logo
Pasirinkite periodą
Paieška žemėlapyje
Meniu
Skaityti daugiau

Prognozės pasitvirtino: į „Rammstein“ koncertą Vingio parke išparduoti visi bilietai

Kitų metų gegužės 22 d. Europos koncertines gastroles Lietuvoje pradėsiančios grupės „Rammstein“ gerbėjai lankysis istoriniame koncerte. Prognozės pasitvirtino: į pavasarį Vilniaus Vingio parke vyksiantį grandiozinį koncertą ir pirotechnikos šou bilietų neliko. Tai pirmas kartas šalies istorijoje, kai į didžiausioje koncertinėje erdvėje po atviru dangumi vyksiantį pasirodymą išparduoti visi bilietai. Tikimasi, kad panaši sėkmė lydės ir kitąmet rugpjūčio 16 d. Vingio parke vyksiantį JAV roko grupės „Imagine Dragons“ koncertą, į kurį per pirmas dvi išankstinės prekybos dienas gerbėjai išgraibstė daugiau nei 50 proc. bilietų.

Po ilgos pertraukos šį savaitgalį: provokuojantis Low Air šokio spektaklis ''Su(si)tikimas''

Gruodį, pasimatymų su šeima ir draugais mėnesį, Vilniaus miesto šokio teatras Low Air kviečia pradėti susitikimu teatre. Itin retai rodomas šokio spektaklis „Su(si)tikimas“ gruodžio 3 d. Vilniaus Menų spaustuvėje bus parodytas po metų pertraukos.

Saulius Prūsaitis pristato kalėdinę dainą ir išduoda, kur geriausiai atsipalaiduoja

Saulius Prūsaitis pristato dainą „Kalėdos ateis“ ir kviečia vaizdo klipe dar kartą prisiminti jos debiutą scenoje – Kaune, per miesto eglės įžiebimo šventę. Dainininkas sako, kad Kalėdų laukimas jam, ko gero, gražiausias metas. Jis įsitikinęs, kad šiam laikui reikia jaukumo ir šilumos. Būtent tuo spinduliuoja kūrinys.

Pop roko grupė „b4 u ask“ pristato pirmąjį albumą „(ne) pamiršau“

Pop roko grupė „b4 u ask“ dar praėjusią savaitę pristačiusi naujausią kūrinį ir vaizdo klipą „gaila“, šiandien klausytojams turi naują staigmeną – pirmąjį albumą „(ne) pamiršau“. Praėjusią vasarą susikūrusi grupė jau spėjo užsitarnauti klausytojų dėmesį ir pristatyti ne vieną kūrinį. Pasak pačių kūrėjų, šiandien pristatomas albumas yra svajonės įprasminimas.

Paaiškėjo, kada po remonto duris atvers „Avia Solutions Group“ arena

Rugsėjo mėnesį remonto darbams užsidariusi Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena skelbia apie sugrįžimą. Didžiausia sostinės renginių erdvė atskleidė, jog duris atvers 2023 metų pavasario pabaigoje ir jau kviečia organizatorius rezervuoti datas antrajai metų pusei.

Vaidas Baumila pristato visų lauktą albumą „Apžavai“ – albume gausybė negirdėtų kūrinių ir hitai

Vienas ryškiausių šalies muzikos atlikėjų, charizmatiškasis Vaidas Baumila paskutiniąją rudens dieną klausytojams netikėtai pristatė naujausią savo albumą. „Apžavai“ – nuo šiol taip skambės ne tik viena iš Vaido vizitinių kortelių tapusi daina, bet ir visas dainų rinkinys. Pristatytame skaitmeniniame albume atlikėjas sudėjo hitais spėjusius tapti kūrinius bei net penkias naujienas, kurių klausytojais dar negirdėjo.

Sugrįžtantis muzikinis spektaklis „13“ primins apie vienybės poreikį

„Nepaisant rizikos, žmonės jautėsi vieningi ir pasiruošę bet kam“, – šiandien Laisvės gynėjų kovas prisimena Vladas Bagdonas. Apie tai, kaip sunkiu laikotarpiu svarbu vienytis ir apjungti jėgas, žinomas aktorius primins su ansamblio „Lietuva“ teatralizuota oratorija „13“. Tikrais įvykiais paremtas spektaklis sugrįžta į Vilnių, kur dėl pandemijos protrūkio žiūrovai jo išvysti negalėjo. Premjera planuojama sausio 15 d. Vilniaus senajame teatre, kur ansamblis „Lietuva“ perteiks mažos šalies ryžtą ir tai, kad turime kuo didžiuotis, o vienytis kviečia kartu su kampanija „Auginkime vienybės raumenį“.

