Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

S. Prūsaitis gimtajame mieste pradėjo naujo albumo ''39'' pristatymo turą

Ketvirtadienio vakarą Saulius Prūsaitis buvo audringais plojimais pasitiktas Marijampolėje. Gimtajame mieste jis pradėjo savo naujojo albumo „39“ pristatymo turą po Lietuvą.

ALEN CHICCO DEBIUTINIS KONCERTAS!

„X Faktorius“ sužibėjęs ir su trenksmu grįžti į muzikinę sceną nusiteikęs atlikėjas Tomas Alenčikas-Alen Chicco kviečia į savo debiutinį koncertą!

Garsus sporto medikas: agresyvus sportavimas – užprogramuota trauma

Kai miestų sporto salės ir klubai garuoja nuo įkaitusių sportininkų kūnų, po vasaros panorusių atgauti sportinę formą arba semtis adrenalino varžybų metu, ruduo – didžiojo darbymečio sporto medikams pradžia. Į juos kreipiasi ir miesto krepšinio lygos žaidėjai, ir profesionalūs sportininkai, ištikti netikėtų traumų.

Jubiliejiniai grupės ''Tabasco'' 20-mečio koncertai

Neįtikėtinai greitai bėgantis laikas primena, kad grupei „Tabasco“, plungiškių įkurtai 1998-asiais, jau metas švęsti dvidešimties metų jubiliejų. Ta proga muzikantai Gediminas Norvaišas, Edmundas Noreika, Algirdas Zigmantas ir Edmas Juška savo gerbėjus žada pradžiuginti nauju albumu bei dviem ypatingais koncertais Klaipėdoje ir Plungėje.

Vienas įspūdingiausių šou pasaulyje BLUE MAN GROUP - pirmą kartą Lietuvoje!

Kauno „Žalgirio“ arenoje Lietuvos žiūrovai pagaliau turės galimybę pamatyti vieną populiariausių šou pasaulyje – „Blue Man Group“.

Trakų pilį sudrebins „Ten Walls“ ir Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertas „Symphony“

Rugpjūčio 10 d. Trakų pilyje vyksiantis pasirodymas pretenduoja tapti vienu įdomiausių vasaros koncertų.

NOVATURO dovanų kuponas svajonių atostogoms!

Norite nustebinti savo artimą žmogų? Dovanokite išsvajotą poilsį ir įspūdžius!

Merūnas ir Lukas atgaivino legendinį popklasikos hitą ''Laikas''

Merūnas Vitulskis ir Lukas Pačkauskas atgaivino vieną visų laikų garsiausių lietuviškų dainų „Laikas“, kurią lygiai prieš dvidešimt metų Lukas atliko su maestro Virgilijumi Noreika. Simboliška, kad maestro vietą šiandien užėmė Merūnas, kurį pats V. Noreika vadindavo savo įpėdiniu.

Scenos legenda – ansamblis ''Nerija'' – pradėjo atsisveikinimo turą po Lietuvą

Anšlaginiu koncertu Panevėžyje Lietuvos estrados scenos gyva legenda – ansamblis „Nerija“ – pradėjo savo atsisveikinimą su žiūrovais. Paskutinį kartą vienoje scenoje pasirodo visas „Nerijos“ žvaigždynas: Edmundas Kučinskas, Birutė Petrikytė, Simonas Donskovas, Vitalijus Pauliukas, Laima Žemaitytė, Nijolė Tallat-Kelpšaitė ir Antanas Čapas. Ansamblio gerbėjai netelpa salėse, jau paskelbti 4 papildomi koncertai.

Gruodį Kaune – antrasis elektroninės šokių muzikos festivalis „Medusa Music Festival”

Žalgirio“ arenoje vyks jau antrasis elektroninės šokių muzikos festivalis „Medusa Music Festival“

Ar pamatysime šiandien istorinę Lietuvos rinktinės pergalę?

