Kompozitorius: Martynas Bialobžeskis
Šviesų dailininkas: Eugenijus Sabaliauskas
Scenarijų iš vengrų kalbos vertė: Asta Paulauskytė
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Renata Valčik
Iš Pietų Afrikos respublikos kilęs J. M. Coetzee (1940) – išskirtinio talento prozos autorius, vienas garsiausių šiuolaikinės literatūros pasaulio vardų, Nobelio literatūros premijos laureatas. 1980-aisiais pasirodžiusiame jo romane „Barbarų belaukiant“ pasakojama senstančio anoniminės Imperijos teisėjo istorija. Iš „barbarais“ pramintų taikių stepių klajoklių atimtose žemėse įkurtame mažame pasienio mieste jis vykdo teisingumą ir laisvu nuo darbo metu tenkina savo slaptas aistras moterims bei archeologiniams tyrinėjimams. Romane tarsi matuojamos žmogiškumo ribos ir klausiama, kas gi yra tikrieji barbarai: negailestingai persekiojami ir kankinami vietiniai stepių gyventojai klajokliai žemdirbiai, žvejai ir amatininkai, ar jų kančioms abejingi patys eiliniai miestiečiai ir juos sauganti Imperijos kariuomenė?
Režisierius Á. Schillingas teigia, kad romane „Barbarų belaukiant“, kaip ir daugelyje kitų savo knygų, J. M. Coetzee visų pirma rašo apie savo patirtį Pietų Afrikos respublikoje, apie vakarietišką baltųjų imperiją ir jos santykį su vietiniais juodaodžiais šalies gyventojais, apie Vakarų pasaulio kolonijinę politiką Artimuosiuose Rytuose, Pietų Amerikoje arba Šiaurės Afrikoje. Tačiau šiandien į kovą prieš „barbarus“ pakilo Rytų imperija, šiandien jie bombarduoja namus ir naikina žmones. Bet nesvarbu, ar kalba apie Vakarus, ar apie Rytus – kiekvienoje fronto linijoje yra koks nors pasienio miestelis, kuriame paprasti, dievobaimingi žmonės gyvena savo kasdienį gyvenimą ir galvoja, kad karo baisumai juos aplenks, nes jie yra padorūs, niekuo dėti piliečiai. Bet niekuo dėtų nebūna. Nebent vaikai. Miestelis, miestiečių bendruomenė yra įvykių centre, kai užverda konfliktas tarp barbarus užkariauti pasišovusios kraugeriškos Imperijos ir jos žiaurumui besipriešinančio individo – tipinio intelektualo.
Premjera: 2023 m. vasario 25 d.