GJan pristato naują dainą: tai nedalomos poros meilės istorija

GJan pristato naują dainą, kurią pavadino „Trukti“. Originaliai ir kūrybingai lietuvių kalba žongliruojanti dainininkė sako, kad pavadinime nėra jokios klaidos. Daina vadinasi būtent „Trukti“, o ne „Trūkti“ ir reiškia praleistą laiką, o ne kažko trūkumą.

Karščiausia pastarųjų metų popmuzikos žvaigždė The Weeknd koncertuos Estijoje

Kitąmet populiarusis atlikėjas pirmąkart koncertuos Baltijos šalyse - rugpjūčio 12-ąją dieną The Weeknd surengs koncertą Talino dainų slėnyje Estijoje.

Pirmasis Linos Rastokaitės solinis koncertas - jausmingas vakaras kupinas lietuviško skambesio.

Šį šeštadienį Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje įvyko pirmasis Linos Rastokaitės solinis koncertas, kurio repertuarui atlikėja pasirinko visiems puikiai žinomas, Lietuvos muzikos istoriją pakeitusias dainas. Išskirtinis šviesų dizainas bei scenoje akomponuojantis pianistas Feliksas Zakrevskis suteikė renginiui subtilios elegancijos pojūtį.

2023-ųjų vasaros viduryje jau ketvirtus metus iš eilės „WRC Rally Estonia 2023“

FIA Pasaulio ralio čempionato „WRC Rally Estonia 2023“ etapas vyks liepos 20–23 dienomis Tartu ir Tartu, Otepää, Elvos, Kanepi, Kambja, Peipsiääre ir Mustvee savivaldybių keliuose.

Išgirskite: „Daddy Was A Milkman“ pristato naują dainą

Atlikėjas Ignas Pociūnas, žinomas kaip „Daddy Was A Milkman“, ruošiasi įspūdingiausiam karjeros koncertui su orkestru. Gruodžio 14-ąją dieną jis sukvies gerbėjus į „Žalgirio“ areną Kaune, kur surengs koncertą kartu su Modesto Pitrėno vadovaujamu orkestru. Didžiausioje šalies arenoje naujai suskambės visi populiariausi „Daddy Was A Milkman“ hitai ir naujos dainos. Šiandien atlikėjas dalinasi naujausia savo daina - „Like The Last Time“.

Garsioji JAV grupė „Imagine Dragons“ surengs koncertą Lietuvoje 

Amerikos roko grupė „Imagine Dragons“ oficialiai patvirtino, kad netrukus svečiuosis Lietuvoje.

Išpardavimų penktadienio proga Vidas Bareikis kviečia kauniečius dešimtmečio bilietą įsigyti tiesiai iš jo rankų

Originalumu garsėjantis atlikėjas Vidas Bareikis sumanė dar kartą pradžiuginti savo gerbėjus. Šį kartą garsus dainininkas, pasinaudodamas pasaulyje populiariu išpardavimų penktadieniu (Black Friday) vienai dienai taps „Žalgirio“ atributikos parduotuvės Kaune darbuotoju.

Garsioji JAV grupė „Imagine Dragons“ surengs koncertą Lietuvoje

Amerikos roko grupė „Imagine Dragons“ oficialiai patvirtino, kad netrukus svečiuosis Lietuvoje. Rokeriai pasaulinių gastrolių „Mercury World Tour“ koncertą mūsų šalyje surengs kitų metų rugpjūčio 16-ąją dieną didžiausioje šalyje koncertų erdvėje po atviru dangumi - sostinės Vingio parke.

Ieva Narkutė pristato naują dainą: šviesą – išjunkit, muziką – pagarsinkit

Besiruošdama „Baltam koncertui“, Ieva Narkutė sako – šokam tamsoj. Būtent taip ir vadinasi naujausia jos daina. Ieva prisipažįsta, kad gražiai ir ritmiškai judėti jai – iššūkis. „Aš pati šokti nemoku, todėl man daug jaukiau tai daryti tamsoj arba bent jau prieblandoj. Tikiu, kad aš tokia ne viena“, – pavadinimo gimimą paaiškina I. Narkutė.

