Misterija ''Dievai ir žmonės''

 Į sceną grįžta žiūrovų pamiltas, vienas įspūdingiausių ansamblio „Lietuva“ muzikinių spektaklių – misterija „Dievai ir žmonės“. Šį rudenį pasirodymai įvyks tik trijuose miestuose – spalio 11 d. Vilniuje, spalio 24 d. Klaipėdoje ir lapkričio 7 d. Kaune.

Tai šiuolaikiška Baltų kultūros interpretacija, kurioje dera senosios giesmės ir elektroninė muzika, modernus ir klasikinis šokis, ritualinės apeigos. Matysime papildytą, novatorišką spektaklio scenografiją – daugiasluoksnes projekcijas, sukuriančias trimačio vaizdo įspūdį, kuriose atgis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų koliažai.

Kuo praeitis tolimesnė, tuo ji tampa mįslingesnė, tuo labiau paslaptinga – mes bandome ją „iškoduoti“. Tyrinėjant mitus, senąsias dainas ir giesmes, gretinant kronikų tekstus daugelis baltiškųjų kodų „prabyla“. Su didele pagarba žiūrime į praeitį pro plačius vaizduotės vartus, XXI amžiaus žmonių akimis.

Nuo 2019 m. gyvuojantis spektaklis – misterija ir skaitlingi jo turai po Lietuvą subūrė pilnas sales žiūrovų, kultūros ir meno gerbėjų, bei užsienio svečių. Reginys abejingų nepaliko: jis jaudino iki ašarų, kėlė nuostabą dėl scenografijos įtaigumo, žavėjo artistų profesionalumu ir kūrėjų talentu.

„Viskas tikra, gilu, daugybė atpažįstamų ženklų, ir ne tik iš senosios lietuvių pasaulėjautos… Vien ko vertas finalas su Čiurlionio „Karalių pasaka“, – žavėjosi ir Lietuvos etnomuzikologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus „Romuvos“ vaidilė ir Etninės kultūros globos Tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė.

Spektaklyje – misterijoje „Dievai ir žmonės“ perteikiama archajinė baltiškoji žmonių pasaulėžiūra – santykis su religija, gentimi, vaizduojami įvairūs papročiai ir apeigos. Tai atskleidžiama pasakojant seną legendą apie šventosios ugnies sergėtojos vaidilutės ir didiko meilės istoriją, kuri kupina aistros ir skausmingų išgyvenimų. Bene intymiausia misterijos scena – meilės aktas. Per šokį subtiliai vaizduojamas gyvybės užsimezgimas – Dievų pasėta žmoguje galia kurti kitą žmogų. 

Misterijoje skamba originalios kompozitorių Lino Rimšos ir Aro Žvirblio elektroninės kompozicijos. Taip pat šių kompozitorių sukurtos archajiškų giesmių, lietuvių liaudies dainų, sutartinių išdailos.

„Atkoduoti“ Baltų kultūrą sumanė spektaklio režisierė Leokadija Dabužinskaitė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Prezidentės Dalios Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. Tai viena žinomiausių Lietuvos dainų švenčių, festivalių, įvairių renginių režisierių bei choreografių, kuri siekia atskleisti lietuvių tautos gyvenimo gilumines prasmes ir jų reikšmę moderniame pasaulyje. L. Dabužinskaitė režisavo ir daugiau „Lietuvos“ ansamblio programų – koncertą „Dainuojanti laisvė“, Laisvės gynėjams skirtą oratoriją „13” ir koncertą „Eisva mudu abudu“.

Modernaus šokio choreografiją kūrė garsus Latvijos dainų švenčių choreografas, šiuolaikinio šokio mokyklos „Dzirnas” įkūrėjas Agris Danilevičs, taip pat šiuolaikinio šokio choreografės Agnė Rickevičienė, Sandra Muningytė – Domingo, režisierė Leokadija Dabužinskaitė ir šokių varžybų prizininkas Dainius Biskis.

Žiūrovai išvys rekonstruotus senovės baltų genčių archeologinius ir istorinius kostiumus. Spektaklio dailininkė – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanota, žinoma teatro scenografė Daiva Samajauskaitė. Vaizdo projekcijų vizualizacijas kūrė dailininkas Rimas Sakalauskas, taip pat ne kartą apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi. Dalies kūrinių tekstų autorius – Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas ir vertėjas Vladas Braziūnas.

Be valstybinio ansamblio „Lietuva“ misterijoje dalyvauja ir kviestiniai atlikėjai: folkloro solistai, šokėjai ir aktoriai.

KŪRYBINĖ GRUPĖ:

Idėjos autorė ir režisierė: Leokadija Dabužinskaitė

Kompozitoriai: Linas Rimša ir Aras Žvirblys

Choreografai: Agris Danilevičs, Sandra Muningytė – Domingo, Agnė Rickevičienė, Dainius Biskis, Leokadija Dabužinskaitė

Kostiumų ir scenografijos dailininkė: Daiva Samajauskaitė

Vaizdo projekcijų dailininkas: Rimas Sakalauskas

Šviesų dailininkas: Vilius Vilutis

Dalies tekstų autorius: Vladas Braziūnas

Repetitorė – choreografė: Loreta Putvinskaitė-Vičienė

Režisierės asistentė: Giedrė Kriaučionytė-Vosylienė

Atlikėjai: valstybinio ansamblio „Lietuva“ choro ir šokio grupės

Solistai: dainininkai Rasa Serra, Airida Mockutė-Burkauskienė, Valentinas Krulikovskis, Milda Pieškutė (VU ansamblis „Ratilio“), Saulius Vasiliauskis, Donatas Kaikaris, šokėjai Greta Frolovaitė, Adam Czaplis, Aušra Krasauskaitė / Urtė Bareišytė-Žuromskienė, Simonas Laukaitis ir kiti

DĖKOJAME: Nacionaliniam M.K. Čiurlionio dailės muziejui už skaitmenines dailininko kūrinių kopijas.