spalio 4 d. Klaipėdos dramos teatre pristatomas unikalus teatro projektas – spektaklis „Mylimos“, kurį kuria nepriklausoma teatro trupė ARTYN. Tai komiškas socialinis eksperimentas, kviečiantis žiūrovus diskusijai apie sąmoningumą, emocinę gerovę ir šiuolaikinių dvasinių praktikų tendencijas.Fantasmagoriškas pasakojimas apie meilę po mirties – spektaklyje „Sugrįžimas“
Rugsėjo 25 d. 20 val. Menų spaustuvėje, Vilniuje, žiūrovams bus pristatytas režisieriaus Nauberto Jasinsko spektaklis „Sugrįžimas“, sukurtas pagal Čilės rašytojo Roberto Bolaño apsakymo motyvus. Tai šiuolaikinis gotikinis pasakojimas, kuriame susipina meilė, mirtis ir absurdu dvelkiančios pomirtinio pasaulio biurokratijos.Vasaros uždarymas su trenksmu: rugpjūtį Lietuvoje – Post Malone, Robbie Williams, Monika Liu ir du pasaulio čempionatai
Rugpjūtį Lietuvoje renginių rinka kvies vasarą užbaigti su trenksmu. Kauną drebins pasaulinės žvaigždės Post Malone, Robbie Williams bei „Rag’n’Bone Man“, Vilniuje išvysime Armin Van Buuren, Moniką Liu ir GJan, o Klaipėdą, Palangą ir Raudondvarį šokdins muzikos festivaliai.Baletas „Drakula“ su Europos baleto solistais – tik Klaipėdoje ir Vilniuje
Pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“ kviečia į išskirtinį šokio renginį – baletą „Drakula“, kuriame vaidmenis atlieka baleto solistai iš žymiausių Europos teatrų, įskaitant Paryžiaus operą, La Scala, Londono Karališkąjį baletą ir kitus prestižinius kolektyvus.Vilniaus tango teatras pristato išskirtinį Šiurpnakčio pasirodymą – „El Misterio“
Spalio 31-osios vakarą, kai miestas pasineria į Šiurpnakčio atmosferą, Vilniaus tango teatras kviečia žiūrovus į ypatingą renginį – tango šou „El Misterio“. Vykstantis La Casa Del Tango erdvėje, šis pasirodymas kvies pažvelgti į tango kitomis – tamsesnėmis, intymesnėmis – akimis.Vilniaus tango teatras pristato naują šokio spektaklį „Tango Furioso“
Vilniaus tango teatras, minėdamas dešimtąjį kūrybinės veiklos sezoną, kviečia žiūrovus į šokio spektaklį „Tango Furioso“ – šiuolaikišką ir emocionalų pasakojimą apie tango dvasią, kuri atgimsta kiekviename žingsnyje.„Vestuvės“ Lukiškių kalėjimo kieme – papildomas spektaklis Oskaro Koršunovo gerbėjams
2025 m. rugpjūčio 17 d. 16:00 val. didžiajame Lukiškių kalėjimo kieme vyks papildomas spektaklio „Vestuvės“ (rež. Oskaras Koršunovas) rodymas. Tą pačią dieną 20:00 val. suplanuotas vakarinis spektaklio seansas jau sulaukė didelio susidomėjimo, todėl organizatoriai kviečia žiūrovus rinktis ir anksčiau – 16 val. – vyksiantį papildomą pasirodymą.„Entre la Luz“: tango spektaklis tarp šviesos ir šešėlių
Vilniaus tango teatras pristato naują dviejų dalių tango šou „Entre la Luz“ – tai jausminga kelionė per šviesos ir tamsos ribą, kur kiekvienas šokio žingsnis tampa emocijų išraiška, o muzika – vidinio pasaulio atspindžiu. Spektaklis vyks nuo rugsėjo 6 d. iki 2026 m. sausio 17 d. menų erdvėje „La Casa del Tango“ Vilniuje.Aistringų Naujųjų su Vilniaus tango teatru
Vilniaus tango teatras kviečia išskirtinai palydėti 2025-uosius ir pasitikti Naujuosius metus užburiančio tango ritmu. Gruodžio 31-osios vakarą Gedimino prospekte įsikūrusiame teatre vyks ypatingas renginys, kuriame susilies aistra, muzika ir elegancija.Oskaro Koršunovo „Vestuvės“ sugrįžta į Lukiškių kalėjimą: juoko ir kritikos šventė po atviru dangumi