Metų renginių kulminacija – tarp grandiozinių šou, lazerių šviesų ir ryškiausių atlikėjų

Artėjantis gruodis žada daug šventinio šurmulio ir dėmesio vertų renginių visoje Lietuvoje. Įspūdingi muzikos atlikėjų pasirodymai didžiausiose šalies arenose, spektakliai, koncertiniai turai ir laukiamiausi svečiai iš užsienio – paskutinį metų mėnesį tikrai bus ką pamatyti. Pristatome populiariausius gruodžio mėnesio renginius Lietuvoje.

Prieš šventinius koncertus „Man-go“ dovanoja naują hito „5 minutės“ versiją

Likus mėnesiui iki gražiausių metų švenčių, grupė „Man-go“ pristato naują, prieš beveik 20 metų įrašytos dainos versiją ir ruošiasi dviem naujametiniams koncertams.

Muzikos apdovanojimai M.A.M.A. atskleidžia pirmąsias detales apie būsimą ceremoniją: tai prikaustys visos šalies dėmesį

Svarbiausias šalies muzikos įvykis – muzikos apdovanojimai „M.A.M.A. “ – sugrįžta. Jau 2023 metų sausio 27 dieną į Kauno „Žalgirio“ arena sukvies Lietuvos muzikos ir pramogų pasaulio atstovus ir apdovanos pastarųjų metų geriausius. Šiandien organizatoriai praveria paslapties šydą ir atskleidžia pirmąsias būsimojo renginio detales.

Pop roko grupė „b4 u ask“ pristato pristato jausmingą vaizdo klipą ir naują dainą „gaila“

Pop roko grupė „b4 u ask“ klausytojams pristato dar vieną kūrinį ir vaizdo klipo. Šią vasarą pirmąjį singlą pristačiusi grupė iš Kauno jau spėjo užsitarnauti klausytojų ratą ir įrodyti, kad pop roko muzikai šalyje vietos tikrai yra. Šiandien grupė pristato naujausią savo darbą – jausmingą singlą „gaila“ ir vaizdo klipą.

Rokas Yan pristato tarp tūkstančių antikvarinių daiktų įamžintą vaizdo klipą „Iš tų akių“

Šalies muzikos padangėje vis garsiau skambantis atlikėjas Rokas Yan klausytojams jau spėjo padovanoti ne vieną populiarų kūrinį ir vaizdo klipą, vos prieš keletą mėnesių pristatė ir pirmąjį albumą, o sostinėje surengė solinį koncertą. Šiandien jaunosios kartos kūrėjas pristato naujausią singlą – „Iš tų akių“ bei įspūdingą vaizdo klipą, įamžintą tūkstančių senovinių daiktų apsuptame antikvariate.

Vilniaus ledo čiuožykla šį sezoną keliasi į naują Lukiškių kalėjimo versiją

Kalėdos sostinėje neįsivaizduojamos be ledo čiuožyklos atviram ore. Lukiškių kalėjimas 2.0 žiemą taps traukos centru, kur buriasi čiuožinėjimo, kerlingo ir kitų žiemos pramogų entuziastai. Vilniaus čiuožykla 2.0, esanti adresu Lukiškių skg. 6, grasinasi parodyti viską, ką Vilniaus miestas žiemą turi geriausio. Geras laiko praleidimas atviram ore garantuotas tiek pradedantiesiems, tiek profesionalams.

Marijonas Mikutavičius naują dainą „Kanonada“ dovanoja Lietuvos kariuomenei

Marijonas Mikutavičius pristato dainą „Kanonada“, kurią dedikuoja ir dovanoja Lietuvos kariuomenei. Simboliška, kad ji išleidžiama lapkričio 23-ąją – Lietuvos kariuomenės dieną. Kūrinį lydi vaizdo klipas su kadrais iš Lietuvos kariuomenės archyvo.

Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis pristato pirmąją autorinį kūrinį

Suvieniję jėgas, visų pamiltas charizmatiškasis Linos Rastokaitės ir Jokūbo Bareikio duetas pristato šventinį singlą „Rasim kelią į namus“, kuris buvo nufilmuotas įspūdingo grožio šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje.

