Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Būk su „Žalgiriu“! Būk stadione!

Futbolo klubui „Žalgiris“ prasidėjo lemiamos kovos 2020 metų A lygos sezone.

Covid-19 koreguoja ''Pikaso'' planus: koncertai Druskininkuose vyks spalį

Dėl privalomos saviizoliacijos reikalavimų „Pikaso“ atsiprašo gerbėjų ir perkelia savo koncertus Druskininkuose iš rugsėjo 24-osios į spalio 1 d. Pasirodymai Biržuose rugsėjo 30-ąją įvyks, kaip ir buvo planuota.

Marijampolės „Sūduva“ gina A lygos čempionės titulą

Marijampolės „Sūduva“ gina A lygos čempionės titulą ir laukia futbolo gerbėjų palaikymo per itin svarbias rungtynes!

Rojalis & Violončelė. Muzika pagal Linkin Park, Lana Del Rey, One Republic ir kt.

Atsidursite atmosferoje, kuri panardins jus į nerealų emocijų pasaulį, kurio viduje išgirsite fortepijono ir violončelės garsą

XIII tarptautinis fejerverkų festivalis ''Vilniaus fejerija 2021''

Fejerverkų profesionalai bendrovė BLIKAS 2021 m. rugsėjo 25 d. vilniečius ir miesto svečius kviečia į XIII fejerverkų festivalį VILNIAUS FEJERIJA 2021

Oficialiai paskelbti „Red Bull SoundClash“ muzikinės dvikovos vedėjai

Pasaulinio garso muzikos šou „Red Bull SoundClash“ po trejų metų pertraukos grįžta į Lietuvą.

K. Tarasevičiūtė apie Vaižganto spektaklį: tai turi pamatyti jaunimas

„Norėčiau, kad šį spektaklį pamatytų jaunimas ir suprastų, kaip žmonių pasirinkimai gali pakeisti viską“

Trečią spalio savaitę sostinę (ir ne tik!) drebins festivalis ''Tai — aš''

Šiandien prasideda išankstinė bilietų prekyba į didžiuosius Tarptautinio dainuojamosios poezijos festivalio renginius Šv. Kotrynos bažnyčioje. Aštuonioliktus metus vyksiančio festivalio rengėjai sako, kad savo žiūrovams turi paruošę ir planą B, jei kartais, kaip šių metų pavasarį, atsitiktų gyvenimas. Tad spalio 12 - 17 d. festivalis įvyks bet kokiomis aplinkybėmis.

Pučiamųjų instrumentų orkestro ''Trimitas'' ambicijos auga

2020 m. rudens-žiemos sezonui Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“ parengė egzotiškų premjerų ir netikėtų muzikinių eksperimentų. Sezoną kolektyvas pradeda tęsdamas šį pavasarį užsimezgusį bendradarbiavimą su orkestro meno konsultantu ir vizituojančiu dirigentu iš Švedijos Leifu Karlssonu ir jo projektu „Nuo maršų iki šachmatų“.

Vokalinė grupė HYOID (Belgija): superbalsų teatras

Originali belgų vokalinė grupė į Vilnių atveža spektaklį, išgarsėjusį dėl naujo požiūrio į žmogaus balsą

Svarbi informacija apie perkeltų renginių kompensavimą

Svarbi informacija apie perkeltų renginių kompensavimą

Garsus sporto medikas: agresyvus sportavimas – užprogramuota trauma

Kai miestų sporto salės ir klubai garuoja nuo įkaitusių sportininkų kūnų, po vasaros panorusių atgauti sportinę formą arba semtis adrenalino varžybų metu, ruduo – didžiojo darbymečio sporto medikams pradžia. Į juos kreipiasi ir miesto krepšinio lygos žaidėjai, ir profesionalūs sportininkai, ištikti netikėtų traumų.
 
Kaune gyvenantis Gediminas Tankevičius – vienas garsiausių Lietuvos sporto medikų, biomedicinos mokslo daktaras. Darbas Rio de Žaneiro olimpinėse žaidynėse, Lietuvos moterų krepšinio rinktinėje, Kauno „Žalgirio” krepšininkų testavimas – tik trumpa ištrauka iš jo gyvenimo aprašymo, kuriame didelę dalį užima ir karate. Atsigauti po traumų, išgyti nuo nugaros ir sąnarių skausmų G. Tankevičius padeda ir profesionaliems sportininkams, ir mėgėjams.
 