Rugpjūčio 17-osios vakarą didžiajame Lukiškių kalėjimo kieme vėl grįš viena įspūdingiausių sezono švenčių – Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, sukurtas pagal Bertoldo Brechto pjesę „Miesčioniškos vestuvės“.Atviras interviu su aktoriumi Ainiu Storpirščiu – apie darbus, santykius, tėvystę ir melą sau
„Tėvystė nėra sunku, jei galvoji apie vaiką, o ne save, bet mes patys viską apsunkiname“, – sako prieš mažiau nei metus tėvu tapęs aktorius Ainis Storpirštis. Atvirame interviu aktorius papasakojo apie sūnų Elį, santykius su sužadėtine Gabija Urniežiūte, jų panašumus ir skirtumus bei šiemet pristatytą komediją „Pereinamasis miegamasis“.J. Štrausas baletas Prie gražaus mėlynojo Dunojaus su Europos baleto solistais
Rugpjūčio 18 d., pirmadienio vakarą, Palangos koncertų salėje nuskambės vienas elegantiškiausių vasaros kultūros akcentų – Johanno Štrauso baletas „Prie gražaus mėlynojo Dunojaus“. Šį kūrinį pristato pasaulinio garso kompanija „WORLDSTARS“, į sceną sukvietusi Europos baleto elitą – Paryžiaus operos, teatro „La Scala“, Londono Karališkojo baleto ir kitų žymių teatrų solistus.„Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“ – detektyvinis miuziklas visai šeimai
Populiariausių lietuviškų vaikų knygų herojai Domas ir Tomas išlipa iš knygų puslapių ir kviečia vaikus bei jų tėvelius į muzikinį nuotykį – miuziklą „Domas ir Tomas: dingusių veikėjų byla“. Spektaklis vyks keliuose Lietuvos miestuose, o po kiekvieno jų – susitikimas su knygų autoriumi Tomu Dirgėla, kuris mielai bendrauja su vaikais, fotografuojasi ir pasirašo jų atsineštas knygas.Sausio 13-ąją – papildomas pirmojo lietuviško „Mažasis princas“ miuziklo spektaklis
„Naujoji opera“ ir Vilniaus „Compensa“ koncertų salė jau planuoja kitus metus ir skelbia, jog sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos, proga surengs papildomą pirmojo Lietuvoje „Mažojo Princo“ miuziklo spektaklį.Žongliravimas susitinka su magija: į Vilnių atvyksta „Heka“ – eksperimentinis britų pasirodymas iš Gandini Juggling
Rugsėjo 6–7 d. Menų spaustuvėje Vilniuje – naujas tarptautinio scenos menų ciklo HELIUM svečias iš Jungtinės Karalystės. Dviem vakarams scenoje įsikurs išskirtinis žongliravimo ir iliuzijos spektaklis „Heka“, kurį pristato garsus britų kolektyvas Gandini Juggling.Projektas kūnams „ALKIS“ – netradicinis šokio eksperimentas Vilniuje
Spalio 17–19 dienomis kviečiama patirti „ALKĮ“ – šokio meno eksperimentą, peržengiantį įprasto spektaklio ribas. Tai projektas kūnams, kuriame susilieja šokis, garso dizainas, scenografija ir aktyvi žiūrovo patirtis.Vilnius City Opera „Pakartojimo nebus: Makbetas“ – pasaulį stebinantis Lietuvos fenomenas
Praėjusiais metais startavę su kultine Asmik Grigorian Salomėja, Vilnius City Opera kartu su maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamu Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru antrajam „Pakartojimo nebus“ ciklo vakarui kviečia nerti į amžinųjų klasikų Williamo Shakespeare‘o ir Giuseppe Verdi kūrybą su opera „Makbetas“. Spalio 28 d. vakarą LVSO koncertų salėje, kartu su kitais solistais į sceną lips kadaise čia kaip nedrąsūs „Bohemos“ studentai prisistatę Asmik Grigorian ir Edgaras Montvidas, dabar atliksiantys sudėtingus, aukščiausio vaidybos bei vokalo meistriškumo reikalaujančius vaidmenis.Spektaklis „Lagaminas“ pagal Sergey Davlatov apsakymus – pirmą kartą Vilniuje