Nauja daina „Sugrįžimas“ – apie nenutrūkstančius jausmus net išsiskyrus

„Mylėčiau tave net jei būtum nebuvęs“ – citata iš ansamblio „Lietuva“ naujai pristatomo meilės dueto „Sugrįžimas“. Jį atlieka elektroninio roko grupės „Royce“ lyderis Ilja Gun ir ansamblio „Lietuva“ solistė Aistė Benkauskaitė. Kūrinys iš muzikinės dramos „Sakmė apie dovanotą širdį“ – dviejų įsimylėjusių žmonių istorija, primenanti, kad tikra meilė įveikia net didžiausias kliūtis. Dainos, kaip ir visos muzikinės sakmės kompozitorius – Linas Rimša, o kūrinį aranžavo gerai žinomi Lietuvos muzikos prodiuseriai – Vytautas Bikus ir Paulius Vaicekauskas, dirbantys su garsiausiomis šalies žvaigždėmis ir išleidę ne vieną garsų hitą.

Į Lietuvą vasarą atvyksta prancūzų elektronikos žvaigždės „M83“

Geresnės dovanos aštuntojo „8 Days A Week” gimtadienio proga nelabai gali būti. Tolyn žvelgianti muzikos agentūra vasaros headliner‘iais skelbia „M83”. Kitą vasarą sostinę aplankys seniai sapnuoti ir laukti elektronikos šaukliai iš Prancūzijos „M83“. Pasirodymas, kurio Vilniaus miestui labai reikėjo.

Pirmą kartą scenoje – visų pamiltos aktorės ir dainininkės Linos Rastokaitės solinis koncertas

Aktorė neslėpia jaudulio ruošdamasi savo pirmajam soliniam koncertui koncertui „Muzika pakeitusi Lietuvą“, kurio bilietai Vilniuje buvo išparduoti vos per kelias dienas.

Marijonas Mikutavičius ir Aistė Smilgevičiūtė: legendinis „Meilės duetas“ atgimsta vaizdo klipe

Marijono Mikutavičiaus ir Aistės Smilgevičiūtės atliekamas „Meilės duetas“ – viena tų dainų, kurias pelnytai gali vadinti legendinėmis. Sukurtas prieš du dešimtmečius roko operai „Jūratė ir Kastytis“, šiandien kūrinys atgimsta naujai perrašytas ir pirmą kartą istorijoje – su vaizdo klipu.

Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis kviečia į muzikinį kalėdinį šou, kuris patiks net tiems, kurie nemėgsta Kalėdų!

Kalėdų laikotarpis turi daugybę spalvų: nuo dvasinio pakylėjimo iki parduotuvių lentynų, nuo laukimo iki skubėjimo, nuo džiaugsmo iki nuovargio. Šis magiškas laikas savyje talpina galingą emocijų užtaisą. Pasinerti į emocijas, pasijuokti iš kurioziškų situacijų ir prisiminti gražiausias tradicijas kviečia įspūdingas gyvo garso koncertas KALĖDŲ ŽVAIGŽDĖS su aktoriais ir dainininkais Lina Rastokaite ir Jokūbu Bareikiu.

PAPILDOMI PASIRODYMAI! Opera-performansas „Saulė ir jūra“ sugrįžta į Vilniaus taksi parką!

Didžiulio dėmesio prieš metus Lietuvoje sulaukusi opera-performansas „Saulė ir jūra“ sugrįžta į Vilnių

Merūnas – apie naują dainą ir susitaikymą su senu hitu

„Nauji keliai“ – taip vadinasi ką tik įrašyta ir išleista Merūno daina. Paklaustas, kur tie nauji keliai veda, Merūnas šypsosi: dainos pavadinimas jam išties simbolinis. Beveik po ketverių metų paskelbęs apie savo koncertų turą „Atvira širdim“, jis prisipažino, kad po ištikusios gilios kūrybinės krizės pagaliau mato savo naują kelią.

Nick Vujicic vilties žinia pasieks dar platesnę auditoriją

Pastaraisiais metais vis augant žmonių nerimui ir neužtikrintumui ateitimi, konferencija Moters Vizija, jau tradiciškai vyksianti Kovo 8-ąją, kviečia pažvelgti į gyvenimą giliau ir ieškoti taip reikalingos vilties bei mokytis kiekvienoje krizėje ieškoti galimybės. Moters vizija - didžiausia motyvacinė konferencija moterims, kurioje kviečiami dalyvauti ir vyrai.

