Skaityti daugiau
Kovo 8-ąją K. Kerbedis surengs ypatingą šventę, skirtą „Visoms karalienėms!“
Vienas žinomiausių Lietuvos atlikėjų Kastytis Kerbedis kviečia į muzikinę šventę – kovo 8-ąją, moters dieną, jis Kauno „Žalgirio” arenoje surengs ypatingą koncertą „Visoms karalienėms!“.Prasideda bilietų prekyba į muzikos apdovanojimus „M.A.M.A.“ – organizatoriai atskleidžia ir naujovę
Svarbiausias šalies muzikos įvykis – muzikos apdovanojimai „M.A.M.A.“ šią savaitę paskelbė, kad iškilminga ceremonija įvyks 2024 metų sausio 26 – ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje. Šiandien prasideda ir vieša bilietų prekyba, kurios metu visi norintys jau gali užsitikrinti savo vietas išskirtiniame renginyje.Leon Somov pristato bendrą kūrinį su indų dainininke Mangka
Koncertų turui Indijoje besiruošiantis muzikos prodiuseris ir atlikėjas Leon Somov šiandien pristato naujieną – bendrą kūrinį su indų dainininke Mangka. Manipūrietiškai sudainuotas kūrinys „Yakairol (The Beginning)“ jau pasirodė visose muzikos platformose. Leon Somov šį kūrinį prodiusavo ir sukūrė jam dalį muzikos.Kultinės grupės „HIM“ lyderis Ville Valo surengs koncertą Lietuvoje
Charizmatiškasis suomių atlikėjas, grupės „HIM“ vokalistas Ville Valo po 10 metų pertraukos sugrįžta į LietuvąAtlikėjas Matas Ligeika pristato kūrinį ir vaizdo klipą „Atspindys“: tai vasaros meilės istorija, kuri baigiasi su vasaros pabaiga
Jaunas muzikos kūrėjas ir muzikantas Matas Ligeika pristato nostalgišką kūrinį „Atspindys“. Kartu su naujausiu kūriniu atlikėjas klausytojams dovanoja ir romantiškų vaizdų kupiną muzikinį klipą. Pasak kūrėjo, naujausias kūrinys – vasaros meilės istorija, pripildyta nostalgijos ir pačių gražiausių prisiminimų.Tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“ skelbia performatyvumą: po vienu stogu susiburs Lietuvos ir pasaulio menininkai
Žiūrovams ir žinovams. Tokiu šūkiu lankytojus šiemet sutiks keturioliktoji tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’23“. Spalio 13–15 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ įsikurs 300 menininkų, 70 meno galerijų ir institucijų iš 18 pasaulio šalių.Artėjanti Šokio simfonija – nuo jautraus žvilgsnio į istoriją iki atgimusios bendrystės
Muzikinė istorija, kurioje net sunkiausiu metu atrandame šviesos – šį savaitgalį įvyksianti premjera „Šokio simfonija iš Šiaurės Jeruzalės“ taps reikšmingu meniniu akcentu minint Vilniaus geto likvidavimo 80-metį. Naujas šokio ir muzikos spektaklis pagal žinomą Jievaro Jasinskio muziką bus pristatoma rugsėjo 23-24 d. Valstybiniame jaunimo teatre, buvusioje Vilniaus geto teritorijoje. Tai ansamblio „Lietuva“ ir „Prabudimo orkestro“ programa apie bendrą lietuvių ir žydų istoriją. Kūrėjai ir atlikėjai tik, kad tai gera proga prisiminti istorijos pamokas, o iš jų išsinešti šviesesnį vienybės jausmą.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras sezoną pradeda premjera: skambės K. Szymanowskio opera „Karalius Rogeris“
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, savo 35-ojo sezono pradžiai pasirinko įspūdingą kūrinį – savo garsų pasauliu ir muzikine vizija užburiančią legendinio lenkų kompozitoriaus Karolio Szymanowskio (1882–1937) trijų dalių operą „Karalius Rogeris“. Operos koncertinis atlikimas skambės rugsėjo 28 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vyksiančiame Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo sezono pradžios koncerte.„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ naują albumą pristatys ir Palangoje
„Viskas bus gerai“ – taip vadinsis naujausias, jau šį rudenį pasirodysiantis grupės „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ albumas. Pirmąjį šio albumo pristatymo koncertą jau gruodžio 2 dieną Kaune surengsiantys muzikantai pasirodymą pakartos dar vieną kartą. Kitais metais grupės muzikinis pasakojimas „Miesto šventė“ kelsis į Palangą, kur vasario 17 dieną grupė pristatys dainas iš ketvirtojo savo albumo.Rokas Yan leidžiasi į pirmąjį koncertinį turą po Lietuvą – čia pristatys ir pirmąjį albumą
Sparčiai populiarumo viršūnėn kopiantis dainų kūrėjas Rokas Yan pasibaigus darbingai vasarai nesėdi rankų sudėjęs. Tik pasibaigus koncertų maratonui žinomas dainininkas užsidarė įrašų studijoje, kur baigia kurti savo pirmąjį albumą. Rudenį dienos šviesą išvysiantis albumas „Melodramos“ bus pristatytas ir įvairių šalies miestų publikai. Rokas Yan surengs pristatymo koncertus net šešiuose Lietuvos miestuose.Skelbiama svarbiausių šalies muzikos apdovanojimų „M.A.M.A.“ data