Per pirmuosius du turus taškų nepraradusi Lietuvos ledo ritulio rinktinė pirmauja pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono kovose. Visgi, „mūsų svajonių komandos“ jau šiandien 19.30 val. "Žalgirio" arenoje laukia didžiausias išbandymas turnyre, kuris gali lemti tai, kam atiteks auksas: Lietuva kovos su Japonija. Jūsų dėmesiui, šiandienos varžovų apžvalga.
 
Japonija
 
Japonijos pasiekimai pasaulio pirmenybėse
Geriausias pasirodymas: 6 vieta elitiniame divizione (1930 metais)
Praėjusių metų pasirodymas: 2 vieta IB divizione.
 
Į pirmąjį pasaulio čempionatą išvykę 1930 metais ir pasiekę iki šiol nepagerintą rezultatą (6 vieta), dar kartą su stipriausiomis planetos rinktinėmis jie varžėsi 1957 metais. Visgi, po šių pirmenybių jie dar penkiems metams nesiuntė savo rinktinės į planetos pirmenybes, o sugrįžus į tarptautines kovas japonai jau turėjo varžytis žemesniuose divizionuose, kuriuose jiems niekaip nepavykdavo sugrįžti į buvusias aukštumas.
 
Kai Japonai jau atrodė pasmerkti tūnoti trečiame pagal pajėgumą planetos pirmenybių divizione, jie sulaukė netikėtos malonės iš tarptautinės ledo ritulio federacijos – ši nusprendė, jog vieną vietą elitiniame divizione suteiks Azijos regiono rinktinėms, o aukščiausią reitingą iš šių šalių užėmę japonai 1998 metais netikėtai atsidūrė elitiniame divizione.
 
Kaip ir buvo galima tikėtis, per tris lygmenis pakilti lengva nebuvo: šešis metus iš eilės be pergalių buvusi rinktinė vos du kartus mačus baigė lygiosiomis ir toks jų beviltiškas žaidimas lėmė, jog tarptautinė ledo ritulio federacija nusprendė nebesaugoti vietos Azijos šalims, o tai reiškė, jog japonai ir vėl galėjo iškristi iš čempionato. Nors ši rinktinė dar sugebėjo atimti taškus iš dviejų rinktinių, galiausiai, kaip ir buvo galima tikėtis, ji iškrito žemyn bei į Elitinį divizioną daugiau nebesugrįžo.
 
Ilgus metus I diviziono vidutinioke buvusi Japonija užpernai nesugebėjo išlaikyti ir šių pozicijų bei iškritusi iš IA diviziono, pernai ji nesugebėjo į jį sugrįžti, tad antrus metus iš eilės jiems teks kautis IB divizione.
 
Lietuva prieš Japoniją
Oficialios tarpusavio dvikovos: 5 mačai – 5 japonų pergalės. Įvarčių santykis 4:26 varžovų naudai.
Paskutinė akistata: Lietuva 2:6 Japonija (2017 metais).
 
Niekam ne paslaptis, jog japonų žaidimo stilius nuo senų laikų būdavo itin nepalankus mūsų šalies atstovams, kuriems ilgą laiką nepavyko šiems varžovams net pasipriešinti. Tiek pralaimėjus (0:3) pirmoje dvikovoje 1997 metais, tiek dar patyrus tris nesėkmes 2008-2010 metais (0:5, 1:5 ir 1:7) mūsų šalies atstovai didelių vilčių pasipriešinti varžovams neturėjo ir japonams dominuojant aikštėje apie pergalę galvoti buvo sunku.
 
Visgi, praėjusių metų akistata gerokai skyrėsi nuo prieš tai buvusių susitikimų. Jaunoji rinktinės karta – Markas Kaleinikovas ir Emilijus Krakauskas du kartus buvo išlyginę rezultatą, o įgyti solidesnį pranašumą japonams pavyko tik trečiajame kėlinyje. Kaip po mačo pripažino ilgametis rinktinės narys Mindaugas Kieras, iki šiol rinktinė niekada nebuvo taip arti pergalės prieš šią rinktinę, kaip praėjusių metų pirmenybėse.
 