Dainotas Varnas debiutuoja „Frank Sinatra Show“: man tai – geriausia Kalėdų dovana

Dainotas Varnas debiutuoja populiariausiame Lietuvoje tribute projekte – „Frank Sinatra Show“. Drauge su Kauno bigbendu jis atliks net pusantros valandos populiariausių legendinio F. Sinatros dainų programą Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje.

Marijonas Mikutavičius grįžta į legendinę roko operą „Jūratė ir Kastytis“

Marijonas Mikutavičius lygiai po dvidešimties metų grįžta į roko operą „Jūratė ir Kastytis“. Drauge su Aiste Smilgevičiūte pagrindiniuose vaidmenyse jis pasirodys trijuose išskirtiniuose arenų parodymuose gruodžio mėnesį – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Gražiausia meilės istorija - baletas „Gulbių ežeras“

Spalio pabaigoje gastroles Lietuvoje surengs tarptautinė baleto trupė „International Festival Ballet“. Dėl karo Ukrainoje šiuo metu Vokietijoje reziduojančioje baleto trupėje šoka Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Kanados ir Vokietijos šokėjai. Baleto trupė, kartu su simfoniniu orkestru „Festival Orchestra“, mūsų šalyje surengs 4 pasirodymus. Publika turės progą išvysti klasika tapusią amžinos meilės istoriją – dviejų dalių baletą „Gulbių ežeras“: spalio 24 d. Klaipėdos Kultūros centre „Žvejų rūmai“, spalio 26 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje ir spalio 27 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune.

Penkiasdešimtmetį švenčiantis Rokas Radzevičius: aš stabilus ir ištikimas darbinis jautis

Roko grupei „Skylė“ šiais metais sukanka trisdešimt, o jos lyderiui Rokui Radzevičiui šiandien  – penkiasdešimt. Daugiau nei pusę gyvenimo jis praleido su ta pačia grupe, ta pačia šeima, ta pačia mylima muzika. Sako, kad yra stabilus ir ištikimas kaip darbinis jautis: jei jau atsistojo į vagą, eis sąžiningai.

Opera „Lokys“ dedikuota lietuviškos muzikos čiurlioniui – kompozitoriui Broniui Kutavičiui

Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų.

Rokas Yan žengia svarbų žingsnį karjero – paskelbė apie solinį koncertą unikalioje sostinės erdvėje

Jaunosios kartos kūrėjas ir atlikėjas Rokas Yan, daugeliui atpažįstamas iš tokių kūrinių kaip „Stadionai“, „Surask mane“, „Vasaros mažai“ ar „Vakar vakare“ savo muzikinėje karjero žengia svarbiausią žingsnį – surengs pirmąjį solinį koncertą. Spalio 20 dieną sostinės renginių erdvėje „Kablys + kultūra“ įvyksiantis koncertas atlikėjui tai ilgos muzikinės kelionės atomazga, kurioje pirmą kartą nuskambės būsimo albumo kūriniai.

Svarbiausi rugpjūčio mėnesio renginiai Lietuvoje

Trečiasis kalendorinės vasaros mėnuo paprastai yra skirtas poilsiui. Būtent šį mėnesį nemažai lietuvių renkasi atostogoms, per kurias mus džiugins daugybė įvairiausių renginių ir pramogų. Šįkart pristatome ne tik svarbiausius renginius Lietuvoje, bet ir supažindinsime su didžiausiais įvykiais Estijoje bei Latvijoje. Bene svarbiausiu mėnesio įvykiu taps Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinės varžybos, kuriose mūsų krepšininkai ruošis 2023 metais vyksiančiai Pasaulio taurei ir kovai dėl „EuroBasket“ trofėjaus.

Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM programa pasakos apie ryšius su savo kūnu, artimaisiais bei supančia aplinka

Menų spaustuvės organizuojamas tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis HELIUM, Vilniuje šiais metais vyks rugsėjo 6-11 dienomis ir kvies į įvairialypius, skirtingų cirko disciplinų pasirodymus!

Kai TV eteris tampa sakykla

8-ojo šiuolaikinės operos festivalio „Naujosios operos akcija“ programoje bus dar kartą parodyti ir jau pažįstami, „Operomanijos“ prodiusuojami, darbai. Vienas iš jų – nepriklausomybės atgavimo laikotarpio aktualijas menantys muzikiniai paveikslėliai iš Lietuvos televizijos archyvų „Radvila Darius, Vytauto“. Vienas iš kūrybinės krupės narių, režisierius Karolis Kaupinis kalbėdamas interviu pastebi, kad 20 a. 10-ame dešimtmetyje pavykdavo tiksliau užfiksuoti, ką žmogus galvoja iš tiesų. „Dabar jis moka pasislėpti, yra atsargesnis, arba jam mažiau rūpi, kad jį filmuoja“, – kalba kūrėjas.

