Skaityti daugiau
Linas Adomaitis: šį kartą savo gimtadienį jaukiai švęsiu arenoje su klausytojais
Dainininkas ir muzikos prodiuseris Linas Adomaitis drauge su Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios gospelo choru „GospelJonai“ muzikos mylėtojams turi puikių naujienų – balandžio 5 dieną, savo gimtadienio išvakarėse, Vilniaus „Avia Solutions Group“ arenoje surengs magišką pasirodymą pavadinimu „Dovana“.Maestro Gintaras Rinkevičius apie orkestro gastroles Vokietijoje: „Čia svarbūs visi koncertai“
Praėjo kiek daugiau nei savaitė, kai Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, išvyko gastrolių į Vokietiją. Jose orkestras iš viso atliks net dvylika koncertų, kuriuose skambės J. Sibelijaus, A. Dvořáko, L. van Beethoveno, M. K. Čiurlionio, F. Mendelssohno, J. Brahmso, R. Schumanno ir F. Chopino kūriniai. Koncertų turui persiritus į antrą pusę – po pirmųjų aštuonių iš dvylikos koncertų – plačiau apie gastroles paprašėme papasakoti maestro G. Rinkevičių.Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kviečia pasimėgauti „Meilės eliksyru“
Jau beveik du šimtmečius operos gerbėjų širdis viso pasaulio teatruose ir koncertų salėse smarkiau plakti priverčia Gaetano Donizetti komiška opera „Meilės eliksyras“. Šios operos kamerinė versija savaitgalį pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje.“Man-go” kviečia atsisveikinti su 2023 metais Kaune
25-ąjį gimtadienį švenčiančios grupės „Man-go“ koncertų turas per Lietuvą su gyvo garso grupe, prasidėjęs prieš mėnesį, tęsiasi su naujienomis.Didžiausiame „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ koncerte – muzikanto pažadas kandidatuoti Prezidento rinkimuose
Savaitgalį grupė „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ surengė įspūdingą savo naujojo albumo „Viskas bus gerai“ pristatymo koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje. Tai buvo didžiausias solinis šios grupės pasirodymas per savo istoriją, pritraukęs tūkstančius ištikimiausių gerbėjų iš visos Lietuvos.„Meilės eliksyro“ kamerinę versiją Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre diriguoja italas Carmelo Giuseppe Longo
Pianistas Carmelo Giuseppe Longo, daugiau nei du dešimtmečius bendradarbiauja su Mesinos ir Taorminos teatrais (Italija) ir tokiomis scenos žvaigždėmis kaip R. Bruson, J. Carreras, A. Bocelli, R. Blake bei daugeliu kitų.Netikėta Roko Yan staigmena klausytojams: kartu su draugai pristato žiemai dedikuotą kūrinį ir vaizdo klipą
Ketvirtadienio vakarą, muzikos pasiklausymo platformose akyliausi talentingo dainininko Roko Yan klausytojai pastebėjo naują kūrinį bei vaizdo klipą „Žiemos daina“. Būtent tuo metu atlikėjas sostinėje vyksiančiame koncerte klausytojus pasveikino su žiemos pradžia ir paskelbė apie su draugais įrašytą naujausią dainą. Tai dovana klausytojams ir priminimas apie šventinio periodo jaukumą.„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ šeštadienį surengs įspūdingiausią karjeros koncertą: „Ruošiamės lyg jis būtų paskutinis“
Ką tik išleidę naują albumą „Viskas bus gerai“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ ruošiasi svarbiausiam grupės istorijoje koncertui. Jau šį šeštadienį, gruodžio 2 dieną, Kauno „Žalgirio“ arenoje muzikantai surengs savo didžiausią solinį koncertą, pavadintą „Miesto šventė“, kuriame ne tik pristatys naujas dainas, įspūdingas dekoracijas, bet ir kartu su žiūrovais žengs per visą grupės istoriją. Ką tik išleidę naują albumą „Viskas bus gerai“, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ ruošiasi svarbiausiam grupės istorijoje koncertui. Jau šį šeštadienį, gruodžio 2 dieną, Kauno „Žalgirio“ arenoje muzikantai surengs savo didžiausią solinį koncertą, pavadintą „Miesto šventė“, kuriame ne tik pristatys naujas dainas, įspūdingas dekoracijas, bet ir kartu su žiūrovais žengs per visą grupės istoriją.Į Lietuvą grįžta tikrasis britų darbo klasės balsas „Sleaford Mods“
Į Lietuvą grįžta pirmojo #mybloodyfestival herojai ir vieno geriausių metų albumų „UK Grim“ autoriai „Sleaford Mods“.Po 30 metų ypatinga K.Kerbedžio daina suskambo naujai
1993 metais išleistame Kastyčio Kerbedžio albume “Vėjai keturi”, pirmą kartą nuskambėjo daina tuo pačiu pavadinimu.Opera-performansas SAULĖ IR JŪRA Kaune
„Saulė ir jūra“ – tai dainuojantis paplūdimys, kurį žiūrovai stebi iš viršaus – iš saulės perspektyvos.69 danguje” jubiliejinis šou „Velniškas greitis. 20 metų“
Neblėstančio populiarumo grupė „69 danguje” 2024-aisiais švęs 20-metį „Žalgirio” arenoje!Išgirskite: Vilniuje koncertuosianti Prancūzijos muzikos žvaigždė Pomme pristato kalėdinę dainą
Netrukus Lietuvoje koncertuosianti kylanti Prancūzijos muzikos scenos žvaigždė Pomme pristatė Kalėdoms skirtą dainą. Dainininkė savo gerbėjams dovanoja didžiosios metų šventėms skirtą kūrinį „Dec Carte De Noel“. Naujoji daina pristato šių metų gruodį pasirodysiantį atlikėjos ketvirtąjį studijinį albumą „Saisons“. 2021-aisiais metais vykusioje prancūzų muzikos apdovanojimų ceremonijoje „Victoires De La Musique“ Pomme buvo paskelbta „Geriausia metų atlikėja“. Pomme pirmąkart mūsų šalyje koncertuos jau gruodžio 9-ąją dieną „Vaidilos teatre“ Vilniuje.Natalijos Bunkės koncertinių gastrolių „Kosmosas“ išskirtinis svečias - Jonas Nainys–Jovani
Viena ryškiausių Lietuvos popmuzikos žvaigždžių Natalija Bunkė patvirtino, kad prie jos grandiozinių koncertinių gastrolių „Kosmosas“ jungiasi dar vienas išskirtinis svečias. Skelbiama, kad visose didžiausiose penkių šalies miestų arenose gausiai susirinkusią publiką džiugins išskirtiniai Jono Nainio–Jovani pasirodymai.Netikėtas duetas: Inga Jankauskaitė ir Evgenya Redko pristato iki sielos gelmių paliečiantį kūrinį ir vaizdo klipą
Dvi ryškios šalies muzikos kūrėjos – Inga Jankauskaitė ir Evgenya Redko suvienijo jėgas. Šiandien garsios moterys pristato bendrą kūrinį „Apie ką man dainuot“ bei jam sukurtą vaizdo klipą. Pasak Ingos, pakvietus Evgenya prisijungti prie šios dainos įrašymo teigiamas atsakymas buvo didžiulis įvertinimas.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras išvyko į gastroles Vokietijoje
Lapkričio 25 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento maestro Gintaro Rinkevičiaus, išvyko gastrolių į Vokietiją, kurių paskutinė stotelė – Lichtenšteinas. Šio turo metu orkestras surengs net dvylika koncertų.Ryškiausia lotynų muzikos superžvaigždė J Balvin surengs koncertą Lietuvoje
Pasiruoškite karščiausiam metų šou - pasaulinė muzikos superžvaigždė J Balvin surengs koncertą Lietuvoje. Didžiausias Baltijos šalių koncertų rengėjas „Live Nation Lietuva“ oficialiai patvirtino, kad vienas populiariausių lotynų muzikos atlikėjų J Balvin į mūsų šalį atvyks 2024 m. pavasarį. Pirmąkart Lietuvoje koncertuosiantis J Balvin įspūdingą šou surengs kitų metų gegužės 18-ąją dieną didžiausioje šalyje „Žalgirio“ arenoje Kaune. Muzikos apdovanojimų rekordininkas J Balvin, kurio įrašai pasaulyje parduoti didesniu nei 35 mln. tiražu, „Que Bueno Volver A Verte“ gastrolių Europoje koncertuose pristatys visus didžiausius hitus ir naujausias dainas.2024 m. Vichy vandens parko metiniai abonementai
Nori vasaros visus metus?Vichy vandens parke ji nesibaigia!Vasarą Vilniuje koncertuos „2Cellos“ įkūrėjas Stjepanas Hauseris
2024-ųjų vidurvasarį, liepos 11 d., Vilniaus Kalnų parke koncertą kartu su grupe ir orkestru surengs vienas garsiausių pasaulyje violončelininkų Stjepanas Hauseris. Pasirodymas Lietuvoje – ilgai laukto klasikinės muzikos „bloguoju berniuku“ vadinamo grupės „2Cellos“ įkūrėjo solinio turo „Rebel with a Cello“ („Maištininkas su violončele”) dalis.Asafas Avidanas vasarą Lukiškių kalėjimo scenoje pristatys naują albumą
Didelė muzikos žvaigždė ir pripažintas talentas iš Izraelio Asafas Avidanas liepos 4 d. grįžta į Vilnių. Ir ne šiaip sau, o naujo savo albumo ir jo pristatymo turo „Ichnology“ proga. Graži koncertų Lukiškių kalėjimo didžiajame kieme tąsa. Dar vienas geras vardas iš užsienio, dar vienas išskirtinis koncertas sostinėje atviram ore.Šventinio laikotarpio renginiai Lietuvoje: nuo „Eurovizijos“ nugalėtojos Loreen pasirodymo, iki Natalijos Bunkės ir Jessicos Shy koncertinių turų
Gruodis – ypatingas mėnuo, kupinas džiaugsmo, jaukumo, geros nuotaikos, laiko su artimaisiais bei, žinoma, kultūrinių renginių. Jų paskutinį 2023-ųjų kalendorinį mėnesį Lietuvoje tikrai netruks – savo pasirodymus čia surengs puikiai žinomi Lietuvos ir pasaulio scenos vardai, tarp kurių ir dukart „Eurovizijos“ nugalėtoja Loreen, iš Latvijos atvyksianti Laima Vaikulė, atlikėja Jessica Shy, Natalija Bunkė ir kiti. O štai atlikėjo „Daddy Was a Milkman“ gerbėjai jo pasirodymą galės stebėti mūsų kaimynėje Latvijoje, kur šis koncertuos kartu su šios šalies valstybiniu kameriniu orkestru.Lietuvoje pirmą kartą koncertuos oficialus Hanso Zimmerio muzikos projektas
