2024 m. šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė ''Kad giria žaliuotų''
2024 m. šimtmetį mininti Lietuvos dainų šventė „Kad giria žaliuotų“
Kas yra šimtmetis? Ką laiko begalybėje reiškia šimtas metų, per kuriuos subręsta pušis, o žmogus, jei lemta, nugyvena gyvenimą, regėdamas, kaip keičiasi pasaulis, ir suvokdamas, kad visa, kas jame esmingiausia, niekur nedingsta ir per amžių išlieka nepakitę. Kas mus, kaip bendruomenę, sutelkė 1924-aisiais, pirmojoje Lietuvos dainų šventėje, ir kas tebesieja po amžiaus, 2024-aisiais, kai susitinkame vėl? Taip, mes esame visai kitokie, bet vis tiek tie patys — ta pati dainuojanti ir šokanti Lietuva, ta pati mus vienijanti kalba, mus auginanti kultūra.
Kas yra šimtmetis? Tai laikas, per kurį užaugome kaip valstybė, subrendome kaip visuomenė, sužaliavome kaip giria, kurioje kiekvienas medis turi savo balsą. Tas balsas — laisvos ir kuriančios Lietuvos balsas. Tas balsas — mūsų atmintis. Tai tavo ir mano balsas, reiškiantis mus vienijančią tradiciją, jos gyvybę.
Šimtmetis yra puiki proga įsivardyti savo esmę. Ko mes siekiame ir vėl susitikdami? Ką vieni kitiems trokštame pasakyti, tardami prasmingus, bet įpareigojančius žodžius mūsų vertybės? Kiekvienas tarsi žinome, nujaučiame, apie ką yra šie žodžiai ir kokią reikšmę jie įgauna šiandien, kai pandemiją keičia karas, kai tūkstančiai balsų nutyla.
Mūsų vertybės — gyvybė, kuri nesibaigia. Gyvybė, kurios neįmanoma nei užgniaužti, nei pamiršti, nes ji yra viena, bet mūsų visų. Tai gyvastis, kuri per amžius tęsiasi — iš žmogaus į žmogų, iš atminties — į ateitį, iš namų — į pasaulį, iš kalbos — į dainą, iš 1924-ųjų — į 2024-uosius. Todėl ruošdamiesi šimtmečio Lietuvos dainų šventei, atsiremiame į mums svarbiausią žodį gyvybė, kviesdami visus kartu pasvarstyti, kas ir kodėl mes esame šiandien ir kokie išliksime, kaip būsime rytoj.
Šimtmečio Lietuvos dainų šventę pasitinkame žodžiais kad giria žaliuotų, kviesdami juos suprasti ne kaip šūkį, o kaip mūsų bendruomenės tikslą. Kaip pareigą suvokti, kas ir kodėl tą girią prieš šimtmetį pasodino, ir kaip būtinybę ją išsaugoti tiems, kurie kartu su šia giria žaliuos po mūsų. Susitikime dainuoti ir šokti mūsų istoriją ir mūsų dabartį, jubiliejinės Dainų šventės programoje atrasdami reikšmingiausią žodį gyvybė — žmogaus ir kultūros, medžio ir paukščio, būtojo ir esamojo laiko. Šis žodis yra apie mus. Apie mus, kaip bendruomenę, kaip gentį. Apie mus, kurie esame Lietuva.
Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“
Ansamblių vakaras Dainų šventės programoje išsiskiria autentiška trisluoksne kompozicija. Jį sudaro trys elementai: choras, atliekantis lietuvių liaudies dainas ir kompozitorių būtent šiam koncertui sukurtus kūrinius, liaudies instrumentų orkestras ir liaudies šokių grupė. Ansamblių vakaras „Gyvybės medis“ – neabejotinai vienas ryškiausių 2024 m. šimtmetį mininčios Lietuvos dainų šventės programos renginių.
Ansamblių vakaro kūrėjai ir atlikėjai interpretuos gyvybės medį kaip pasaulio sampratą. Programoje susitiks keturios dieviškosios stichijos – Ugnis, Oras, Vanduo ir Žemė, auginsiančios tautos gyvybės medį.
Naujos, specialiai Dainų šventei parašytos liaudies dainų išdailos skambės šiuolaikiškai, neprarasdamos originalumo, chorinis dainavimas susipins su folkloru, o nauji liaudiškos muzikos kapelų ir liaudies instrumentų orkestro kūriniai išsiskirs ypatingu skambesiu.
Gyvybę kurianti stichijų sąveika atsispindės ir Ansamblių vakaro programos choreografijos sprendimuose: folklorinis šokis derės su sceniniu tautiniu ir šiuolaikiniu šokiu. Vienas kitą papildydami, kontrastuodami jie kurs nepamirštamą reginį, kurį dar sustiprins specialūs kostiumai, naujausios vaizdo ir šviesų technologijos, scenografija.
Teatralizuotą Ansamblių vakaro programą atliks per 4000 dainininkų, muzikantų ir šokėjų. Skambės žinomi, žiūrovų pamėgti kūriniai ir net 20 naujų, specialiai šiai programai sukurtų kompozicijų.