Kas pastūmėjo Jus kurti muzikinius paveikslėlius iš Lietuvos televizijos archyvų „Radvila Darius, Vytauto“? Kuo rėmėsi Jūsų kūrybinis procesas?
Prieš keletą metų prodiuserė Ana Ablamonova mane kaip režisierių pakvietė prisijungti prie jos ir kompozitoriaus Mykolo Natalevičiaus idėjos, statyti operą to meto aktualijų temomis, įgyvendinimo. Tuo metu Lietuvoje kas kiek laiko kildavo koks nors didelis skandalas, kuris niekuo nepasibaigdavo ir dingdavo iš visuomenės akiračio. Pavyzdžiui, susirūpinimas dėl medžių kirtimo, Lukiškių aikštės įpaminklinimas ir t. t. Iki to laiko niekada nebuvau priartėjęs prie šio scenos meno, jį kvestionavau tik remdamasis asmeniniu skoniu.
Vėliau, kartu su dramaturge Birute Kapustinskaite, pradėjome analizuoti skirtingų operos komponentų, tokių kaip arija ar rečitatyvas, reikšmę. Tada suvokiau vieną didžiausių klasikinėje operoje kylančių konfliktų. Tai – teksto ir muzikos santykis. Jei autorius nori, kad tekstas būtų suprantamas – muzika primityvėja, o jei siekiama, kad muzika iškiltų – žodinis turinys tampa neaiškus. Dėl šios priežasties pasiūliau atsisakyti muzikalaus teksto atlikimo.

Tuo pat metu daug laiko praleisdavau LRT archyve, rinkdamas medžiagą dar vis kuriamam filmui. Jo veiksmas plėtojamas 1991-aisiais, tad žiūrėjau daug šio laikotarpio televizijos įrašų. Taip pastebėjau, kad 1988–1989 metais iškilo keistas fenomenas – atsiradusi žodžio ir minties laisvė leido skambėti skundams, kylantiems dėl per ilgą laiką susikaupusių problemų. Būtent tada gimė pagrindinė kūrinio pateikimo idėja – panaudoti archyvinę video medžiagą, kuri kalba ir apie šiandieną.

Pradžioje montavau, struktūrizavau video medžiagą. Tolesniame kūrybinio proceso etape dirbome su improvizacinės muzikos atlikėjais. Ieškojome kaip supinti muziką ir tekstą, kad neužgožtų vienas kito. Nenorėjau, kad tai taptų nebyliuoju kinu. Tad kuriant muziką rėmėmės video įrašuose suskambančiais motyvais ar žmonių balso intonacijomis. Šį pasirinkimą padiktavo vieno iš muzikantų, mano brolio Simono Kaupinio, pasiūlytas prancūzų džiazo muzikanto Sašolė pavyzdys. Esu matęs vieną jo koncertų, kuriame jis naudoja video, nufilmuotus Gvadalupėje ar Martinikoje, juose ryškėjantys gamtos garsų motyvai tampa improvizacijos ašimi. Taigi, tokiu būdu vaizdo ir garso tematinės sąsajos tapo operos pagrindu.

Kūrinyje apčiuopiamos ir „lietuviško“ charakterio užuomazgos. Kaip Jūs jį suprantate? Kaip „lietuvišką“ charakterį keitė laikas?
Abejoju, ar lietuviškame charakteryje galima įžvelgti amžinų bruožų. Archyvinėje medžiagoje iškylantys aspektai yra būdingi tam metui. Taip iškyla ilgai nutylėtos, neišsakytos problemos, nuoskaudos, kurias staiga buvo galima išsakyti po dešimčių okupacijos metų. Nebelikus cenzoriaus, žurnalistai pajuto laisvę veikti kaip jiems atrodė teisinga tiek formos, tiek turinio požiūriu. Televizija tapo sakykla, o žurnalistai – klausykla. Žiniasklaidos atstovai keliavo po rajonus, o žmonės jiems išpažino viską. Tad prisikaupė temų, kurios yra būdingos konkrečiai tam laikmečiui. Pavyzdžiui, gresianti ekologinė katastrofa, kai buvę kolūkiai srutas ir trąšas pylė į ežerus. Tai šiandien rezonuotų globaliu mastu, nes Lietuvoje vyrauja priešinga situacija. Vis dėlto, kai kurios iš šių temų išlieka aktualios ir dabar.
Nežinau, ar skundo temoje slypi lietuviškas charakteris. Galbūt jame yra dalis stoiško, rytietiško susitaikymo su likimu. Taip pat prisijungia ir silpnas vieno individo tikėjimas gebėjimu padaryti pokytį savo paties ar valstybės gyvenime. Per pastaruosius trisdešimt metų, sulig kartų pasikeitimu, tikėjimo savimi gerokai padaugėjo.