Lietuviams belieka viltis, jog dar vieną žingsnį į priekį žengęs jaunimas bei rinktinę papildžiusios žvaigždės padės pagaliau nutraukti japonų užkeikimą ir įrodyti, jog mes galime laimėti ir prieš šią rinktinę.
 
Kokią komandą atsivežė japonai?
 
Vidutinis varžovų amžius: 26,8 metai (Lietuvos rinktinės – 26,8 metai)
Vidutinis varžovų ūgis: 176,9 cm (Lietuvos rinktinės – 186,3 cm)
Vidutinis varžovų svoris: 77,4 kg (Lietuvos rinktinės – 86,1 kg)
Debiutantų skaičius: 6 (Lietuvos rinktinės – 1).
 
Po nesėkmingo pasirodymo praėjusiose pirmenybėse Belfaste, Japonijos rinktinė ėmėsi kardinalių pokyčių savo gretose. Atsisveikinę su vos metus vyriausiojo trenerio postą užėmusiu Takahito Suzuki, japonai į šią poziciją paskyrė Yuji Iwamoto, kuris iš karto ėmėsi drąsių sprendimų, norėdamas rinktinėje turėti savo norimus žaidėjus. Nusprendęs eksperimentuoti lapkričio mėnesį įvykusiame turnyre Vengrijoje, jis sulaukęs teigiamų rezultatų nusprendė ir į čempionatą Kaune vežtis ne didžiausias šalies žvaigždes, tačiau iš jam patinkančių žaidėjų surinktą rinktinę.
 
Iš praėjusios rinktinės į šį čempionatą nevyko 11 žaidėjų, o kai kuriems iš jų likti rinktinėje nepadėjo net ir puikus sezonas klube. Pernai pasaulio čempionate net 10 taškų surinkęs ir rezultatyviausiu pirmenybių žaidėju tapęs Daisuke Obara į ekipą nebuvo pakviestas dėl traumos, tačiau buvo ir tokių žaidėjų, kurie net ir būdami sveiki bei sužaidę gerą klubinį sezoną, savo pavardės Japonijos kandidatų sąraše neišvydo. Rinktinėje vietos neatsirado ne vienam rezultatyviai žaidusiam japonui, o į ekipą pakviestų žaidėjų pasirodymai sezono metu nė iš tolo jiems neprilygo.
 
Jei gynybos grandyje klausimų mažiau, tai kai kurių puolimo grandies ledo ritulininkų pasirinkimą galima kvestionuoti. Geriausiai Azijos lygoje pasirodžiusi „Oji Eagles“ puolime turės du atstovus, tačiau nė vienas iš jų šioje komandoje nevaidino ryškaus vaidmens. Tiek Yushi Nakayashiki, tiek Tomoya Echigo rungtyniavo trečioje-ketvirtoje ekipos puolimo linijoje, o jiems per visą sezoną bendrai nepavyko surinkti net ir trečdalio taškų, kuriuos per sezoną surinko vienintelis, jau minėtas šios komandos lyderis, D. Obara.
 
Į pirmenybes japonai vežasi šešis debiutantus, iš kurių vienas – Junya Yamada atvyksta po pačio neefektyviausio savo karjeros sezono, o Taigi Irikura į rinktinę buvo paimtas nepaisant to, jog pernai jis net nebuvo reikalingas savo amžiaus grupės jaunimo iki 20 metų rinktinei. Po nerezultatyviausio karjeros sezono į rinktinę buvo sugrąžintas ir 34-erių metų Tetsuya Saito, kuris pasaulio čempionate žais po aštuonių metų pertraukos, o nepaisant to, būtent jis buvo paskirtas ir rinktinės kapitonu. Kaip ir po 9 metų į rinktinę sugrąžintas gynėjas Ryuichi Kawai, taip ir šis žaidėjas buvo dabartinio Japonijos rinktinės trenerio auklėtinis klube, tad niekam ne paslaptis, jog būtent tai lėmė šių žaidėjų pakvietimą į rinktinę.
 