2025 m. spalio 20 d. Vilniuje, koncertų salėje „Compensa“, įvyks išskirtinis teatro įvykis – premjerinis spektaklis „Lagaminas“, sukurtas pagal garsaus rašytojo Sergey Davlatov apsakymų motyvus. Vienintelį vakarą Lietuvos žiūrovai galės išvysti jautrų ir ironišką pasakojimą apie išsiskyrimą, atmintį, praeitį ir mus formuojančius išgyvenimus.Kasdienybės komedija „Puolę dievai”
Rolando Atkočiūno režisuota premjera „Puolę dievai“ – istorija apie keturis menininkus, susitikusius pensione praleisti savo senatvės.Bilietai.lt valdanti įmonių grupė PLG įsigijo Čekijos ir Slovakijos rinkos lyderę Ticketportal
Lietuvoje Bilietai.lt prekinį ženklą valdanti AS Piletilevi PLG žengė reikšmingą istorinį žingsnį – įsigijo Ticketportal, didžiausią bilietų platinimo platformą Čekijoje ir Slovakijoje. Po šio sandorio Piletilevi PLG metinė bilietų apyvarta padvigubės ir pasieks beveik 600 mln. eurų. Sandoris buvo užbaigtas birželio 12 d. Prahoje.„Bilietai.lt“ pristato naują logotipą ir šūkį – žengia į vizualiai šiuolaikišką erą
Lietuvos bilietų platinimo lyderis „Bilietai.lt“ pristato atnaujintą vizualinį identitetą – naują logotipą ir šūkį „Akimirkos vertos prisiminimų“. Šie pokyčiai žymi reikšmingą žingsnį įmonės istorijoje ir atspindi tiek vietinį atpažįstamumą, tiek tarptautinį kontekstą. Greitu metu atsinaujins ir pati svetainė – www.bilietai.lt, kuri perims naująją vizualinę kalbą.Atviras interviu su Emilija Finagėjevaite – apie santykius, darbą su sužadėtiniu ir sėkmingo projekto tęsinį
„Palinkėčiau sau nurimti ir suprasti, kas gyvenime svarbiausia“, – sako dešimčiai skirtingų veiklų laiko randanti operos solistė Emilija Finagėjevaitė. Atvirame interviu moteris papasakojo apie santykius, intensyvų gyvenimo ritmą bei darbą prie naujo miuziklo Lietuvoje kartu su sužadėtiniu Jonu Sakalausku.Karščiausia vasara Lietuvoje: pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi lietuvių atlikėjai kviečia į nepamirštamą muzikinį sezoną
2025 m. vasara Lietuvoje žada būti karščiausia – šalyje vyks gausybė didelio masto koncertų ir festivalių, kurie pritrauks tūkstančius žiūrovų iš visos Lietuvos ir užsienio. Didžiausiose koncertų erdvėse – nuo stadionų, arenų ar parkų – pasirodys pasaulinio lygio žvaigždės ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai.Vasaros muzika po atviru dangumi: 9 nepamirštami vasaros koncertai Kalnų parke
2025 metų vasara Vilniaus Kalnų parke žada tapti ypatinga – viena gražiausių sostinės erdvių sugrįžta kaip didžiausių gyvos muzikos renginių centras. Čia vyks net 9 koncertai, kuriuose pasirodys garsiausi Lietuvos ir užsienio atlikėjai.LVSO VAIKAMS | ''LAUKINĖ SIMFONIJA''
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristato nuostabią premjerą vaikams ir visai šeimai – kultinio amerikiečių rašytojo, bestselerių „Angelai ir Demonai“, „Da Vinči kodas“ ir „Inferno“ autoriaus Dano Browno (g. 1964) kūrinį vaikams „Laukinė simfonija“ (angl. „Wild Symphony“).Žemaitė pastebėta sostinės gatvėse!