Sunku atsekti, ar iniciatyvos trūkumas atkeliauja iš okupacijos, ar iš tolimesnių laikų. Vis dėlto lietuvių liaudies dainose randamas raudos motyvas – išverkti, išsakyti savo nelaimes daina. Lietuvoje tradiciškai tai transliuojama kultūroje. Šis meninis braižas atsirado iš politinių galimybių kovoti stokos. Sociokultūrinėje aplinkoje egzistavo tokie personažai kaip artojėlis, ūkininkas, dainorėlis su lyra, tačiau politinio žmogaus ten nėra. Jis turėtų būti tas, kuris prisiima atsakomybę keisti dabartį, aktyviai veikti. Vis dėlto per keliasdešimt nepriklausomybės metų viskas šiek tiek pasikeitė, praėjo daug laiko, kai šie vaizdo įrašai buvo nufilmuoti.

Pakalbėkime apie nepriklausomą žiniasklaidą. Kokius nuo pat pradžių jai kilusius iššūkius pastebėjote tyrinėdamas archyvinę medžiagą? Ar jie koreliuoja su dabartine situacija?
Visų pirma, tai gerai žinomas geltonosios žiniasklaidos dominavimas – klesti žiniasklaida dėl antraščių, kuriose kaip pasakyta? yra svarbiau nei kas sako? Virš turinio gelmės iškyla skandalingumas. Vyrauja pataikavimas žemiausiems skaitytojų instinktams. Tai pelno, didesnio kapitalo siekianti ekonominė sistema. Tam, kad iš to išeitume reikia valios, kita vertus ir visiškai kitokio ekonominio modelio. Nacionalinis transliuotojas galėtų tam atsispirti, nes jis išlaikomas valstybės biudžeto. Todėl tai yra, turbūt, vienintelė žiniasklaidos priemonė, kuri gali nepasiduoti polinkiui į geltonąją spaudą, nors kartais susivilioja noru būti žiūrimiausia ar skaitomiausia. Šios problemos vyrauja ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje, kur žiniasklaida dirba tokiu principu.
Nebesu žiniasklaidoje taip giliai, kad galėčiau siūlyti kokius nors sprendimus. Tam reikia gerai išmanyti sistemą, jei nori sukurti konstruktyvų pokytį. Jį turėtų siūlyti pačios žiniasklaidos atstovai, kurie yra tuo suinteresuoti.

Kaip kito lietuvio sąmonė žiniasklaidos atžvilgiu jei lygintume visą laikotarpį nuo nepriklausomybės atgavimo? Kokią svarbą šiuolaikiniam žmogui turi televizija, palyginus su kalbančiaisiais reportažuose „iš archyvų“?
Galima išskirti du požiūrius į žiniasklaidą ir į žmogų su kamera. Savaime suprantama, kad 1988–1989 metais galimybė tiek filmuoti, tiek būti nufilmuotam buvo kur kas mažesnė negu šiandien. Dabar visi gali filmuoti, nusifilmuoti. Asmenukių kultūra yra iškilusi aukščiau visko, visur. Dabar žmogus bet kada ir bet kur gali transliuoti vaizdą. Archyviniuose įrašuose matyti, kad žmonės nėra pratę prie kameros, dėl to dar nemoka staipytis, apsimetinėti. Paradoksalu, jog gavę galimybę pasisakyti, jie kalba atvirai, neužsideda kaukės, kartais drovisi. Be to, žmogus su kamera ir mikrofonu jiems tampa autoritetu, prieš kurį būtina pasakyti tiesą. Dabar pašnekovai kur kas sąmoningesni atsidūrę priešais kamerą ir žino, ką žiniasklaida, ją naudodama, gali padaryti. Žmogus tampa atsargesnis, slepiasi. Jei kyla noras ką nors išpažinti, nebereikia to vienintelio žiniasklaidos kanalo, kuriuo tuo metu buvo LTV.