Patyrusių žaidėjų ir veteranų nepakvietimas į rinktinę galėtų reikšti komandos atjauninimą, tačiau taip teigti tikrai negalima. Šiais metais japonai atsiveža netgi vyresnę rinktinę nei praėjusiais metais, bet jos žaidėjai turi gerokai mažiau pasaulio čempionatų patirties. Akivaizdu, jog praėjusių metų pasirodymas šioje šalyje buvo priimtas kaip visiškas fiasko, o naujai paskirtas treneris nusprendė eiti kitokiu keliu, pasirinkdamas savo norimus ir jo nurodymus galinčius vykdyti žaidėjus, nekreipdamas dėmesio nei į pasirodymus klube, nei į šių žaidėjų istoriją Japonijos rinktinėje.
 
Visi keturi japonų klubai Azijos lygoje šiemet rinktinėje turės panašų atstovų skaičių: „Nikko Icebucks“ 7, „Oji Eagles“ 6, o „Tohoku Free Blades“ bei „Nippon Papre Cranes“ po 4. Vienintelis japonų legionierius – Yuki Miura žaidžia Amerikos universiteto NCAA lygoje, tačiau jam per visą sezoną pavyko sužaisti vos septynis mačus.
 
Iš šios rinktinės į 5 arba daugiau čempionatų yra vykę vos 6 žaidėjai.
 
Pavojingiausi varžovų ginklai ir kur priešininkai pažeidžiami
 
Čempionatą pradėję blankiomis rungtynėmis prieš Estiją, antrosios dvikovos prieš Kroatiją pabaigoje japonai vis ryškiau naudojosi ir savo didžiausiais ginklais. Niekam ne paslaptis, jog didžiausia japonų stiprybė yra jų greitis, tad jų greiti išpuoliai gali sukelti labai daug problemų lėtesnius gynėjus turinčios rinktinėms.
 
Atsižvelgdami į varžovų greitį, lietuviai turės gerokai daugiau dėmesio skirti gynybai. Jei praėjusiose rungtynėse rumunams suteiktos progos virto trimis įvarčiais, tačiau pergalės neatėmė, tai suteikti tiek laisvės japonams būtų tiesiog pražūtinga. Ne veltui rinktinės nariai po pirmadienio mačo kalbėjo, jog Mantui Armaliui jie palieka per daug darbo, tad galima neabejoti, jog mūsų rinktinės vartininkui šiame mače bus skirta kur kas daugiau pagalbos iš savo komandos draugų.
 
Sustabdyti įsibėgėjusius Japonijos žaidėjus nėra lengva, o būtent dėl to, ši rinktinė iki šiol uždirbo ir daugiausiai varžovų baudos minučių. Du kartus jie už tokias nuobaudas savo varžovus įvarčiais jau nubaudė, tad praleidus savo žaidėją į priekį, stabdyti jį neleistinais būdais ir taip palikti rinktinę žaisti mažumoje prieš Japoniją taip pat nepatartina.
 
Y. Iwamoto auklėtiniai stengiasi žaisti drausmingą žaidimą, kuriame yra vengiama rizikingų situacijų, kurios galėtų sukelti pavojų prie Japonijos rinktinės vartų. Azijos atstovų žaidime improvizacijos pamatyti galima labai retai: dažniausiai jie stengiasi atlikinėti atidirbtus derinius bei vykdant trenerio nurodymus siekiant pateisinti šio jiems parodytą pasitikėjimą.
 
Japonijos rinktinė labai gerai pasiruošusi taktiškai: atrodo, jog kiekvieną akimirką žaidėjai puikiai žino, kur jiems reikia būti ir kokį veiksmą atlikti, o puiki čiuožimo technika leidžia jiems greitai atsidurti zonose, kuriose kyla pavojus.
 