Vokalinių ansamblių koncertas „Žeme, kas tu esi?“
Vokalinių ansamblių koncertas – 2018 m. į Lietuvos dainų šventės programą įsiliejęs renginys. Čia susitinka stipriausi žanro kolektyvai, kurių balsais suskamba ryškiausia šiuolaikinė vokalinė muzika. 2024 m. vokalinių ansamblių koncerte pasirodys 31 kolektyvas. Atlikėjai susirinks iš visos Lietuvos, dainuos ir svečiai iš JAV. Aukščiausio meistriškumo lygio koncerte bus apmąstoma šventumo tema – šventumas kaip ryšio vieta, kaip galimybė susitikti su jį generuojančiomis galiomis.
Žeme, kas tu esi? Kiek dar tave niokosime ir tavęs negerbsime? Šiuos klausimus koncerte įprasmins ne tik atliekama muzika, bet ir scenografija.
Vokalinių ansamblių koncerte skambės šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūriniai bei naujos, pirmą kartą atliekamos Linos Kairytės, Vaivos Kriščiokaitytės, Rimvydo Mitkaus, Sauliaus Petreikio, Vaclovo Augustino ansambliams skirtos kompozicijos. Koncertas žiūrovus pakvies į vaizdų, garsų ir pagarbos kupiną kelionę.
Pučiamųjų instrumentų orkestrų koncertas „Vario audra“
Šimtmečio Dainų šventė – puiki galimybė apmąstyti Lietuvos muzikinę kultūrą, kurios kelionė atsispindės ir pučiamųjų instrumentų orkestrų koncerte „Vario audra“. Didžiuliam jungtiniam orkestrui talkins būgnininkai, šokėjai ir dainininkai, kurių bendrai kuriama energija paliks neišdildomą įspūdį.
Šimtmetį mininčioje Dainų šventėje „Vario audros“ koncertas pakvies įkvėpti giliau – iki savosios esmės. Įpūtę šimtmečio tradiciją, koncerto atlikėjai išpūs moderniausią Dainų šventės renginį, sujungsiantį muziką ir jos vizualumą.
Girdėti muziką ir ją matyti, atpažinti istorinius kontekstus ir išvysti ateities vizijas, girdėti tylą ir atrasti jos spalvą – šioje muzikinėje ir vizualinėje kelionėje skirtingų orkestrų programa žiūrovus ves būtuoju, esamuoju ir ateities laiku. Su šiais laikais atlikėjai kalbėsis jų kalba, būdami toje pačioje – gyvybės ir vėjo pusėje, net per didžiausią audrą rankose ir širdyse išlaikydami muziką.
Šokių diena „Amžių tiltais“
Šokių dienos koncertas žiūrovus kaskart stebina atlikėjų masiškumu – scenoje pasirodo net 9000 atlikėjų. Šokėjai aikštėje kuria įspūdingas kompozicijas, o žiūrovų akys laksto, bandydamos sugauti sukinius, žingsnelius, rankų mostus. Kompozicijos atliekama taip organiškai, tarsi visi šokėjai kasdien repetuotų tūkstantiniame rate.
Šokių dienos koncertui pasirinktas tilto simbolis atlieps Dainų šventės pavadinime „Kad giria žaliuotų“ užkoduotus laiko tėkmės ir kaitos, būties prasmės suvokimo bei geriausių tautos ir Dainų švenčių tradicijos tęstinumo akcentus. Tautosakoje tiltas suprantamas kaip visa apimanti, daugiaprasmė žemės ir dangaus, žmonių ir dievų pasaulių, būties ir nebūties, pradžios ir pabaigos, tikro ir menamo, jaunystės ir senatvės, savos ir kitos kultūros jungtis.
Šokių dienos koncerto „Amžių tiltais“ programoje – keturių dalių visų amžiaus šokių grupių meniniai pasirodymai. Svarbiausia Šokių dienos programos idėja – amžinas savųjų tiltų ieškojimas, vedantis į žmogaus, gamtos, tautos ir valstybės darną.
Dainų diena „Kad giria žaliuotų“
Dainų šventės savaitės finalas – Dainų diena. Į Vingio parką šią dieną pro visus įmanomus įėjimus plaukia minios, susirenkančios išgyventi to, kas kaip prisiminimas liks visam gyvenimui: specialiai Dainų dienai pastatytoje parko estradoje 12 000 atlikėjų dainuos apie šimtmetį gyvybės.
Dainų diena „Kad giria žaliuotų“ apibendrins visą šimtmetį mininčios Dainų šventės savaitę. Šimtmetis – kaip istorijos laikotarpis, ir šimtmetis – tarsi nesibaigianti daina, kurios žodžiai – mūsų valstybės ir mūsų kultūros istorija, ryškiai atsispindinti ir šimtametėje Dainų šventės tradicijoje. Daina – kertinis ir nepakeičiamas šios tradicijos žodis, į kurį susitelkia Dainų dienos kūrėjai, šventės programą sudarę iš svarbiausių ir skambiausių kūrinių, liudijančių kintantį laiką ir dainavimo kultūros kelią, įprasminančių mus – dainuojančią, kūrybingą tautą, skirtingais balsais atliepiančią tuos pačius dainos žodžius.
Šimtmečio Dainų dienoje daina atsivers ne tik dalyvių ir žiūrovų balsais. Daina čia taps pasakotoja, klausytoja ir pašnekove, daina čia mąstys, kalbės, jaudinsis, ruošis ir klausysis mūsų, prabylančių ir nutylančių bendrystėje. Dainos balsas ir mūsų žodžiai apie ją, mūsų tyla ir dainos žodžiai apie mus – 2024 m. Dainų dienoje visa taps vieniu, kaip ir žaliuojanti giria, žemę sujungianti su dangumi.