Kaip kinta kūrinio recepcija skirtinguose kontekstųuose? „Radvilos Dariaus, Vytauto“ premjerą pristatėte 2020 m. pabaigoje. Tuomet dar nebuvo karo. Ar pastarųjų metų įvykiai keičia kūrinį?
Visiškai nekeitėme pasirodymo konstrukcijos. Visgi, kaskart, kai rodome šį kūrinį, Lietuvoje iškyla skirtingos aktualijos. Pavyzdžiui, kūrinį pradėjom repetuoti tądien, kai paskelbė pirmąjį karantiną. Prisimenu, kad tada leidausi nuo Tauro kalno LMTA Centrinių rūmų link ir JAV ambasadoje sirena ūžė: Attention! Attention!, – Armagedonas artėja.
Per visą kūrinio rodymo istoriją vyko pandemija, atnešusi skandalus dėl skiepijimo ar neva laisvių ribojimo, žygiavo šeimų maršai, kilo riaušės prie Seimo, prasidėjo karas. Taigi, kiekvieną kartą rodant kūrinį tampa aktuali vis kita video ištrauka. Šis amžinasis ratas vyksta ne dėl valstybinių ar politinių aspektų, o dėl žmonijos. Yra kelios temos, per kurias vis keliaujame kaip atskiri sociumai. Pavyzdžiui, dabar, kai kalbame, praėjo dvi dienos nuo momento, kai Putinas paskelbė mobilizaciją. Kūrinyje yra šiam atvejui tinkama frazė, kai viena iš moterų, pasirodančių video medžiagoje, sako: „laukiam karo“ ir rodo dabartinio Konstitucijos prospekto link, kur tuo metu vykdavo Raudonosios armijos kariniai paradai.

Buvote susitikęs su Dariumi Radvila. Koks jausmas kyla, kai žmogus, į muzikinius paveikslėlius atklydęs iš dokumentinės medžiagos, iš praeities, pasirodo dabartyje, realybėje?
Jis atvyko kartu su šeima, prieš tai iš dukros sužinojęs, kad tapo kūrinio dalimi. Atrodė, kad jam buvo įdomu pažiūrėti į praeities atvaizdą visai kitame kontekste. Galbūt kiek juokinga, nes video įraše matė save jaunesnį, naivesnį. Pastebiu tendenciją, kad šios kartos žmonės ateidami žiūrėti kūrinio jaučiasi visai kitaip, nei mes ar už mus jaunesni. 18-20 metų žiūrovai reaguoja į tai kaip į jiems nepažįstamą egzotiką, kitą pasaulį, kuriame jie nedalyvavo ir apie jį nieko nežino. Dažnai iš vyresniosios kartos girdžiu pastebėjimus, kokie jie anuomet buvo naivūs. Turbūt tai „kalėjime“ gyvenančio žmogaus naivumas ir kartu absoliutus pasaulio nepažinumas. Dabar, mūsų tėvų kartai, kuri patyrė abu gyvenimo būdus, staiga žiūrint į save jaunus, darosi keista, gal kiek graudu, gėda, bet, šis žmogaus atvirumas, nekaltumas man yra gražus. Nenoriu jokiu būdu sakyti, kad to meto žmonės buvo geresni ar atviresni, bet dėl susidariusių sąlygų, nesuvokdami, kas yra kamera, dėl tiesaus ir atviro žvilgsnio į ją, visa tai yra gražu. Tuo metu pavykdavo tiksliau užfiksuoti, ką žmogus galvoja iš tiesų. Dabar jis moka pasislėpti, yra atsargesnis, arba jam mažiau rūpi, kad jį filmuoja.

Interviu parengė Ignas Zalieckas.
Daugiau informacijos apie kūrinį skaitykite čia.

Kūrinys bus rodomas spalio 15 d., šeštadienį, 20 val. ir spalio 16 d., sekmadienį, 14 val. Kultūros komplekse „Sodas 2123“ (Vitebsko g. 23, Vilnius).

Festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija, Vilniaus miesto savivaldybė.
 
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti