„Šokis barokui ir violai“ – kai muzika tampa judesiu
Liepos 9 dieną Švyturininko name Nidoje festivalio „N žemė“ lankytojų laukia išskirtinis šokio ir muzikos performansas „Šokis barokui ir violai“. Tai jautrus, intymus ir vizualiai įtaigus susitikimas, kuriame baroko muzika virs judesiu, kūnu ir gyva scenine patirtimi.
Performanse susitiks choreografė ir šokėja Agnija Šeiko bei viola da gamba atlikėja Julia Karpeta. Jų kuriamas dialogas tarp garso ir judesio kvies pažvelgti į baroko muziką ne tik kaip į girdimą, bet ir kaip į matomą bei jaučiamą reiškinį.
Vakaro programoje skambės vieno ryškiausių prancūzų baroko kompozitorių Marino Marais kūriniai. Viola da gamba atliekama muzika taps pagrindu choreografinei refleksijai apie laiką, atmintį ir nuolatinę kaitą. Švelnus senovinio instrumento skambesys susilies su šokio kalba, kurdamas gyvus sceninius paveikslus.
„Šokis barokui ir violai“ galima laikyti šiuolaikinio šokio spektaklio „Superting“ savotiška uvertiūra. Būdama šio kūrybinio proceso dalimi, Agnija Šeiko Nidoje kuria savarankišką meninę refleksiją – spektaklio priešistorę, kviečiančią įsiklausyti į laiko tėkmę, atsispindinčią judesyje, muzikoje ir scenografijoje.
Intymioje Švyturininko namo erdvėje dvi atlikėjos keliaus tarp garsų, judesio ir scenografijos fragmentų, į kūrybinę patirtį įtraukdamos ir žiūrovus. Tai ne tradicinis koncertas ar šokio spektaklis, o gyvas performansas, kuriame susitinka skirtingos meno formos.
Svarbią vakaro dalį sudarys ir vizualioji kūrinio pusė. Menininkių Sigutės Šimkūnaitės ir Sandros Straukaitės sukurtos judančios, neapibrėžtos tapatybės figūros bei išraiškingi kostiumai taps ne tik scenografijos elementais, bet ir savarankiškais pasakojimo veikėjais. Ši scenografija atstovaus Lietuvai Prahos kvadrienalėje – didžiausiame pasaulyje teatro dizaino, scenografijos, architektūros ir kostiumo meno renginyje.
„Šokis barokui ir violai“ – tai vakaras, kuriame baroko muzika palieka koncertų sales ir tampa gyvu, kvėpuojančiu judesiu. Tai kvietimas trumpam sustoti, įsiklausyti ir patirti, kaip garsas gali virsti kūnu, o laikas – šokiu.