Kitais metais Lietuvoje pirmą kartą pasirodys vieno žymiausių šių laikų filmų muzikos kompozitoriaus Hanso Zimmerio projektas „The World of Hans Zimmer“. Tai vienintelis oficialus Holivudo maištininku vadinamo muzikos kūrėjo projektas, kurio koncertų programą asmeniškai kuruoja pats Hansas Zimmeris.Bilietų į Edo Sheerano koncertus Kaune pardavimai viršijo visus ankstesnius Baltijos šalių rekordus
2024-ųjų vasarą Kaune vyksiančių Edo Sheerano koncertų pardavimai sumušė visus ankstesnius Baltijos šalių rekordus: bilietai į pirmąjį britų muzikos žvaigždės koncertą buvo iššluoti vos per parą, į antrajį pasirodymą jau parduota daugiau nei pusė bilietų, nors iki renginio liko dar 9 mėnesiai. Žiūrovų, kurie rugpjūčio 3-4 d. susirinks į Edo Sheerano „+ – = ÷ x Tour” („The Mathematics Tour”) turo koncertus S.Dariaus ir S.Girėno stadione, lauks įspūdingas 360 laipsnių šou.6 įdomūs faktai apie grupę „Bi-2“: pasikeitė pavardę, pandemijos įkvėptas albumas ir atsisakymas šlovinti rusiją
Kitų metų kovo 15 dieną į Vilnių sugrįš roko grupė „Bi-2“, kuri pristatys savo naujausią albumą „Аleliuja“ (orig. „Аллилуйя“). Šia proga, kviečiame susipažinti su keletu įdomių faktų iš grupės gyvenimo.Rūta Mur pristato įspūdingą vaizdo klipą ir kūrinį apie amžiną meilę: visi norime būti mylimi
Žinoma Lietuvos alternatyvios popmuzikos atlikėja Rūta Mur šiandien klausytojams pristato muzikinę naujieną „Forever“. Pasak atlikėjos, tai daina apie siekį mylėti bei būti mylimai amžinai. Kartu su naujausiu kūriniu dainininkė pristato ir įspūdingą vaizdo klipą, kuriame netrūksta romantikos bei šimtų žvakių.Išgirskite: Lietuvoje koncertuosiantis dainininkas Mattas Duskas atgaivino klasikinę kalėdinę dainą
Naujuoju Franku Sinatra vadinamas dainininkas Mattas Duskas, kuris jau gruodžio 7-ąją dieną surengs koncertuos Lietuvoje, atgaivino klasikinę kalėdinę dainą.„Kaunas Jazz“ skelbia pirmąsias 2024-ųjų žvaigždes: atvyksta 5 „Grammy“ statulėlių laureatai „Snarky Puppy“
Didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“, dar neprasidėjus paskutiniam 2023-ųjų mėnesiui, jau turi svarbių naujienų apie 2024-ųjų sezoną.Stingui įteiktas garbingas apdovanojimas
Daugybę apdovanojimų pelniusiam muzikantui ir aktoriui Stingui įteiktas Šiaurės Tainsaido laisvės apdovanojimas. Kitąmet birželio 9-ąją dieną „Žalgirio“ arenoje Kaune geriausių dainų programą „My Songs“ pristatysiančiam Stingui atiteko aukščiausias apdovanojimas, kokį tik gali suteikti vietos valdžia.Vaidas Baumila pristato lietuviškos gamtos apsuptyje įamžintą vaizdo klipą „Eik“
Dainininkas Vaidas Baumila, praėjusią savaitę paskelbęs apie ateinančių metų kovo 15 dieną įvyksiantį didžiausią koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje, šiandien gerbėjams pristato dar vieną džiugią naujieną. Klausytojams pristato naują vaizdo klipą kūriniui „Eik“. Pasak žinomo atlikėjo, naujausiame vaizdo klipe norėjosi įamžinti lietuviškos gamtos grožį bei leisti žiūrovui pasijausti tarsi namuose.Koncertines erdves šviesiu skambesiu pripildys muzikinė programa „Amžina meilė“
Artėjant gražiausioms metų šventėms nors akimirkai stabtelėti, atsikvėpti bei pasimėgauti užburiančiu muzikos kūrinių skambesiu kvies į koncertinį turą keliaujantys ryškūs šalies atlikėjai – Kristina Zmailaitė (sopranas), Edmundas Seilius (tenoras), Aušrinė Garsonaitė (fortepijonas) bei publikai jau puikiai pažįstamas styginių kvartetas „Archi Quartett“.Monika Liu kviečia į gyvenimo koncertą arenoje kartu su LNOBT simfoniniu orkestru
Monika Liu klausytojams ruošia vieną didžiausių savo gyvenimo projektų – solinį arenos šou kartu su Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro simfoniniu orkestru. Vienintelis ir nepakartojamas koncertas įvyks kovo 23 d., Kauno „Žalgirio“ arenoje.Justinas Jarutis pristato dainą „Kalėdos ištinka“ ir vaizdo klipą: „Jame norėjosi pakvailioti“
Nori ar nenori taip nutinka, Kalėdos kaip ir meilė ima ištinka“: eilutės iš naujos atlikėjo Justino Jaručio dainos „Kalėdos ištinka“. Ši daina – jau trečias kūrinys, kurį jis parašė kartu su seserimi Andre Balžekiene.Vaidas Baumila skelbia didžiausią koncertą Kauno „Žalgirio“ arenoje: ši mintis sukelia geriausias emocijas
Vienas ryškiausių šalies muzikos kūrėjų Vaidas Baumila skelbia areninį šou. Jau kovo 15 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje surengs unikalų ir vienintelį šou, prie kurio kūrybos jau kuris laikas darbuojasi ir didelė profesionalų komanda. Pasak kūrėjo, praėjusiais metais pasimatavus didžiausią šalies areną ir surengus ugningą koncertą, šį kartą norisi klausytojus nustebinti dar labiau.Fotosesijoje – kitoks Mantas Jankavičius: „Brandesnis aš, brandesnis ir sceninis įvaizdis“
25-mečiui scenoje pažymėti skirtam koncertų turui po didžiąsias Lietuvos arenas besiruošiantis dainininkas, kompozitorius, teatro ir kino aktorius Mantas Jankavičius atskleidžia dar daugiau pasiruošimo užkulisių – specialiai surengtoje fotosesijoje su fotografu Audriumi Solominu, be kitų įvaizdžių, įamžintas ir naujasis jo sceninis kostiumas.Inga Jankauskaitė pristato kinematografišką vaizdo klipą „Nuoga į dilgėles“: savęs priėmimo ir atgimimo daina
Viena ryškiausių šalies muzikos kūrėjų Inga Jankauskaitė, besiruošdama gruodžio 9 dieną įvyksiančiam didžiausiam šių metų koncertui sostinės „Avia Solutions Group“ arenoje, šiandien klausytojams pristato išskirtinį vaizdo klipą. Kartu su talentinga kino režisiere Laura Udra kūriniui „Nuoga į dilgėles“ sukurtame vaizdo klipe kūrėjos įamžino nostalgišką atsisveikinimo su praeitimi akimirką.Publikos numylėtinis Gregory Porteris atvyksta pasveikinti lietuvių: „Žalgirio“ arenoje pristatys kalėdinį albumą
Greičiau nei po mėnesio, gruodžio 12-ąją, Kauno „Žalgirio“ arenoje koncertą surengs vienas žymiausių pasaulio džiazo dainininkų, dviejų „Grammy“ apdovanojimų laimėtojas Gregory Porteris.Dainotas Varnas apie „Frank Sinatra Show“: jei reiktėų rinktis, eičiau pas Varną ir orkestrą
Amerikos legenda Frankas Sinatra – vienas labiausiai perdainuojamų atlikėjų visame pasaulyje. Ne išimtis ir Lietuva – šiemet žiūrovams siūlomas ne vienas koncertas, kur Sinatros dainas atlieka talentingi solistai. Kaip tarp projektų išsirinkti labiausiai vertą dėmesio?Yannas Tiersenas pavasarį grįš į Vilnių su nauja koncertine programa
2024 m. kovo 14 d. Vilniuje, „Compensa“ koncertų salėje, koncertą surengs žymus prancūzų multi-instrumentalistas ir kompozitorius Yannas Tiersenas. Po 9-erių metų pertraukos su koncertiniu turu „Kerber Complete Tour: Solo Piano + Electronics“ į Lietuvą sugrįžtantis muzikantas klausytojus pakvies į dviejų dalių pasirodymą: pirmojoje skambės fortepijonu atliekami žinomiausi Y.Tierseno kūriniai, antrojoje – elektroninė muzika.10 pribloškiančių faktų apie legendinę Edith Piaf: išsižadėjusi mama, prarasta rega ir vaikystė viešnamyje
Kitą mėnesį, gruodžio 19-ąją dieną, minėsime 108-ąsias garsiausios visų laikų prancūzų dainininkės Édith Piaf gimimo metines. Šia proga, sausio pradžioje Lietuvoje bus surengti du įspūdingi pasirodymai, o šiandien kviečiame susipažinti su 10 įdomiausių faktų apie legendomis ir mitais apipintą atlikėjos gyvenimą.Liepa Mondeikaitė apie „PROtėviai: muzikos kelionė laiku“ premjerą: tai – ko gero linksmiausias projektas mano karjeroje
Pirmadienio vakarą Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje įvyko gyvų koncertų serijos „PROtėviai: muzikos kelionė laiku“ premjera, kurios metu talentingieji Simonas Storpirštis, Liepa Mondeikaitė bei Justinas Lapatinskas kvietė žiūrovus keliauti lietuviškos muzikos istorijos keliu. Atlikėjai, kuriems pritarė kone visi koncertų salėje susirinkę žiūrovai, dainavo populiariausius lietuviškus kūrinius, sukurtus per paskutiniuosius šimtą metų – nuo 1920 m. iki šių dienų.Britų muzikos duetas „Jungle“ vasarą naują albumą pristatys Kalnų parke
Vasarą sostinėje vėl planuojama daug koncertų atviram ore. Belieka gerėtis, ką siūlo Vilnius ir atidžiai sekti kalendorių. Muzikos agentūra „8 Days A Week” vakar paskelbė naujieną apie prancūzų „La Femme” viešnagę Vilniuje, o šiandien dalinasi dar viena nuostabia žinia. Lietuvos publikai jau gerai pažįstamas britų muzikos duetas „Jungle“ vėl atkeliauja į Vilnių. Birželio 10 d. grupė „Jungle“ surengs didelį ir skambų koncertą Kalnų parke.Į Lietuvą atvyksta prancūzų muzikos eksportas ir spalvingieji „La Femme“
Muzikos agentūra „8 Days A Week” savaip artina vasarą ir skelbia pirmąjį naujo sezono koncertą be stogo. Patvirtinta, kad į sostinę gegužės 31 d. atkeliauja prancūzų muzikos eksportas ir spalvingieji „La Femme“. Vienas ryškiausių vardų Europos muzikos scenoje atvažiuoja patikrinti, kaip laikosi nauja Lukiškių kalėjimo versija. Nuostabi žinia – „Prancūzijos sezonas Lietuvoje“ turės naujus herojus ir puikų garso takelį, kurio autoriai - „La Femme“.Netikėtas Monikos Liu debiutas: įkūnys karžygę Emiliją Pliaterytę
Šiandien paaiškėjo, kas atliks pagrindinį Emilijos Pliaterytės vaidmenį naujoje muzikinėje dramoje „Emilija“. Grafaitė Emilija Pliaterytė, pirmoji 1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo kapitonė, pasipriešinusi rusijos imperijai. Ar kas galėjo įsivaizduoti, kad ją įkūnys visiems gerai žinoma atlikėja, Eurovizijos finalo dalyvė Monika Liu? Apie tai ansamblis „Lietuva“ šiandien paskelbė bendroje diskusijoje su garsiais istorikais ir spektaklio kūrėjais Valstybės pažinimo centre. Turas didžiausiose šalies arenose suplanuotas kitų metų rudenį.Po ketverių metų pertraukos – naujas „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ albumas
Praėjusią savaitę pristatę vaizdo klipą naujausiam grupės singlui „Viskas bus gerai“, šį penktadienį „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ oficialiai išleidžia to paties pavadinimo albumą. Ketvirtasis studijinis grupės darbas pasirodo po ketverių metų pertraukos ir yra bene ilgiausiai brandintas muzikantų įrašas. Rinktinėje „Viskas bus gerai“ klausytojai ras tiek pažįstamų kūrinių ir koncertinių grupės hitų, tiek dar niekur negirdėtos muzikos.„Biplan“ nariai prieš pat Kalėdas kvies į jau tradiciją tapusį koncertą Vilniuje: „Nepabijosime būti jautrūs ar net pažeidžiami“
Radijo stotyse jau skamba naujausia vilniečių „Biplan“ daina „Be penkių vidurnaktį“. Šviežiausias grupės kūrinis įkvėpė pavadinimą ir kasmetiniam „Biplan“ kalėdiniam koncertui, kuriame muzikantai pristato savo tik kartą metuose skambančią šventinę programą, kasmet pasipildančią naujais proginiais „Biplan“ kūriniais.Naujausias G. Gelgoto ir K. Sabaliauskaitės kūrinys „Vilniaus sarabanda“ vėl sugrįžta į sceną – du pasirodymai sausį vyks kultūros bare „Kablys“
Kompozitoriaus Gedimino Gelgoto ir rašytojos Kristinos Sabaliauskaitės simfoninis kūrinys „Vilniaus sarabanda“ klausytojų ausis Nacionalinėje filharmonijoje džiugino jau du kartus. Pasirodymai sulaukė anšlago ir neeilinio publikos entuziazmo, o bilietai į renginius ištirpo akimirksniu. Tad 2024 metų pradžioje nuspręsta surengti netgi du „Vilniaus sarabandos“ koncertus, kuriuos atliks orkestras, Vilniaus miesto ansamblis NIKO bei choras „Jauna muzika". Specialus renginys sausio 25 dieną vyks netikėtoje erdvėje – kultūros bare „Kablys“. Ši data pasirinkta neatsitiktinai, nes būtent sausio 25-ąją kasmet yra minimas Vilniaus miesto gimtadienis.Dar vienas Bilietai.lt žingsnis tvaresnio verslo link - aplinkosauginis ISO 14001 standartas
Džiaugiamės pranešdami, kad „Bilietai.lt“ (UAB „Nacionalinis bilietų platintojas“) sėkmingai įgyvendino ISO aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartą (ISO 14001:2015). Tai svarbus žingsnis mūsų įmonės tvarumo kelionėje. ISO standarto sertifikatas ne tik liudija mūsų įsipareigojimą aplinkos apsaugai ir atsakingam verslo valdymui, bet ir yra puiki galimybė kurti vertę partneriams gerinant mūsų veiklos kokybę ir efektyvumą.Inga Jankauskaitė pristato albumą „Grožis ir nuodai“ – netikėtas duetas ir stipriai jaudinančios dainos
Žinoma šalies muzikos kūrėja Inga Jankauskaitė klausytojams pristato jau ketvirtąjį studijinį albumą „Grožis ir nuodai“. Pasak kūrėjos, tai albumas, padėjęs nuo pasaulyje vyksiančių sukrečiančių kančių gintis kūryba. Naujausiame darbe atlikėja sudėjo net 9 kūrinius, tarp kurių ir vienas netikėtas duetas.OFICIALIAI PATVIRTINTA: STING SURENGS GARSIAUSIŲ DAINŲ PASIRODYMĄ LIETUVOJE
Didžiausias Baltijos šalių renginių organizatroius „Live Nation Lietuva“ oficialiai patvirtino, kad 17 „Grammy“ apdovanojimų laimėjęs atlikėjas Sting ateinančių metų birželio 9 d. surengs specialų koncertinio turo „Sting: My Songs 2024“ pasirodymą Kauno „Žalgirio arenoje“. Taip tęsiamas vieno garsiausio planetos atlikėjo pasaulinis turas, sužavėjęs publiką visoje Europoje, JAV, Azijoje ir Australijoje. Viešą bilietų prekyba prasidės šį penktadienį, lapkričio 10 d., 10 valanda ryto internetu www.bilietai.lt ir visose „Bilietai.lt“ kasose.PREMJERA – MISTERIJA „SAULEI PALIEPUS“
Specialiai „Liepaičių“ jubiliejiniams metams sukurta misterija „Saulei paliepus“ siekta įprasminti sėkmingą jau 60 metų nuo choro studijos įkūrimo ir 30 metų nuo mokyklos įkūrimo nueitą kūrybinės veiklos kelią.Konstantinas Lilas ruošia naują albumą: „Surengsime rafinuotų beždžionių apeigas“
Atlikėjas bei muzikos kūrėjas Konstantinas Lilas skelbia apie antrojo solinio albumo pasirodymą bei jo pristatymo koncertą. Albumas „Beždžionė“ pasirodys 2024 metų sausio mėnesį, o jo pristatymo koncertas įvyks vasario 9 dieną.Edas Sheeranas surengs papildomą koncertą Kaune, bilietai prekyboje – jau nuo šiandien
Šiandien, spalio 30 d., 10 val. Bilietai.lt svetainėje prasidės prekyba bilietais į papildomą Edo Sheerano koncertą, kuris vyks rugpjūčio 4 d. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione. Bilietai į pirmąjį britų muzikos žvaigždės pasirodymą, vyksiantį rugpjūčio 3 d., buvo išparduoti žaibiškai – per vos kiek daugiau nei vieną parą.Rugpjūčio mėn. Kaune įvyks vienintelis Edo Sheerano koncertas Baltijos šalyse
2024 m. rugpjūčio 3 d. Kauno S.Dariaus ir S.Girėno stadione koncertą surengs muzikos superžvaigždė, daugkartinis įvairių apdovanojimų laimėtojas Edas Sheeranas. Stulbinančia 360 laipsnių scenografija išsiskiriantis pasirodymas – populiarumo rekordus mušančio Edo Sheerano pasaulinio koncertų turo „+ – = ÷ x Tour” („The Mathematics Tour”) dalis.Dėl Europos dailiojo čiuožimo čempionato nukeliamas Manto Jankavičiaus koncertas Kaune
Žiemos viduryje į kone svarbiausią karjeroje, jubiliejinį koncertų turą po šalies arenas „12 violončelių” kviečiantis dainininkas, aktorius ir dainų autorius Mantas Jankavičius su klausytojais dalinasi svarbia informacija – keičiasi vieno iš trijų turo koncertų data.Bilietų platinimo paslauga su „Bilietai.lt“
Planuojate koncertą, spektaklį, sporto varžybas ar kitą renginį ir ieškote patikimo partnerio bilietų platinimui? Rinkitės „Bilietai.lt“ renginių bilietų platinimo paslaugas!Ticket distribution service with Bilietai.lt
Are you planning a concert, a performance, a sporting event or any other event and looking for a reliable partner for ticket distribution? Choose Bilietai.lt event ticketing services!Услуги по распространению билетов с Bilietai.lt
Вы планируете концерт, спектакль, спортивное мероприятие или любое другое событие и ищете надежного партнера для распространения билетов? Выбирайте услуги по распространению билетов на мероприятия от Bilietai.lt!Populiariausios grupės „Kiss“ dainos pavasarį skambės Lietuvoje
2024 m. balandžio mėnesį jau visi bus pamiršę Šv. Valentino dieną, tačiau bučinių Lietuvoje tikrai netruks: pirmą kartą mūsų šalyje koncertuos „KISS Forever Band” - populiariausia Europoje grupės „Kiss” dainas atliekanti tribute grupė. Ta proga pas mus įvyks net du jų koncertai - balandžio 18 d. Vilniaus klube „Vakaris” ir balandžio 19 d. Kauno „Oazėje”.Vilniuje pasirodysianti šokio trupė iš Vokietijos kurs bendrą spektaklį su „Low Air“
Rugpjūčio 17-18 dienomis Vilniuje svečiuosis ir spektaklį pirmą kartą Lietuvoje pristatys šokio trupė iš Vokietijos. Skirtingų kartų ir galimybių šokėjus apjungiantį pasirodymą „With Us“ bus galima išvysti du kartus Menų spaustuvėje esančios Studijos II erdvėje. Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ kvietimu ši trupė atvyksta ne tik parodyti spektaklį, bet ir kurti naują bendrą darbą.Vilniaus 700-ajam gimtadieniui vinilą išleidusi vokiečių grupė „De-Phazz“: „Pirmuosius kartus pamiršti sunku“
Vilniaus jubiliejui skirta populiarios Vokietijos grupės „De-Phazz“ vinilo plokštelė pasirodė prieš kelias savaites. Savo albumą „Live in Vilnius“ grupė vadina gimtadienio dovana klausytojams Lietuvoje, tad albumas pasirodė simboliniu 700 vienetų tiražu, o albumui atrinkti 7 kūriniai iš 2019 metais Vilniuje vykusio „De-Phazz“ pasirodymoJustinas Jarutis: faktai, kurių nežinojote
Svarbiausiam karjeros koncertui Vingio parke besiruošiantis Justinas Jarutis gerbėjus sukvies į didžiausią savo karjeroje solinį koncertą. Metų koncertinio atlikėjo titulą „M.A.M.A." apdovanojimuose pelnęs Justinas Jarutis jau rugsėjo 2-ąją dieną surengs grandiozinį pasirodymą didžiausiose šalyje koncertinėje erdvėje po atviru dangumi - sostinės Vingio parke. Kol gerbėjai laukia įspūdingo populiarių dainų „Rugpjūtis“, „Rami“, „Tavęs“, „Savęs“ ir daugelio kitų hitų autoriaus ir dainininko šou, supažindiname su įdomiausiais faktais iš Justino Jaručio biografijos.Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ – tegu prasideda žaidimas!
Judesys ir garsas – du poliai, kurie persipindami ir įvairiai sąveikaudami formuoja programinę šių metų festivalio ašį. Ieškodami pusiausvyros arba priešingai, aistringai diskutuodami, jie kviečia žiūrovus kvestionuoti mūsų santykį su savimi ir su mus supančia aplinka. Kas esame, kur einame, ko ieškome? Cirkas, šokis, teatras, muzika – skirtingų žanrų kūrėjai drąsiai narplioja žmogiškosios prigimties esatį ir iššūkius. Visos judesio ir garso istorijos žiūrovų lauks rugsėjo 13 d. – spalio 28 d. Klaipėdoje, Priekulėje ir Kretingoje.Istorijų opera „Klaipėda“: muzikos kalba papasakota legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą
III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės ovacijų!Nauja vasaros daina ir klipas vainikavo „2Kvėpavimas“ ir Adrinos trilogiją
„Vasara kabrioletinė“ – taip originaliai pavadinta naujausia grupės „2Kvėpavimas“ ir Adrinos daina, kuri vainikuoja šių dviejų jaunų ir sparčiai išpopuliarėjusių atlikėjų trilogiją. Pirmi du kūriniai „Švyturys tarp vandenynų“ ir „Mėnulis“ sulaukė fenomenalios sėkmės internete – per abu surinko 6 milijonus peržiūrų ir perklausų.Klaipėdos festivalio premjera: videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ apie nūdienos pasaulį bylos ir įspūdingi kostiumai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą kostiumai ne tik stebins publiką, bet ir taps perspėjimu apie malonumų vergais tapusios visuomenės laukiančią baigtį. Trečiojo Klaipėdos festivalio kulminacija – jau rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senajame elinge.Svarbiausiam vasaros koncertui besiruošianti M. Linkytė: čia kanklės suskambės kitaip
Rugpjūčio 8 dieną sostinės širdyje, unikalioje erdvėje Lukiškių kalėjime, svarbiausiam vasaros koncertui besiruošianti atlikėja Monika Linkytė atskleidžia dar daugiau detalių. Jau kuris laikas intensyviai koncertui besiruošianti kūrėja žada išties kitokį koncertą – čia, pasak atlikėjos, kitaip suskambės kanklės, laukia ir ne vienas scenos svečias.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeroje atgims ne tik istorinės asmenybės, bet ir Taravos Anikė
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinėje premjeroje atgis ne tik šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenę lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusieji, bet ir Taravos Anikė. Premjera istoriniame Pauliaus Lindenau elinge – jau rugpjūčio 4-ąją, 21.30 valandą.Pasirodymui Latvijoje besiruošiantis Jurgis Kairys: „Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“
„Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“, – kalbėdamas apie beveik 50 metų trunkančią lakūno karjerą teigia daugkartinis Europos bei pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys. Kone kiekvienas lietuvis iki šiol prisimena 2000-uosius, kai šis atliko iki tol pasaulyje neregėtą akrobatinį triuką ir apvertęs lėktuvą aukštyn ratais praskrido po Kaune esančiu pėsčiųjų taku.Klaipėdos festivalis: „Carmina Burana“ begriūnančio pasaulio vaizdus jungs su populiaria nuobodulio estetika
„Nevaldomos gamtos stichijos – dangus, lietus, praplaukiantys laivai bei praskrendantys paukščiai – visuomet suteikia netikėtumo įspūdį: gali pakeisti net spektaklio nuotaiką. Esu labai laiminga, kad jau netrukus mintys taps kūnu. To labai laukiu“, – apie neeilinę elingo erdvę, kuri ne tik įkvepia kūrėjus, bet ir diktuoja savo sąlygas čia gimstančiam videografiniam spektakliui „Carmina Burana“ pasakoja scenografė Sigita Šimkūnaitė.Džordanos Butkutės koncertai Palangoje ir Šiauliuose - su gyvo garso grupe
Su geriausiomis dainomis ir naujais kūriniais į Palangos koncertų salės sceną grįžta lietuviškos muzikos legenda Džordana Butkutė.Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtos operos pasaulinė premjera – jau rugpjūčio 4-ąją
Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. elinge laukiama istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinės premjeros. Pirmą kartą publikai bus pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu parašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti skirta opera!Po įspūdingos „Magiškas Liūtas karalius ir jo pasaulis“ premjeros skelbiamas turas po Lietuvą
Paskutinį liepos ketvirtadienį Palangos koncertų salėje susirinkę svečiai nusikėlė į Afrikos savanas ir visiems gerai pažįstamą liūtuko Simbos pasaulį – čia suskambo neįtikėtino grožio gyvo garso koncertas „Magiškas Liūtas karalius ir jo pasaulis“.Klaipėdos festivalio pražios koncertas „Karo ir taikos dainos“ - padėka ir padrąsinimas Ukrainos žmonėms
III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas organizavo įvairias iniciatyvas teikiant dvasinę, socialinę, humanitarinę paramą alinančio karo apimtos šalies žmonėms ir į mūsų šalį atvykstantiems pabėgėliams, tad ir festivalio atidarymo koncertui į uostamiestį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė kolegas iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro. Festivalio žinomumas tarptautinėje erdvėje atkreips ir dar kartą primins visuomenei svarbiausius nūdienos taikos ir pergalės prieš agresiją siekius. Į Klaipėdą atvyko menininkai, kurie net karo metu nenustoja dirbę, repetavę, rodę spektaklius ar rengę labdaringus koncertus karo lauko ligoninėse. Deja, beveik kasdien jų darbą sunkina priverstinės pertraukos per oro antskrydžius, kurias tiek menininkai, tiek žiūrovai praleidžia greta esančiose slėptuvėse ir metro stotyse. „Taika ir tyla – mums didžiausia dovana. Kelios Dievo mums dovanotos dienos be karo“, vienu balsu tvirtina iš Kyjivo atvykusios operetės teatro solistės Olena Arbuzova, Valerija Tulis, Olena Galuška, Alevtyna Naglia, Kateryna Jasenčuk, choro moterų grupė, dirigentas Sergijus Didokas, teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdanas Strutynskis. Pačioje uostamiesčio širdyje – senajame Klaipėdos elinge – muzikai iš Kyjivo susijungė bendrai giesmei už Ukrainos pergalę ir laisvę su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir mišriu choru, solistais Beata Ignatavičiūte ir Mindaugu Rojumi, dirigentu, koncerto programos sudarytoju, teatro vyriausiuoju dirigentu Tomui Ambrozaičiu. Nuoširdžiai dėkojame teatro rėmėjams, ypač, UAB „Kautra“, padėjusiems įgyvendinti šią ilgą menininkų kelionę iš Kyjivo į Klaipėdą autobusu. Svečiai iš Kyjivo pristatė Ukrainos kompozitorių muziką. Beveik visi koncerte jų atliekami kūriniai, išskyrus visiems gerai pažįstamą, savotiška širdžių vienybės su kovojančia Ukraina emblema jau tapusią Myroslavo Skoryko „Melodiją“, Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. Koncertą pradėjo soprano O. Arbuzovos atliekama Jolan arija iš žymaus XX a. ukrainiečių kompozitoriaus Heorhijaus Maiborodos pirmosios operos „Milana“, parašytos 1957 m. Ahatos Turčynskos libretu. Tai viena ryškiausių operos arijų koloratūriniam sopranui, dainininkių dažnai atliekamas koncertuose ir vokalistų konkursuose. Mychailo Verykivskis – kompozitorius, pedagogas, dirigentas, folkloristas ir visuomenės veikėjas, pirmosios ukrainiečių oratorijos („Dūma apie įkalintą mergelę Marusią Bohuslavką“, 1923) ir baleto („Panas Kaniovskis“, 1930) autorius. Kompozitoriaus libretu pagal to paties pavadinimo N. Gogolio siaubo apysaką 1936 m. sukurtos muzikinės komedijos „Baubas“ (Вий) veikėja Panočka – neseniai mirusi sotniko duktė, ragana, į kurią įsikūnija piktoji dvasia. Jos arijoje „Ak, kaip seniai tai buvo“ (Ой, чи давно це було) atsiskleidžia anaiptol ne kraupi, o lyrinė veikėjos charakteristika, nuspalvinta sodriu tautinio romantizmo stiliaus muzikos koloritu. Panočkos ariją atliko Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė V. Tulis. Abi Kyjivo operetės teatro solistės susijungė maldoje Švč. Mergelei Marijai, kartu su KVMT simfoniniu orkestru ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupe atlikdamos šiuolaikinio ukrainiečių kompozitoriaus, bajanininko ir dirigento Viačeslavo Samofalovo „Ave Maria“, kuri 2014 m. gavo popiežiaus Pranciškaus palaiminimą. Pažintį su Ukrainos muzika tęsė Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupės atliekamos įvairių kompozitorių sukurtos chorinės dainos. Vienas jų – Ihoris Šamo. Didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro dainos įvairių Ukrainos poetų eilėmis ir muzika daugiau kaip keturiasdešimčiai kino filmų ir radijo teatro pjesių. Gimęs žydų šeimoje Kyjive, jis visą savo gyvenimą pragyveno šiame mieste, kuriam skyrė nepaprasto populiarumo sulaukusią dainą „Mano Kijeve“ (Києве мій) poeto Dmytro Lucenko eilėmis. 2014 m. ši I. Šamo daina buvo oficialiai paskelbta Ukrainos sostinės himnu. Koncerte Klaipėdoje skambėjo ukrainiečių folkloro motyvais grįsta barkarolė „O, vainike, plauk...