Puikiai gynyboje užsiimamos pozicijos leidžia Japonijos žaidėjams uždaryti kelius perdavimams ir taikytis perimti ritulį bei pabėgti į greitą ataką. Visgi, jei skaityti žaidimą ir neleisti varžovams atlikti pavojingų perdavimų jiems sekasi pakankamai sėkmingai, tai varžovų reidai per pirmuosius du turus pakankamai sėkmingai pjaustė Japonijos rinktinės gynybą.
 
Japonų žaidėjai yra dar mažesni ir smulkesni už rumunus, tad bandant laimėti jėgos dvikovas jiems kyla nemažai problemų. Su sunkumais jie susiduria ir stabdydami aukštus bei galingus varžovus, tiek jų prasiveržimų metu, tiek jiems grumiantis arti Japonijos rinktinės vartų.
 
Nors tarptautinių varžybų patirties beveik neturinti Japonijos rinktinė mače su kroatais penketą minučių atrodė pasimetusi ir leido varžovams pelnyti tris įvarčius, galima neabejoti, jog nežiūrėdami į švieslentėje degantį rezultatą japonai kovos iki pat paskutinės mačo sirenos. Ištvermingi ir niekada nepasiduodantys japonai savo atkaklumu gali pridaryti nemažai problemų atsipalaiduojantiems varžovams, tad prieš artėjančią akistatą rinktinės žaidėjams bus labai svarbu išlaikyti maksimalią koncentraciją visas 60 žaidimo minučių.
 
Varžovų lyderiai ir pavojingiausi žaidėjai
 
Garsiausias Japonijos rinktinės žaidėjas neabejotinai yra vartininkas Yutaka Fukufuji (29 numeris). 35-erių metų sportininkas 2004 metais buvo pašauktas NHL naujokų biržoje, o po trijų metų jis debiutavo šioje lygoje sužaisdamas 4 mačus Los Andželo „Kings“ komandoje. Nors per šešis metu JAV jis daugiausiai laiko praleido trečioje pagal pajėgumą šalies lygoje ECHL, o pastaruosius septynis metus jis praleido gimtinės klubuose, tokiais pasiekimais per savo karjerą negali pasigirti joks kitas Japonijos rinktinės žaidėjas. Negana to, Y. Fukufuji puikiai žaidžia ir Japonijos rinktinėje: per devynis iki tol pasirodymus planetos pirmenybėse, jis vos porą kartų neturėjo bent 90% atremtų metimų statistikos.
 
Šioje Japonijos rinktinėje itin pastebimas ir po devynerių metų pertraukos į rinktinę sugrįžęs Ryuichi Kawai (6 numeris). Tiesa, į jį dėmesį dažniausiai galima atkreipti ne dėl jo įspūdingo žaidimo, tačiau dėl šio ledo ritulininko charakterio. Tiek aikštėje, tiek už jos ribų nuolatos komandos draugus raginantis ir jiems nurodymus dalijantis gynėjas neabejotinai yra labiausiai girdimas šios rinktinės žaidėjas, o antrąją turnyro dieną į mačą su Kroatija susirinkusiems gerbėjams jis parodė ir kitą savo charakterio pusę: ant ledo pasirodžius techniniam darbuotojui, japonas pastebėjęs, jog vienas jo batas atsirišęs, juokaudamas pasisiūlė užrišti ledą valiusio vyruko avalynę, taip susilaukdamas gausių žiūrovų aplodismentų.
 
Šiemet rinktinėje komandos kapitono asistento pareigos buvo patikėtos Ryo Hashimoto (7 numeris), kuris už šį pasitikėjimą treneriui atsidėkojo puikiu žaidimu. Gynyboje sėkmingai su savo užduotimis besitvarkantis gynėjas jau spėjo sužibėti ir puolime, pelnęs du įvarčius ir atlikęs du rezultatyvius perdavimus. Kai šis ledo ritulininkas būna aikštėje, varžovų gynyba privalo itin atidžiai sekti jo veiksmus – ne kartą per pirmuosius du mačus jis palikdavo savo poziciją prie mėlynosios linijos ir pričiuožęs greta varžovų vartų padėdavo japonams susikurti kiekybinį pranašumą, kurį jie ne kartą vertė įvarčiais.
 