Istorija gyva – ji atgimsta čia pat, tarp mūsų ir pačiais netikėčiausiais ženklais. Ypač legendomis apipintame Vilniuje, kur iš tiesų galite sutikti pažįstamus veidus – net ir šokio žingsniu besisukančią garsiąją rašytoją. Žemaitės skveras, Užupis, senamiesčio takai… Kiek daug atvirų erdvių patirti, kiek progų įsikvėpti, tuo pačiu – gėrėtis pavasariu ir aktyviu laisvalaikiu.Vilniuje žinomi žmonės su vaikais stebėjo pirmojo Lietuvoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjerą
Sekmadienį Vilniuje vyko pirmojo Lietuvos istorijoje miuziklo „Mažasis Princas“ premjera. Žymiosios Antoine de Saint-Exupéry pasakos įkvėpto spektaklio nepraleido žinomi šalies žmonės, tarp jų – Žilvinas Žvagulis, Viktorija Siegel, Nerijus Juška, Indrė Anankaitė-Kalašnikovienė, Austėja Lukaitė ir kiti.„Auksiniais scenos kryžiais“ pagerbti geriausi 2024 metų scenos menininkai
Kovo 28-ąją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre įteiktos Kultūros ministerijos Profesionaliojo scenos meno premijos ir atminimo ženklai – „Auksiniai scenos kryžiai“, „Boriso Dauguviečio auskaras“ ir Padėkos premija.Teatro lankytojų portretas 2024-aisiais: kas, kada ir kaip domisi teatru?
Minint Tarptautinę teatro dieną, tradiciškai pristatomas teatro lankytojo portretas, atskleidžiantis, kaip keičiasi žiūrovų įpročiai ir kokie spektakliai sulaukia didžiausio populiarumo. 2024 metais, remiantis „Bilietai.lt“ ir „Teatrai.lt“ duomenimis, šias platformas, ieškodami informacijos apie teatro renginius ir įsigydami bilietus į spektaklius, aplankė daugiau nei 1,1 mln. žmonių. Tai rodo, kad teatras Lietuvoje išlieka itin paklausia kultūros sritimi.PLG tęsia strateginę plėtrą ir įsitvirtina kaip lyderė Centrinėje Europoje
Tarptautinė bilietų platinimo įmonių grupė PLG, valdanti „Bilietai.lt“ ir veikianti septyniose Europos šalyse, toliau plečiasi Centrinėje Europoje. Kartu su Čekijos partneriu „GoOut“ ji įsigijo „Ticketstream“ – antrą pagal dydį bilietų platinimo įmonę Čekijos rinkoje. PLG grupei priklauso tokie prekių ženklai kaip „Bilietai.lt“, „Bilešu Serviss“, „Piletilevi“, „Bilete.ro“, „Entertix.ro“, „Myticket.ro“, „GoOut.net“, „Kicket“ ir „Biletomat“. Šiuo metu PLG yra didžiausia bilietų platinimo bendrovė Vidurio Europoje.Šokio spektaklį apie Žemaitę įvertinusi proproproanūkė: „Šiandien ji vėl aktualiai persitransformuoja“
„Vienas iš tų retesnių atvejų, kai scenoje galima išvysti ne Žemaitės kūrybos, o jos asmeninio gyvenimo interpretaciją“, – sako Žemaitės proproproanūkė Vaida Račiūnaitė-Čepkienė. Įpusėjus šokio spektaklio „Žemaitė N.18(0)“ turui po Lietuvą, ji džiaugiasi, kaip įtaigiai ir šiandieniniam žmogui aktualia kalba gali atgimti garsios rašytojos istorija. Naujas ansamblio „Lietuva“ projektas jau spėjo sulaukti teigiamo žiūrovų įvertinimo, o drąsiu žvilgsniu ir meniniais sprendimais nustebino tiek ištikimiausius Žemaitės gerbėjus, tiek tuos, kurie ją buvo įpratę matyti visai kitokią.VILNIAUS MAŽAJAME TEATRE ĮVYKO KOMPOZITORIAUS GIEDRIAUS PUSKUNIGIO ALBUMO „LAIKO TILTAI“ PRISTATYMAS
Gegužės 28 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre įvyko kompozitoriaus Giedriaus Puskunigio kompaktinės plokštelės „Laiko tiltai“ pristatymas, į kurį susirinko gausus būrys kultūrininkų, menininkų, artimiausi kompozitoriaus kūrybos bendraminčiai, kolegos, bičiuliai.Tenusišypso Jums Viešpats, Maestro Rimai Tuminai