“ (Ой пливи вінок) chorui to paties D. Lucenko žodžiais (fortepijono partija orkestruota dirigento S. Didoko) ir trys dalys iš Vasylio Juchimovyčiaus libretu sukurtos chorinės operos „Jatranės žaidimai“ (Ятранські ігри) chorui a cappella. Kitas žymus populiarių ukrainietiškų dainų, sceninių kūrinių ir muzikos kinui kompozitorius – Igoris Pokladas. Jo dainos iki šiol skamba Ukrainos populiariosios muzikos scenose, atliekamos tokių nūdienos pop žvaigždžių kaip Ruslana, Ani Lorak ir Tina Karol. Koncerte skambėjo Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupės atliekama jo „Daina apie motiną“ (Пісня про матір) poeto Boriso Olijniko eilėmis. Ypatingu lyrizmu pasižyminčioms kompozitoriaus dainos Klaipėdoje suskambo dideliu kontrastu prieš metus Ukrainos naujienų agentūras apskriejusiai kraupiai žiniai - 2022 m. balandį Vorzelyje netoli Bučos gyvenančio 80-mečio kompozitoriaus namus apiplėšė ir užminavo rusų armijos marodieriai, jam su šeima teko slapstytis, o vėliau evakuotis į Kyjivą. Dar vienas Klaipėdos elinge suskambėjęs opusas iš ukrainiečių estradinės muzikos aukso fondo – populiarių dainų, sceninės ir akademinės muzikos kūrėjos, muzikologės Irynos Kyrylinos daina „Uždegsiu žvakę“ (Запалю свічу) liaudies dainų atlikėjos Ruslanos Locman eilėmis. Itin simboliškai skambėjo dainos žodžiai: uždegsiu žvakę už tuos, kurių nebėra su mumis, už ramų rytojų, už stiprią ir amžinai laisvą Ukrainą. Taip pat simboliška, kad prie šios maldos prisijungė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjai, taip išreikšdami palaikymą Ukrainos žmonėms. Koncerto programoje skambėjo ir didžiųjų Lietuvos kompozitorių kūriniai. Pirmasis visa simfoninio orkestro jėga koncerte suskambo prologas iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“, diriguojamas teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Koncerto programą pratęsė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro mišrus choras, atlikęs lietuvių patriotines dainas ir liaudies dainų išdailas. Skambėjo choro atliekama Atgimimo laikų dvasios persmelkta teatro vyriausiojo chormeisterio ir kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo daina „Tau Tėvynės dangus“, Alio Balbieriaus eilėmis ir Klaipėdos kraštą reprezentuojančios lietuvininkų dainos „Jau aušt aušružė“ išdaila, choro dirigentės ir kompozitorės Danguolės Beinarytės dzūkų liaudies dainos „Dzūkit, dzūkit girnelės“ išdaila. Tūkstantinė elingo publika atsistojusi išklausė lietuvių tautinės muzikos pradininko Stasio Šimkaus (1887–1943) dainos „Lietuviais esame mes gimę“ Jurgio Zauerveino žodžiais. Koncero programoje taip pat skambėjo ištraukos iš lietuvių kompozitorių operų, kurių siužetai tiesiogiai siejasi su karo ir išsivadavimo tema. Tai Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, kurios premjera 1997 m. įvyko Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, ir Vytauto Klovos nepalaužiamą, nemarią tautos dvasią aukštinantys „Pilėnai“. Karo, taikos ir laisvės temos buvo aktualios visų laikų ir tautų žmonėms. Tai paliudijo du koncerto programą užbaigę pasaulinės klasikos lobynui priklausantys kūriniai. Pirmasis - Ludwigo van Beethoveno uvertiūra iš muzikos Johanno Wolfgango von Goethe’s dramai „Egmontas“, kurioje pasakojama apie olandų didiko Egmonto kovą su ispanų užkariautojais ir jo didvyrišką kankinystę dėl savo šalies nepriklausomybės ir vergų choras iš Giuseppe Verdi operos „Nabukas“, kurioje pasakojama biblinė istorija apie tai, kaip Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II užgrobė Jeruzalę, sugriovė Šventyklą ir daugelį žydų išvarė į nelaisvę. Į Klaipėdą kartu su vadovaujamo teatro menininkais atvykęs Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdan Strutynskyi dėkojo Lietuvos žmonėms už visokeriopą paramą Ukrainai šiuo sunkiu metu: „Šiandien visi svajojame tik apie vieną dalyką – pergalę. Esame nepaprastai dėkingi už galimybę mūsų menininkams atvykti į šį koncertą Lietuvoje, nes tai suteikė mums dar vieną progą sutelkti paramą mūsų valstybei ir pristatyti šiuolaikinę Ukrainos kultūrą užsienyje. Teatro artistai ir darbuotojai kovoja už taikų Ukrainos dangų visose įmanomose srityse: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniuose, savanorių karių batalionuose, gelbsti kovotojams aktyviai veikdami kaip savanoriai ir scenos menininkai. Deja, karo meto praradimai neaplenkė ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro kolektyvų. Kovodami fronte žuvo du teatro darbuotojai – vairuotojas Dmytro Perinskis ir baleto šokėjas Vadymas Chlupjanecas. Niekada nepamiršime jų nuopelnų! Mūsų kova tęsiasi, o mūsų menas yra galingas ginklas kovoje su priešu!“ Klaipėdoje šiuo metu gyvena daug ukrainiečių. Čia jie rado prieglobstį ir užuovėją savo vaikams nuo karo keliamų baisumų. Koncertą „Karo ir taikos dainos“ nemokamai galėjo klausyti visi savo šalį dėl karo palikę, tad elinge susirinko įvairių Ukrainos vietovių gyventojai dabar esantys Klaipėdoje – nuo Kyjivo iki Mariupolio. Tesklendžia koncerto atlikėjų dainuota eilutė „Skrisk, svajone, sparnuotoji mano, kur kalneliai ir lygumos žalios“ kaip padėka ir padrąsinimas už visų mūsų laisvę kovojančios Ukrainos žmonėms! KVMT inf.Lietuvių filmas laimėjo pagrindinį apdovanojimą tarptautiniame Japonijos kino festivalyje
„Yubari Fantastic Film Festival“ (YIFF) Japonijoje vyksta nuo 1990 m. Tai svarbus viso regiono kino industrijos renginys, pritraukiantis Rytų Azijos šalių (Pietų Korėjos, Taivano ir kt.) filmų platintojus, mecenatus bei prodiuserius. Festivalis išsiskiria ir jaunųjų kino talentų atradimais. Šių metų festivalio atradimu tapo lietuvių kino kūrėjai – savaitgalį festivalio „Grand Prix“ pelnė trumpametražis jaunosios kartos režisieriaus Pijaus Mačiulskio (22) filmas „Naiku“.Tarp Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų šį pavasarį – Marijampolė, Utena ir Alytus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęsia tradiciją savo koncertų programas pristatyti ir regionų klausytojams.„Biplanai“ kviečia į kalėdinį koncertą „Sveikas sugrįžęs namo“
Šiandien grupė „Biplan“ socialiniuose tinkluose pasidalino žiemišku vaizdo kvietimu, kuriame muzikaliai klausytojų klausia „Kokios Kalėdos be Tavęs?“ ir visus kviečia į savo koncertą Vilniuje. Kalėdinis susitikimas su gerbėjais Vilniuje jau tampa kasmetine grupės Šv. Kalėdų tradicija.Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis pristato pirmąją autorinį kūrinį
Suvieniję jėgas, visų pamiltas charizmatiškasis Linos Rastokaitės ir Jokūbo Bareikio duetas pristato šventinį singlą „Rasim kelią į namus“, kuris buvo nufilmuotas įspūdingo grožio šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje.Gražiausia meilės istorija - baletas „Gulbių ežeras“
Spalio pabaigoje gastroles Lietuvoje surengs tarptautinė baleto trupė „International Festival Ballet“. Dėl karo Ukrainoje šiuo metu Vokietijoje reziduojančioje baleto trupėje šoka Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Kanados ir Vokietijos šokėjai. Baleto trupė, kartu su simfoniniu orkestru „Festival Orchestra“, mūsų šalyje surengs 4 pasirodymus. Publika turės progą išvysti klasika tapusią amžinos meilės istoriją – dviejų dalių baletą „Gulbių ežeras“: spalio 24 d. Klaipėdos Kultūros centre „Žvejų rūmai“, spalio 26 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje ir spalio 27 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune.Penkiasdešimtmetį švenčiantis Rokas Radzevičius: aš stabilus ir ištikimas darbinis jautis
Roko grupei „Skylė“ šiais metais sukanka trisdešimt, o jos lyderiui Rokui Radzevičiui šiandien – penkiasdešimt. Daugiau nei pusę gyvenimo jis praleido su ta pačia grupe, ta pačia šeima, ta pačia mylima muzika. Sako, kad yra stabilus ir ištikimas kaip darbinis jautis: jei jau atsistojo į vagą, eis sąžiningai.Opera „Lokys“ dedikuota lietuviškos muzikos čiurlioniui – kompozitoriui Broniui Kutavičiui
Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų.Rokas Yan žengia svarbų žingsnį karjero – paskelbė apie solinį koncertą unikalioje sostinės erdvėje
Jaunosios kartos kūrėjas ir atlikėjas Rokas Yan, daugeliui atpažįstamas iš tokių kūrinių kaip „Stadionai“, „Surask mane“, „Vasaros mažai“ ar „Vakar vakare“ savo muzikinėje karjero žengia svarbiausią žingsnį – surengs pirmąjį solinį koncertą. Spalio 20 dieną sostinės renginių erdvėje „Kablys + kultūra“ įvyksiantis koncertas atlikėjui tai ilgos muzikinės kelionės atomazga, kurioje pirmą kartą nuskambės būsimo albumo kūriniai.Svarbiausi rugpjūčio mėnesio renginiai Lietuvoje
Trečiasis kalendorinės vasaros mėnuo paprastai yra skirtas poilsiui. Būtent šį mėnesį nemažai lietuvių renkasi atostogoms, per kurias mus džiugins daugybė įvairiausių renginių ir pramogų. Šįkart pristatome ne tik svarbiausius renginius Lietuvoje, bet ir supažindinsime su didžiausiais įvykiais Estijoje bei Latvijoje. Bene svarbiausiu mėnesio įvykiu taps Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinės varžybos, kuriose mūsų krepšininkai ruošis 2023 metais vyksiančiai Pasaulio taurei ir kovai dėl „EuroBasket“ trofėjaus.Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM programa pasakos apie ryšius su savo kūnu, artimaisiais bei supančia aplinka
Menų spaustuvės organizuojamas tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis HELIUM, Vilniuje šiais metais vyks rugsėjo 6-11 dienomis ir kvies į įvairialypius, skirtingų cirko disciplinų pasirodymus!Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Dainius Puodžiukas: „Galbūt dabartiniam momentui ir kaupiau visą patirtį“
Šią vasarą Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, vadovaujamame meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, įvyko didelės permainos. Ilgametį orkestro koncertmeisterį Zbignievą Levickį pakeitė talentingi ir didžiulę muzikinę patirtį sukaupę smuikininkai – Dainius Puodžiukas ir Kristupas Keller. Šią savaitę kviečiame į pažintį su orkestro koncertmeisteriu smuikininku D. Puodžiuku.
Dainiau, praėjo daugiau nei mėnuo, kai einate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterio pareigas. Esate naujas žmogus šiame kolektyve, kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai?
Jau ruošdamasis konkursui žinojau, kad tai yra vienas geriausių ir profesionaliausių kolektyvų Lietuvoje. Dar grojant Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre teko dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Tuomet man pasirodė, kad tai yra žmogus, kuris turi puikią muzikinę intuiciją, labai profesionaliai atlieka savo darbą ir su kuriuo labai paprasta, lengva ir malonu dirbti. Todėl vienas pagrindinių dalykų, lėmusių mano apsisprendimą, buvo tai, kad norėjau dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Aišku, ateinant į naują kolektyvą visada yra vidinis nerimas, kaip priims kolegos. Buvo smagu patirti, kad kolektyvas labai profesionalus, labai geranoriškai priėmė ir sukūrė gerą darbinę atmosferą.
Jums yra tekę dirbti koncertmeisteriu tiek Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tiek Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti mūsų skaitytojams, kokių savybių reikalauja koncertmeisterio pozicija, kokias funkcijas jis atlieka?
Sutikčiau su maestro G. Rinkevičiaus išsakyta mintimi, kad geras grojimas yra tik pusė orkestro koncertmeisterio darbo. Ne mažesnę dalį sudaro gebėjimas apjungti kolektyvą, sukurti gerą darbinę atmosferą. Koncertmeisteris yra laidininkas tarp orkestro ir dirigento. Šioje pozicijoje labai svarbus autoriteto klausimas, tačiau autoritetas neatsiranda savaime, jis yra įgyjamas su laiku. Koncertmeisteris taip pat turi turėti visą komplektą kitų reikalingų savybių – būti geru psichologu, mokėti laiku pasakyti tinkamą žodį, pakalbėti su žmogumi, jį nuraminti, stengtis, kad visi kolektyve galėtų duoti tai, ką gali geriausio. Šalia orkestro dirbu pedagoginį darbą, todėl žinau, kad jeigu žmogus psichologiškai jaučiasi nepatogiai, jis negalės padaryti darbo šimtu procentų. Galiausiai turi atsirasti vientisas orkestro skambėjimas, o tai yra labai stipriai susiję dalykai. Jei kažkuris muzikantas nesijaus kolektyvo dalimi, tai atsispindės ir grojime. Girdėsis, kad orkestras nėra vientisa, kvėpuojanti masė, kad kažkur yra atskiros detalės. Orkestro koncertmeisteris turi padaryti, kad to nebūtų.
Pereikime prie Jūsų įspūdingo muzikinio kelio. Papasakokite, koks jis buvo, prieš tampant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu?
Mano orkestrinė patirtis prasidėjo nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teko groti programose su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvai atgavus nepriklausomybę maestro Sauliaus Sondeckio kvietimu kartu su Lietuvos kameriniu orkestru važiavome į koncertų turą po Vokietiją. Akiratį labai praturtino patirtis grojant Paryžiaus konservatorijoje. Vėliau išvykau studijuoti į Ameriką, Bostono universitetą, kuris yra vienas iš trijų garsiausių ir stipriausias orkestrines mokyklas turinčių universitetų. Dalyvaujant perklausose į žymius orkestrus, turėti įrašą, kad baigei Bostono universitetą, yra didelis privalumas.
Nors studijavau solisto programoje, bet visiems, gaunantiems stipendijas, buvo privaloma groti orkestre. Repeticijos vykdavo tris kartus per savaitę po tris valandas, programos keisdavosi kas dvi-tris savaites, buvo nuolat keičiamos grojimo pozicijos – vieną programą gali groti koncertmeisteriu, kitą – sėdėti antrų smuikų trečiame pulte. Grįžęs į Lietuvą dirbau orkestro koncertmeisteriu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vėliau perėjau prie solinių koncertų, tris metus grojau „Chordos“ kvartete – tai buvo man įdomi sritis, nauja sfera. Po to gavau pasiūlymą vadovauti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių skyriui. Keičiau sritis, nes man visą gyvenimą norėjosi naujų žinių. Galvoju, galbūt dabartiniam momentui ir kaupiau visą patirtį.
Gal viskas taip ir būtų tęsęsi, bet man iš mašinos pavogė smuiką. Tai buvo labai sunkus etapas – buvau labai stipriai prisirišęs prie savo instrumento, jis tapo mano gyvenimo palydovu. Apie šį įvykį sužinojo G. Kremeris, susisiekė su manimi ir sako: „Girdėjau, atsitiko nelaimė. Jeigu reikia, galiu tau duoti smuiką iš savo kolekcijos.“ Jis perdavė man savo instrumentą, vėliau susitikome dar kartą, ir tuomet gavau pasiūlymą grįžti į „Kremerata Baltica“, kurioje grojau dar studijų metais. Sutikau. Taip prasidėjo mūsų draugystė, kuri truko nuo 2013 iki 2020 metų. Galbūt ji būtų tęsusis iki šiol, bet atėjo pandemija, gimė mano sūnus. Išvykos su „Kremerata Baltica“ buvo ilgos, trijų, kartais penkių savaičių, o aš norėjau matyti, kaip jis auga. Buvau pakeliavęs, pamatęs pasaulio, o sūnaus gimimas man atrodė visiškai naujas dalykas ir tapo pagrindinė prasmė. Supratau, kad iki tol viską dariau labai asmeniškai ir gana egoistiškai. Gimus sūnui, viskas pasikeitė, užtruko laiko prie to prisitaikyti. Kita vertus, man patinka išeiti iš komforto zonos – taip daug įdomiau gyventi, gimsta nauji gražūs dalykai. Taigi išėjau iš „Kremerata Baltica“ ir grįžau į operos teatrą – ten du metus dirbau antrų smuikų koncertmeisterio pavaduotoju, bet nesijaučiau, kad galėčiau panaudoti savo sukauptas žinias.
Papasakokite, kuo skiriasi darbo specifika operos teatre ir simfoniniame orkestre?
Operos teatro ir simfoninio orkestro specifika skiriasi kardinaliai. Pirmi smuikai teatre akompanuoja vokalistams arba baletui, antri smuikai akompanuoja pirmiems – čia vietos kūrybai mažiau, ti daugiau techniškas atlikimas. Simfoninis orkestras operos teatre yra tarsi sraigtelis visame dideliame spektaklio procese. Publika ateina pažiūrėti, kas vyksta ant scenos – čia labai svarbi režisūra, dekoracijos, kiti niuansai. Tačiau žiūrovas nemato muzikantų, ir muzika tampa tarsi spektaklio fonu. Nuėjus į simfoninio orkestro koncertą, muzikantai yra dėmesio centre, jie yra visos kūrinio idėjos, atmosferos, nuotaikos perteikėjai. Į simfoninio orkestro koncertą žmonės ateina paklausyti muzikos, kuri tą vakarą skamba būtent taip ir ne kitaip. Taigi operos teatro ir simfoninio orkestro specifika yra nesulyginami dalykai.
Studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu stažavotės Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Po magistro studijų Lietuvoje išvykote studijuoti į JAV, kur baigėte Bostono universitetą ir Longy muzikos akademiją. Gal galite pasidalinti, kuo studijos užsienyje skyrėsi nuo įgytos patirties Lietuvoje?