Puolėjų grandyje šiame čempionate japonai daug tikėjosi iš 24-erių metų Makuru Furuhashi (18 numeris), o jis, bent jau kol kas, lūkesčius pateisino ir abejose rungtynėse buvo vienas svarbiausių savo komandos pergalės kalvių. Jau pernai puikiai rinktinėje debiutavęs ir į save dėmesį atkreipęs ledo ritulininkas yra ne tik labai greitas, tačiau ir turi puikų techninį arsenalą bei varžovų vartininkus gali išbandyti įvairiausiais būdais. Prieš Kroatiją pamatėme tiek jo individualių reidų, tiek ir bandymų atakuoti iš įvairių distancijų gavus komandos draugų perdavimus. 8 metimus atlikęs M. Furuhashi savo pirmąjį įvartį čempionate pelnė tiksliu smūgiu iš pusiau krašto, o jau 4 rezultatyvumo taškus surinkusį puolėją atidžiai turi stebėti visi japonų varžovai.
 
Šiame čempionate Go Tanaka (14 numeris) kol kas turi vos vieną rezultatyvų perdavimą, tačiau vieno iš labiausiai patyrusių japonų žaidėjų pamiršti taip pat negalima. Iš savo rinktinės narių, 34-erių metų žaidėjas buvo rezultatyviausias Azijos pirmenybėse, o apie jo sugebėjimus lietuviams priminti nereiktų – dar pernai jis įvarčiu baudė Lietuvos rinktinę pasaulio ledo ritulio čempionate Belfaste.
 
Įdomiausi faktai ir pastebėjimai prieš būsimą dvikovą:
 
Japonijos rinktinė yra vienintelė IB divizione, kurios per savo istoriją mūsų šalies atstovai vis dar nėra įveikę;
Po dviejų turų Japonijos rinktinės gynėjas Ryo Hashimoto yra rezultatyviausias žaidėjas visose pirmenybėse;
Trys Lietuvos rinktinės veteranai – Mindaugas Kieras, Rolandas Aliukonis ir Artūras Katulis, pasaulio čempionatuose yra sužaidę beveik tiek pat mačų (255), kiek ir visa Japonijos rinktinė (295);
Iš pernai metų tarpusavio rungtynėse septynių įvarčiais pasižymėjusių žaidėjų, šiemet neišvysime tik Daisuke Obaros, kurio Japonijos rinktinėje nėra dėl traumos;
Japonas Yushi Nakayashiki iki šiol savo karjeroje atstovaudamas Japonijos rinktinei yra pelnęs vos vieną įvartį, kurį jis pelnė pernai į Artūro Pavliukovo gintus Lietuvos rinktinės vartus;
Per savo trumpą istoriją pasaulio ledo ritulio čempionato IB diviziono pirmenybėse, japonai vis dar nėra įveikę šeimininkų. Tiesa, iki šiol jiems su jais varžytis teko vos kartą, kai pernai 0:3 pralaimėjo namuose žaidusiems britams;
Po dviejų turų, tarp dešimties rezultatyviausių turnyro žaidėjų yra du japonai ir penki lietuviai;
Šiose rungtynėse pergalę iškovojusiai rinktinei norint aukso beliks per pagrindinį laiką laimėti likusias dvi akistatas, tuo tarpu pralaimėjimo atveju bet kuriai rinktinei jau reikėtų sulaukti pagalbos iš savo varžovų;
Per visą mūsų šalies istoriją į Japonijos vartus lietuviams pavyko pasiųsti vos keturis įvarčius. Visgi, visi keturi šių įvarčių autoriai šiemet yra rinktinėje ir trečiadienį bus ant ledo: Povilas Verenis, Mindaugas Kieras, Emilijus Krakauskas ir Markas Kaleinikovas yra vieninteliai, mušę įvarčius į japonų vartus.