Eidamas 73-iuosius metus, kovo 6 d. mirė Valstybinio Vilniaus mažojo teatro įkūrėjas, ilgametis šio teatro meno vadovas režisierius Rimas Tuminas. Simboliška, kad vos prieš keletą dienų, kovo 2-ąją, paminėję Valstybinio Vilniaus mažojo teatro 34-ąjį gimtadienį, dabar atsisveikiname su jo pradininku Maestro Rimu Tuminu, kurio spektakliai jau daugelį metų jaudina žiūrovų širdis ir rodomi pilnose teatrų salėse ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Reiškiame nuoširdžią užuojautą Maestro Rimo Tumino šeimai, bičiuliams, artimiesiems, bendražygiams ir visai teatro bendruomenei.Slaptus laimės ir šventinio stalo ingredientus atskleidžia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro darbuotojai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro menininkams svarbi šeima ir bendrystė. „Žmogiškos laimės ir stiprios sveikatos. Jei būsite sveiki – viskas pavyks, pildysis visos svajonės“,- sako solistas Mindaugas Rojus. To visiems ir linkime artėjančių švenčių proga.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Zigmars Liepiņš jubiliejui – jo sukurta opera „Paryžiaus katedra“ ir keturi debiutai
Lapkričio 4 dieną 18.30 valandą Žvejų rūmuose rodoma Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera „Paryžiaus katedra“ skiriama kompozitoriaus Zigmars Liepiņš 70 metų jubiliejui. Publikos laukia net keturi naujus vaidmenis pristatančių solistų debiutai.
Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui - labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“,- sako kompozitorius.
Zigmars Liepiņš pasakojo neseniai savo jubiliejų atšventęs Latvijos nacionalinėje operoje įspūdingu gala koncertu, kur nuskambėjo trys jo sukurti kūriniai: siuita (išaugusi iš kino serialui sukurtos muzikos), koncertas smuikui ir ištrauka iš liturginių mišių, kurias parašė visai neseniai. „Operas sudėtinga rašyti, nes nerandu gerų libretų ar siužetų, kurie galėtų tapti operomis. „Paryžiaus katedrosׅ“ sėkmė – būtent jo pasakojama istorija, kuri paliečia klausytojų širdis. Latvijoje ši opera atlikta daugybę kartu, o kitais metais jos koncertinis variantas atgims Liepojoje. Kvazimodo ir Esmeraldos – meilės istorija amžina ir ji visada domins bei jaudins žmones... Nėra jai abejingų. Žmonės šiuos herojus myli. Kitų tokių lengvai nerasi“,- juokiasi kompozitorius. „Žiūrovams besiruošiantiems išgirsti operą „Paryžiaus katedra“ lapkričio 4 dieną linkiu romantiško nusiteikimo, o operos gale būtinai paverkti kartu su pagrindiniais herojais arba pajusti katarsį. Juk sakoma, kad ašaros nuskaidrina sielas, o gyvenimas tampa mielesnis. Geros sveikatos ir ištvermės! Mūsų šiandienos gyvenimas sudėtingas, tad jų prireiks...“,- sako maestro.
Latvių kompozitorius Zigmars Liepiņš (g. 1952) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų, populiarumu savo šalyje ir už jos ribų galėtų varžytis nebent su savo tėvynainiu Raimondu Paulu. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, o 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną. V. Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Z. Liepinš drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera sulaukė didžiulio pasisekimo, visi spektakliai – anšlaginiai. Žiūrovų mylima ir 2005 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Paryžiaus katedra“.
Už vienos iš populiariausių kompozitoriaus veikalų - „Paryžiaus katedra“- sukūrimą kompozitorius pelnytai įvertintas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu ir Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.