Labai skyrėsi galimybės. Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją įstojau 1995 m. Tuo metu natas buvo galima tik atsišviesti, nusipirkti naujas nebuvo jokios galimybės. Nebuvo ir „YouTube“ – įrašų eidavome klausyti į akademijos fonoteką, kurioje buvo krūva plokštelių. Pasiimdavau kokias tris-keturias skirtingų atlikėjų plokšteles, užsidarydavau į tokį mažą kambarėlį ir sėdėdavau ten tris-keturias valandas, klausydavausi. Bet tie atlikėjai būdavo daugiausia rusų, Maskvos konservatorijos auklėtiniai. Norėjosi daugiau įvairovės. Klausydamasis stengdavausi perprasti interpretacijas, išmokau išgirsti pirštuotes. Ausis turėjo pasakyti, ant kurių stygų groja, kur daromas perėjimas, kokią aplikatūrą naudoja. Jeigu man kildavo klausimų, reikėdavo papildomos informacijos, jos praktiškai nebuvo įmanoma gauti. Dabar įsijungi „YouTube“ ir gali viską matyti, o tada nebuvo jokios galimybės. Nebuvo, ką klausyti – arba plokštelė, arba koncertas. Plokštelės senos, traškančios, o ir koncertų norėjosi daugiau... Nors iki dabar manau, dėstymo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas.
Išvykus į Paryžiaus konservatoriją, į JAV, man buvo šokas – ateinu į muzikos įrašų parduotuvę, ir galo nematyti. Kokių noriu atlikėjų galiu pasiklausyti per ausines, nusipirkti diskų. Natų parduotuvės kaip didžiuliai knygynai – krūva įvairiausių redakcijų, knygos apie atlikėjus, kompozitorius, dirigentus, apie interpretacijas, mokyklas – aš tiesiog ten kartais nueidavau ir skaitydavau, nes visų natų nenusipirksi. Būdavo, kad groju, ir kažkas man neaišku. Tuomet ateinu, pasiimu to paties kūrinio 5–6 redakcijas ir žiūriu – vieno atlikėjo, antro, trečio, kaip jie sprendžia tam tikras vietas, kokie štrichai. Išmaniųjų telefonų dar nebuvo, tai „nusifotografuodavau“ su savo atmintim. Kartais, jeigu sudomindavo redakcija, matydavau, kad yra įdomių, nestandartinių sprendimų, ją nusipirkdavau. Man visada norėjosi nestandartinių ieškojimų, todėl ten praleisdavau daugybę laiko. Bostono universiteto bibliotekoje galėdavau pasiimti kūrinių partitūras – Lietuvoje to padaryti nebuvo jokios galimybės. Instrumentų priežiūra nuvažiavus į užsienį taip pat buvo visiškai kitas pasaulis. Ten dirbo aukščiausio lygio meistrai, pasakodavo smulkiai, kiek, kas ir nuo ko skiriasi, ką geriau naudoti, kaip prižiūrėti. Pasirinkimas buvo didžiulis. O Lietuvoje tuo metu viskas dar buvo mėgėjiška, daroma iš nuogirdų. Tuo laikotarpiu užsienis man atvėrė visiškai kitą pasaulį. Ir dabar studentams sakau, kad išvykti studijuoti į užsienį labai naudinga – tai ir kalba, skirtingos kultūros, skirtingi pedagogai, yra galimybė susipažinti su skirtingomis mokyklomis. Visa tai labai praturtina. O vėliau gyvenime kiekvienas pasirenka – man taip susiklostė, kad grįžau į Lietuvą.
Taigi kodėl nusprendėte vis dėlto grįžti į Lietuvą?
Iš tiesų, jeigu atvirai, nebuvo plano grįžti. Aišku, ryšys su Lietuva niekada nebuvo nutrūkęs – čia grįždavau du kartus per metus. Bet susiklostė tokia situacija, kad baigdamas studijas Amerikoje pradėjau dirbti pas vieną profesorę asistentu. Man labai patiko pedagoginis darbas, bet tam, kad galėčiau turėti savo klasę ir dirbti su studentais, man reikėjo pedagoginio darbo patirties. Kaip tik tuo metu atėjo pasiūlymas iš Lietuvos – tuometinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas pasiūlė darbą styginių katedroje. Man kaip tik to ir reikėjo: galvoju, du-tris metus padirbsiu ir grįšiu į Ameriką dėstyti. Tačiau Lietuvoje darbai įsisuko – mane pakvietė tapti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių katedros vedėju. Metai bėgo, ir galiausiai supratau, kad niekur nebevažiuosiu.
Mano gyvenime prieš kažką keičiant visada būna svarbūs du aspektai: arba jaučiuosi nereikalingas, nepakankamai įvertintas, arba darbe nėra pakankamai motyvacijos, ir jaučiuosi išsisėmęs, užsisėdėjęs. Man svarbu, kad visą laiką būtų galimybės judėti į priekį, ieškoti, tobulėti. Dėl to darbas Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, simfoninė muzika, man atrodo neišsemiamas. Tai yra kūrybinis darbas, kuris inspiruoja, kuriame jaučiu labai didelę motyvaciją. Dabar man norisi tiesiog susikoncentruoti ir daryti tai, ką galiu geriausiai.
Gyvendamas Bostone pasiilgdavote Lietuvos?
Bostonas – ypatingai gražus miestas, vienas gražiausių Amerikoje. Turi senamiestį, yra prie jūros, jame labai daug kultūros, universitetų, studentų... Bet Vilnius turi kažkokią magišką trauką, sunku net apibūdinti tą ryšį su miestu. Kartą praėjus Vilniaus senamiesčiu, visą laiką norisi sugrįžti atgal.
Turite sukaupęs didžiulę muzikinę patirtį. O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Dar studijuodami Amerikoje su broliu (pianistu Aidu Puodžiuku – aut. past.) intensyviai sportavome, šalia namų buvo krepšinio, lauko teniso aikštelė, kur beveik kas vakarą eidavome žaisti. Kai grojau su „Kremerata Baltica“, dažnai visi susitikdavome pažaisti futbolo. Mėgdavau porą kartų per savaitę pabėgioti – kad galva prasivalytų, atsijungtų. Man bėgimas kaip meditacija – paskęstu kažkur savyje, atsitraukiu nuo darbų, stebiu gamtą, aplinką, žmones. Pastaruoju metu mano laisvalaikis daugiau susijęs su šeima – jei turiu laisvo laiko, stengiuosi jį praleisti kartu.
Bilietus į naujojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono koncertus galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų ir Bilietai.lt kasose bei internetu www.bilietai.lt.
Dainiau, praėjo daugiau nei mėnuo, kai einate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterio pareigas. Esate naujas žmogus šiame kolektyve, kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai?
Jau ruošdamasis konkursui žinojau, kad tai yra vienas geriausių ir profesionaliausių kolektyvų Lietuvoje. Dar grojant Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre teko dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Tuomet man pasirodė, kad tai yra žmogus, kuris turi puikią muzikinę intuiciją, labai profesionaliai atlieka savo darbą ir su kuriuo labai paprasta, lengva ir malonu dirbti. Todėl vienas pagrindinių dalykų, lėmusių mano apsisprendimą, buvo tai, kad norėjau dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Aišku, ateinant į naują kolektyvą visada yra vidinis nerimas, kaip priims kolegos. Buvo smagu patirti, kad kolektyvas labai profesionalus, labai geranoriškai priėmė ir sukūrė gerą darbinę atmosferą.
Jums yra tekę dirbti koncertmeisteriu tiek Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tiek Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti mūsų skaitytojams, kokių savybių reikalauja koncertmeisterio pozicija, kokias funkcijas jis atlieka?
Sutikčiau su maestro G. Rinkevičiaus išsakyta mintimi, kad geras grojimas yra tik pusė orkestro koncertmeisterio darbo. Ne mažesnę dalį sudaro gebėjimas apjungti kolektyvą, sukurti gerą darbinę atmosferą. Koncertmeisteris yra laidininkas tarp orkestro ir dirigento. Šioje pozicijoje labai svarbus autoriteto klausimas, tačiau autoritetas neatsiranda savaime, jis yra įgyjamas su laiku. Koncertmeisteris taip pat turi turėti visą komplektą kitų reikalingų savybių – būti geru psichologu, mokėti laiku pasakyti tinkamą žodį, pakalbėti su žmogumi, jį nuraminti, stengtis, kad visi kolektyve galėtų duoti tai, ką gali geriausio. Šalia orkestro dirbu pedagoginį darbą, todėl žinau, kad jeigu žmogus psichologiškai jaučiasi nepatogiai, jis negalės padaryti darbo šimtu procentų. Galiausiai turi atsirasti vientisas orkestro skambėjimas, o tai yra labai stipriai susiję dalykai. Jei kažkuris muzikantas nesijaus kolektyvo dalimi, tai atsispindės ir grojime. Girdėsis, kad orkestras nėra vientisa, kvėpuojanti masė, kad kažkur yra atskiros detalės. Orkestro koncertmeisteris turi padaryti, kad to nebūtų.
Pereikime prie Jūsų įspūdingo muzikinio kelio. Papasakokite, koks jis buvo, prieš tampant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu?
Mano orkestrinė patirtis prasidėjo nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teko groti programose su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvai atgavus nepriklausomybę maestro Sauliaus Sondeckio kvietimu kartu su Lietuvos kameriniu orkestru važiavome į koncertų turą po Vokietiją. Akiratį labai praturtino patirtis grojant Paryžiaus konservatorijoje. Vėliau išvykau studijuoti į Ameriką, Bostono universitetą, kuris yra vienas iš trijų garsiausių ir stipriausias orkestrines mokyklas turinčių universitetų. Dalyvaujant perklausose į žymius orkestrus, turėti įrašą, kad baigei Bostono universitetą, yra didelis privalumas.
Nors studijavau solisto programoje, bet visiems, gaunantiems stipendijas, buvo privaloma groti orkestre. Repeticijos vykdavo tris kartus per savaitę po tris valandas, programos keisdavosi kas dvi-tris savaites, buvo nuolat keičiamos grojimo pozicijos – vieną programą gali groti koncertmeisteriu, kitą – sėdėti antrų smuikų trečiame pulte. Grįžęs į Lietuvą dirbau orkestro koncertmeisteriu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vėliau perėjau prie solinių koncertų, tris metus grojau „Chordos“ kvartete – tai buvo man įdomi sritis, nauja sfera. Po to gavau pasiūlymą vadovauti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių skyriui. Keičiau sritis, nes man visą gyvenimą norėjosi naujų žinių. Galvoju, galbūt dabartiniam momentui ir kaupiau visą patirtį.
Gal viskas taip ir būtų tęsęsi, bet man iš mašinos pavogė smuiką. Tai buvo labai sunkus etapas – buvau labai stipriai prisirišęs prie savo instrumento, jis tapo mano gyvenimo palydovu. Apie šį įvykį sužinojo G. Kremeris, susisiekė su manimi ir sako: „Girdėjau, atsitiko nelaimė. Jeigu reikia, galiu tau duoti smuiką iš savo kolekcijos.“ Jis perdavė man savo instrumentą, vėliau susitikome dar kartą, ir tuomet gavau pasiūlymą grįžti į „Kremerata Baltica“, kurioje grojau dar studijų metais. Sutikau. Taip prasidėjo mūsų draugystė, kuri truko nuo 2013 iki 2020 metų. Galbūt ji būtų tęsusis iki šiol, bet atėjo pandemija, gimė mano sūnus. Išvykos su „Kremerata Baltica“ buvo ilgos, trijų, kartais penkių savaičių, o aš norėjau matyti, kaip jis auga. Buvau pakeliavęs, pamatęs pasaulio, o sūnaus gimimas man atrodė visiškai naujas dalykas ir tapo pagrindinė prasmė. Supratau, kad iki tol viską dariau labai asmeniškai ir gana egoistiškai. Gimus sūnui, viskas pasikeitė, užtruko laiko prie to prisitaikyti. Kita vertus, man patinka išeiti iš komforto zonos – taip daug įdomiau gyventi, gimsta nauji gražūs dalykai. Taigi išėjau iš „Kremerata Baltica“ ir grįžau į operos teatrą – ten du metus dirbau antrų smuikų koncertmeisterio pavaduotoju, bet nesijaučiau, kad galėčiau panaudoti savo sukauptas žinias.
Papasakokite, kuo skiriasi darbo specifika operos teatre ir simfoniniame orkestre?
Operos teatro ir simfoninio orkestro specifika skiriasi kardinaliai. Pirmi smuikai teatre akompanuoja vokalistams arba baletui, antri smuikai akompanuoja pirmiems – čia vietos kūrybai mažiau, ti daugiau techniškas atlikimas. Simfoninis orkestras operos teatre yra tarsi sraigtelis visame dideliame spektaklio procese. Publika ateina pažiūrėti, kas vyksta ant scenos – čia labai svarbi režisūra, dekoracijos, kiti niuansai. Tačiau žiūrovas nemato muzikantų, ir muzika tampa tarsi spektaklio fonu. Nuėjus į simfoninio orkestro koncertą, muzikantai yra dėmesio centre, jie yra visos kūrinio idėjos, atmosferos, nuotaikos perteikėjai. Į simfoninio orkestro koncertą žmonės ateina paklausyti muzikos, kuri tą vakarą skamba būtent taip ir ne kitaip. Taigi operos teatro ir simfoninio orkestro specifika yra nesulyginami dalykai.
Studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu stažavotės Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Po magistro studijų Lietuvoje išvykote studijuoti į JAV, kur baigėte Bostono universitetą ir Longy muzikos akademiją. Gal galite pasidalinti, kuo studijos užsienyje skyrėsi nuo įgytos patirties Lietuvoje?
Labai skyrėsi galimybės. Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją įstojau 1995 m. Tuo metu natas buvo galima tik atsišviesti, nusipirkti naujas nebuvo jokios galimybės. Nebuvo ir „YouTube“ – įrašų eidavome klausyti į akademijos fonoteką, kurioje buvo krūva plokštelių. Pasiimdavau kokias tris-keturias skirtingų atlikėjų plokšteles, užsidarydavau į tokį mažą kambarėlį ir sėdėdavau ten tris-keturias valandas, klausydavausi. Bet tie atlikėjai būdavo daugiausia rusų, Maskvos konservatorijos auklėtiniai. Norėjosi daugiau įvairovės. Klausydamasis stengdavausi perprasti interpretacijas, išmokau išgirsti pirštuotes. Ausis turėjo pasakyti, ant kurių stygų groja, kur daromas perėjimas, kokią aplikatūrą naudoja. Jeigu man kildavo klausimų, reikėdavo papildomos informacijos, jos praktiškai nebuvo įmanoma gauti. Dabar įsijungi „YouTube“ ir gali viską matyti, o tada nebuvo jokios galimybės. Nebuvo, ką klausyti – arba plokštelė, arba koncertas. Plokštelės senos, traškančios, o ir koncertų norėjosi daugiau... Nors iki dabar manau, dėstymo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas.
Išvykus į Paryžiaus konservatoriją, į JAV, man buvo šokas – ateinu į muzikos įrašų parduotuvę, ir galo nematyti. Kokių noriu atlikėjų galiu pasiklausyti per ausines, nusipirkti diskų. Natų parduotuvės kaip didžiuliai knygynai – krūva įvairiausių redakcijų, knygos apie atlikėjus, kompozitorius, dirigentus, apie interpretacijas, mokyklas – aš tiesiog ten kartais nueidavau ir skaitydavau, nes visų natų nenusipirksi. Būdavo, kad groju, ir kažkas man neaišku. Tuomet ateinu, pasiimu to paties kūrinio 5–6 redakcijas ir žiūriu – vieno atlikėjo, antro, trečio, kaip jie sprendžia tam tikras vietas, kokie štrichai. Išmaniųjų telefonų dar nebuvo, tai „nusifotografuodavau“ su savo atmintim. Kartais, jeigu sudomindavo redakcija, matydavau, kad yra įdomių, nestandartinių sprendimų, ją nusipirkdavau. Man visada norėjosi nestandartinių ieškojimų, todėl ten praleisdavau daugybę laiko. Bostono universiteto bibliotekoje galėdavau pasiimti kūrinių partitūras – Lietuvoje to padaryti nebuvo jokios galimybės. Instrumentų priežiūra nuvažiavus į užsienį taip pat buvo visiškai kitas pasaulis. Ten dirbo aukščiausio lygio meistrai, pasakodavo smulkiai, kiek, kas ir nuo ko skiriasi, ką geriau naudoti, kaip prižiūrėti. Pasirinkimas buvo didžiulis. O Lietuvoje tuo metu viskas dar buvo mėgėjiška, daroma iš nuogirdų. Tuo laikotarpiu užsienis man atvėrė visiškai kitą pasaulį. Ir dabar studentams sakau, kad išvykti studijuoti į užsienį labai naudinga – tai ir kalba, skirtingos kultūros, skirtingi pedagogai, yra galimybė susipažinti su skirtingomis mokyklomis. Visa tai labai praturtina. O vėliau gyvenime kiekvienas pasirenka – man taip susiklostė, kad grįžau į Lietuvą.
Taigi kodėl nusprendėte vis dėlto grįžti į Lietuvą?
Iš tiesų, jeigu atvirai, nebuvo plano grįžti. Aišku, ryšys su Lietuva niekada nebuvo nutrūkęs – čia grįždavau du kartus per metus. Bet susiklostė tokia situacija, kad baigdamas studijas Amerikoje pradėjau dirbti pas vieną profesorę asistentu. Man labai patiko pedagoginis darbas, bet tam, kad galėčiau turėti savo klasę ir dirbti su studentais, man reikėjo pedagoginio darbo patirties. Kaip tik tuo metu atėjo pasiūlymas iš Lietuvos – tuometinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas pasiūlė darbą styginių katedroje. Man kaip tik to ir reikėjo: galvoju, du-tris metus padirbsiu ir grįšiu į Ameriką dėstyti. Tačiau Lietuvoje darbai įsisuko – mane pakvietė tapti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių katedros vedėju. Metai bėgo, ir galiausiai supratau, kad niekur nebevažiuosiu.
Mano gyvenime prieš kažką keičiant visada būna svarbūs du aspektai: arba jaučiuosi nereikalingas, nepakankamai įvertintas, arba darbe nėra pakankamai motyvacijos, ir jaučiuosi išsisėmęs, užsisėdėjęs. Man svarbu, kad visą laiką būtų galimybės judėti į priekį, ieškoti, tobulėti. Dėl to darbas Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, simfoninė muzika, man atrodo neišsemiamas. Tai yra kūrybinis darbas, kuris inspiruoja, kuriame jaučiu labai didelę motyvaciją. Dabar man norisi tiesiog susikoncentruoti ir daryti tai, ką galiu geriausiai.
Gyvendamas Bostone pasiilgdavote Lietuvos?
Bostonas – ypatingai gražus miestas, vienas gražiausių Amerikoje. Turi senamiestį, yra prie jūros, jame labai daug kultūros, universitetų, studentų... Bet Vilnius turi kažkokią magišką trauką, sunku net apibūdinti tą ryšį su miestu. Kartą praėjus Vilniaus senamiesčiu, visą laiką norisi sugrįžti atgal.
Turite sukaupęs didžiulę muzikinę patirtį. O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Dar studijuodami Amerikoje su broliu (pianistu Aidu Puodžiuku – aut. past.) intensyviai sportavome, šalia namų buvo krepšinio, lauko teniso aikštelė, kur beveik kas vakarą eidavome žaisti. Kai grojau su „Kremerata Baltica“, dažnai visi susitikdavome pažaisti futbolo. Mėgdavau porą kartų per savaitę pabėgioti – kad galva prasivalytų, atsijungtų. Man bėgimas kaip meditacija – paskęstu kažkur savyje, atsitraukiu nuo darbų, stebiu gamtą, aplinką, žmones. Pastaruoju metu mano laisvalaikis daugiau susijęs su šeima – jei turiu laisvo laiko, stengiuosi jį praleisti kartu.
Bilietus į naujojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono koncertus galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų ir Bilietai.lt kasose bei internetu www.bilietai.lt.
Paieška nedavė rezultatų