„Traumos nesirenka nei mėgėjų, nei profesionalų. Vieni gali patirti traumą dėl to, kad užsižiopsojo treniruotės arba varžybų metu, kiti – dėl nuovargio ar net dėl agresyvaus varžovo. Kartais nebūtina sportuoti, kad patirtum traumą”, – sako G. Tankevičius, netrukus vėl dirbsiantis su Lietuvos moterų krepšinio rinktine, dalyvaujančia Europos čempionato atrankoje.
 
Po to jis ketina dalyvauti dviejų dienų seminare-simpoziume Vilniuje „Kaip treniruoti ir ugdyti nugalėtojus”, rengiamame padedant Lietuvos tautiniam olimpiniam komitetui. Seminarą ves vienas garsiausių pasaulio sporto medikų Homayunas Gharavi.  Jo metu ypatingas dėmesys bus skiriamas rezultatų siekiančių sportininkų ugdymui, traumų prevencijai ir reabilitacijai.
 
Pasak G. Tankevičiaus, traumos priklauso nuo sporto rūšies – krepšininkai dažniau patiria kojos, plaštakos ar pirštų traumas, futbolininkus stabdo čiurnos, kelio sanarių ar kirkšnies, šlaunų raumenų pažeidimai, tenisininkus – alkūnių traumos.
 
„Vienos traumos yra specifinės, kitos – universalios. Kai kada sunku pasakyti, ar tai speficinė trauma, ar ne. Bendros visiems – nugaros, kaklo skausmai. Kad ir ką sportuotum, esi ir sportininkas, ir žmogus. Nebūtina kitą kartą būti sportininku, kad gautum traumą”, – sako G. Tankevičius.
 
Dažniausiai jam tenka susidurti su čiurnos, kelio, peties sąnarių ir nugaros traumomis. Morališkai ir fiziškai labai sunkūs sportuojantiems yra kelio priekinių kryžminių raiščių, Achilo sausgyslės plyšimai, kai būna reikalinga operacija, o vėliau ilga reabilitacija.
 
„Šiuolaikinė medicina labai pažengusi, todėl taikant įvairias technologijas galima daug dalykų kompensuoti. Sportininkų, kurie būna priversti baigti karjeras dėl traumų, procentas dabar tikrai yra mažas”, sako G. Tankevičius.
 
Anot mediko, praktika rodo, kad sporto pasaulyje kokybė laimi prieš kiekybę.
 
„Anksčiau buvo galima pasiekti daug būnant labai darbščiu, o dabar dažniau viską lemia kokybė. Savo ruožtu darbštuoliai kenčia nuo perkrovimo pažeidimų”, – sako G. Tankevičius.

Vis dėlto, pasak jo, didžiausia tikimybė likti sveikam – imtis traumų prevencijos. Anot G. Tankevičiaus, vienas euras, investuotas į prevenciją sutaupo 10, reikalingų gydymui ir reabilitacijai.
 
„Tiesa, ne viską gali išgelbėti prevencija, rizika patirti traumą visada yra. Konkurenciniame sporte to neišvengsi. Juk ten daugybė faktorių, dažnai traumos priklauso nuo oponento, teisėjų, aplinkos, kartais pritrūksta tiesiog sėkmės...”, – teigia G. Tankevičius, žmogaus kūną kartais palyginantis su mašina.
 
Pasak sporto mediko, žmogaus kūnui, kaip mašinai, reikia priežiūros, tačiau vietoje „remonto“ – kokybiško atsigavimo, adekvačios mitybos, kokybiškų treniruočių, individualizuotų krūvių, ankstyvo problemų sprendimo.
 
„Viena problema – kai ignoruojamas skausmas ir nekreipiamas dėmesys. Kalbu ne tik apie sportą, tačiau ir kasdienį darbą. Tada problemos auga. Labai svarbi darbo vietos ergonomika, galimybė keisti padėtį. Būtina teisinga biomechanika – taisyklingos kūno padėtys, judesių atlikimo technika. Nugara turi būti labiausiai saugomas dalykas. 80 procentų nugaros ir sąnarių skausmų galima sutvarkyti elementariais dalykais”, – sako G. Tankevičius.
 
Pasak jo, didžiausia traumų galimybė, kai imamasi agresyvaus sportavimo.
 
„Kai žmogus sėslus, biuro darbuotojas eina į intensyvias „crossfit” treniruotes arba krepšinio rungtynes, fiziškai neparengtas kūnas įmetamas į agresyvias sąlygas. Tokiomis sąlygomis užprogramuota trauma. Tai tik laiko ir (ne)sėkmės klausimas”, – sako G. Tankevičius.
 
Pasak jo, pagrindinis dalykas traumoms gydyti ir reabilitacijai yra kineziterapija. Tačiau ir tam reikia išminties – kiek kokių judesių turi būti daroma.