„Paryžiaus katedra“ - tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos čigonės Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau kuprotas varpininkas Kvazimodas nusprendžia ją mylėti amžinai...
Lapkričio 4 dieną „Paryžiaus katedra“ nustebins keturiais debiutais: Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė pirmą kartą taps Esmeralda, Valdas Kazlauskas – Frolu, Gabrielė Kuzmickaitė – Flerdelise, Aurimas Raulinavičius – Kopenoliu, teismo antstoliu. Nelaimingos meilės istoriją scenoje pasakos: Kvazimodas – Deivydas Norvilas, Febas – Mindaugas Rojus, Grenguaras – Kęstutis Nevulis, Giudulė – Loreta Ramelienė, Klopenas - Vilius Trakys ir kiti. Išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), simfoninį orkestrą vadovaujamą dirigento Giedriaus Vaznio.
„Tai pati gražiausia kada nors parašyta meilės istorija. „Paryžiaus katedra“ pasiekė visus įmanomus muzikinio kūrinio atlikimo rekordus Lietuvoje ir Europoje. Kiekvieną kartą čia dainuodamas jaučiuosi kaip pirmą kartą – vėl ir vėl iš naujo išgyvenu...“, – sako Kvazimodo partijos atlikėjas Deivydas Norvilas. Klaipėdoje ši opera taip pat rekordininkė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ji gyvuoja 17-tą sezoną.
Beje, 2013 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta ir Z. Liepinš muzikinė drama „Adata“, kurią Muzikinio teatro statytojų komanda 2007 m. statė ir Latvijoje. „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas roko opera, kompozitorius Z. Liepinš pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.
KVMT inf.
Kompozitorius siunčia linkėjimus šio kūrinio gerbėjams bei tikina, kad ilgas operos gyvavimas scenoje bei neblėstanti publikos meilė – jam pati gražiausia gimtadienio dovana. „Kai Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė į lapkričio 4-osios spektaklį „Paryžiaus katedra“ skirtą mano jubiliejui - labai apsidžiaugiau. Parašiau socialinio tinklo paskyroje: „ačiū draugams iš Lietuvos“. Kiekvienam autoriui labai malonu, kad jo kūriniai rašomi ne dūlėjimui stalčiuose, o yra atliekami ir mėgiami publikos. Antraip kam muziką rašyti? Gerai suprantu, kad kūriniui sulaukti sėkmės kitoje šalyje sunkiau nei ten, kur jis buvo sukurtas. Dažnai operos dainuojamos originalo kalba, o kalbamieji intarpai atliekami – tos šalies, kurioje ji skamba, kalba. Tai apsunkina ne tik atlikimą, bet ir klausymą. Džiaugiuosi, kad KVMT „Paryžiaus katedrą“ išvertė į lietuvių kalbą, o tai ją tik priartino prie publikos. Lietuva ir Latvija – giminingos tautos, viena kitą gerai jaučiančios sielos“,- sako kompozitorius.
Zigmars Liepiņš pasakojo neseniai savo jubiliejų atšventęs Latvijos nacionalinėje operoje įspūdingu gala koncertu, kur nuskambėjo trys jo sukurti kūriniai: siuita (išaugusi iš kino serialui sukurtos muzikos), koncertas smuikui ir ištrauka iš liturginių mišių, kurias parašė visai neseniai. „Operas sudėtinga rašyti, nes nerandu gerų libretų ar siužetų, kurie galėtų tapti operomis. „Paryžiaus katedrosׅ“ sėkmė – būtent jo pasakojama istorija, kuri paliečia klausytojų širdis. Latvijoje ši opera atlikta daugybę kartu, o kitais metais jos koncertinis variantas atgims Liepojoje. Kvazimodo ir Esmeraldos – meilės istorija amžina ir ji visada domins bei jaudins žmones... Nėra jai abejingų. Žmonės šiuos herojus myli. Kitų tokių lengvai nerasi“,- juokiasi kompozitorius. „Žiūrovams besiruošiantiems išgirsti operą „Paryžiaus katedra“ lapkričio 4 dieną linkiu romantiško nusiteikimo, o operos gale būtinai paverkti kartu su pagrindiniais herojais arba pajusti katarsį. Juk sakoma, kad ašaros nuskaidrina sielas, o gyvenimas tampa mielesnis. Geros sveikatos ir ištvermės! Mūsų šiandienos gyvenimas sudėtingas, tad jų prireiks...“,- sako maestro.
Latvių kompozitorius Zigmars Liepiņš (g. 1952) – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos menininkų, populiarumu savo šalyje ir už jos ribų galėtų varžytis nebent su savo tėvynainiu Raimondu Paulu. Gimęs Liepojoje, ten jis pradėjo ir savo muzikinę karjerą – grojo grupėje, kūrė dainas, kurios buvo puikiai vertinamos. 9-ojo dešimtmečio pradžioje kompozitorių patraukė teatras. 1984–1985 metais jis parašė pirmąją roko operą, o 1997-aisiais – „Paryžiaus katedrą“ pagal Viktoro Hugo romaną. V. Hugo „Paryžiaus katedra“ domino ne vieną kompozitorių, bet visi jie savo kūrinius vadino „Esmeralda“, o Z. Liepinš drąsiai – „Paryžiaus katedra“. Opera sulaukė didžiulio pasisekimo, visi spektakliai – anšlaginiai. Žiūrovų mylima ir 2005 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta opera „Paryžiaus katedra“.
Už vienos iš populiariausių kompozitoriaus veikalų - „Paryžiaus katedra“- sukūrimą kompozitorius pelnytai įvertintas Didžiuoju Latvijos muzikos prizu ir Latvijos trijų žvaigždžių ordinu.
„Paryžiaus katedra“ - tai istorija apie meilės ir aistros draskomą jaunos čigonės Esmeraldos širdį, apie blogio ir gėrio kovą, apie rūpestį ir atsidavimą, puikybės ir dorovės akistatą. Esmeraldos likimas tragiškas, tačiau kuprotas varpininkas Kvazimodas nusprendžia ją mylėti amžinai...
Lapkričio 4 dieną „Paryžiaus katedra“ nustebins keturiais debiutais: Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė pirmą kartą taps Esmeralda, Valdas Kazlauskas – Frolu, Gabrielė Kuzmickaitė – Flerdelise, Aurimas Raulinavičius – Kopenoliu, teismo antstoliu. Nelaimingos meilės istoriją scenoje pasakos: Kvazimodas – Deivydas Norvilas, Febas – Mindaugas Rojus, Grenguaras – Kęstutis Nevulis, Giudulė – Loreta Ramelienė, Klopenas - Vilius Trakys ir kiti. Išgirsite Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro chorą (vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas), simfoninį orkestrą vadovaujamą dirigento Giedriaus Vaznio.
„Tai pati gražiausia kada nors parašyta meilės istorija. „Paryžiaus katedra“ pasiekė visus įmanomus muzikinio kūrinio atlikimo rekordus Lietuvoje ir Europoje. Kiekvieną kartą čia dainuodamas jaučiuosi kaip pirmą kartą – vėl ir vėl iš naujo išgyvenu...“, – sako Kvazimodo partijos atlikėjas Deivydas Norvilas. Klaipėdoje ši opera taip pat rekordininkė – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro repertuare ji gyvuoja 17-tą sezoną.
Beje, 2013 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre buvo pastatyta ir Z. Liepinš muzikinė drama „Adata“, kurią Muzikinio teatro statytojų komanda 2007 m. statė ir Latvijoje. „Adata“ su milžinišku pasisekimu nuskambėjo Rygos nacionaliniame teatre. Už šį kūrinį, kuris Latvijoje buvo vadinamas roko opera, kompozitorius Z. Liepinš pelnė prestižinį Latvijos „Metų muzikos autoriaus“ apdovanojimą. Prie tokio įvertinimo, pasak paties kūrinio autoriaus, žymiai prisidėjo spektaklio statytojai – režisierius Ramūnas Kaubrys, choreografas Aurelijus Liškauskas, scenografas Artūras Šimonis ir kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė.
KVMT inf.
Paieška nedavė rezultatų