Svarbiausių šalies muzikos apdovanojimų „M.A.M.A.“ organizatoriai šiandien atskleidžia, kada įvyks geriausių Lietuvos dainininkų ir grupių apdovanojimai. Iškilminga ceremonija, kaip ir kiekvienais metais, jau 13 – ąjį kartą įvyks Kauno „Žalgirio“ arenoje 2024 metų sausio 26 dieną. Pasak organizatorių, jau kuris laikas atsakingai ruošiamasi didžiausiam šalies muzikos įvykiui.Evgenya Redko paskelbė didžiausią koncertą savo karjeroje: „Nebijokit svajoti, svajonės pildosi“
Viena autentiškiausių Lietuvos atlikėjų Evgenya Redko paskelbė svarbiausią koncertą savo karjeroje „Odė Kalėdoms“, kuris vyks didžiausių metų švenčių sukūryje, gruodžio 30 d., „Compensa koncertų salėje“, Vilniuje.Grupė „ba.“ paskelbė apie didžiausią savo koncertą po stogu, žada ir naujos muzikos
Roko grupė „ba.“ ir toliau pildo Lietuvos roko istorijos puslapius ir nenustoja stebinusi grandioziniais projektais. Šįkart jie kviečia į savo iki šiol didžiausią koncertą po stogu, kuris vyks vasario 8 d. „Žalgirio“ arenoje, Kaune. Tai bus vienintelis „ba.“ koncertas šią žiemą.Birželį Vilniuje su specialia jubiliejine programa koncertuos „Postmodern Jukebox“
Garsus muzikos kolektyvas „Postmodern Jukebox”, dar žinomas kaip „popmuzikos laiko mašina”, anonsavo savo pasaulinį jubiliejinį turą „10“, skirtą dešimtmečiui nuo pirmojo viešo koncerto. Šių gastrolių metu grupė surengs ir savo 1000-ąjį pasirodymą, taip paminėdama dvigubą šventę. Lietuvos gerbėjai turi galimybę mėgautis koncertu birželio 11 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“.Inga Jankauskaitė pristato naujausią savo kūrinį „Grožis ir nuodai“ bei didžiausią šių metų koncertą
Viena ryškiausių šalies muzikos kūrėjų Inga Jankauskaitė šiandien klausytojams turi net dvi naujienas. Žinoma moteris pristato titulinę būsimojo albumo dainą „Grožis ir nuodai“ bei tokiu pat pavadinimu vienintelį ir didžiausią pasirodymą, kuris įvyks jau gruodžio 9 dieną sostinės „Avia Solutions Group“ arenoje.Dainininkas Dovi Mi pristato kūrinį „Man nereikia nieko“: džiaugiuosi, kad pagaliau ją galiu parodyti ir jums
Karjeros pradžioje Londono gatvėse koncertus rengęs dainininkas Dovydas Misiūnas – Dovi Mi pastaruoju metu džiaugiasi apčiuopiamu kūrybos rezultatu. Daugybė valandų kuriant naujas dainas bei jas įrašinėjant studijose virsta soliniais kūriniais. Visai neseniai pirmąją lietuvišką dainą ir vaizdo klipą „Raudonuoja Širdys“ pristatęs kūrėjas, šiandien klausytojams turi dar vieną staigmeną – dainą „Man nereikia nieko“.Los Andželo indie muzikos projektas „Yoke Lore“ atvyksta į Lietuvą!
Kitų metų pradžioje Lietuvoje koncertą surengs Los Andželo indie muzikos projektas „Yoke Lore“. „Yoke Lore“ yra dainininko, dainų autoriaus, multiinstrumentalisto, šokėjo ir kompozitoriaus Adriano Galvino projektas, kuris vasario 7-ąją dieną koncertuos menų fabrike „Loftas“ Vilniuje.Lietuviškoji „Abba“ koncertuos Klaipėdos koncertų salėje
Keturi profesionalai susibūrę į grupę itališku pavadinimu „Il senso“ (it.prasmė) energingai prikelia skambėti senas geras lietuviškos estrados dainas. Ieva Barbora Juozapaitytė, Indrė Anankaitė, Kasparas Damulis ir Laimonas Bendaravičius yra operos solistai, atliekantys klasikos repertuarą bei vaidmenis Lietuvos ir užsienio operos spektakliuose.Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras pristatė rekonstruotą Vilniaus kongresų rūmų salę
Rugsėjo 12 d. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras surengė išskirtinį naujai rekonstruotos Vilniaus kongresų rūmų salės pristatymą. Planuojama, kad 2024 m. duris atversianti pagal naujausius standartus įrengta ir išskirtine simfoninei muzikai pritaikyta akustika pasižyminti koncertų salė taps viena patraukliausių koncertinių erdvių ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Pasibaigus pastato rekonstrukcijai ji vadinsis LVSO koncertų sale.Marina Abramović atvyksta į Lietuvą
2024 . kovo 8 d., Tarptautinės moters dienos proga, visos dienos konferencija skirta jums. Tarptautinę moters dieną švęskime kartu, gausioje bendruomenėje, kurioje jausime ryšį, meilę ir kūrybą.Dainininkės Oneida Kunsunga ir Liepa Mondeikaitė pristato naują muzikinį projektą „Muzikos žvaigždės“
Dvi puikiai visiems pažįstamos Lietuvos scenos žvaigždės – Oneida Kunsunga ir Liepa Mondeikaitė sujungia jėgas bendram muzikiniam projektui. Rudens pabaigoje dainininkės pakvies klausytojus į kamerinius pasaulinio populiarumo susilaukusių kūrinių koncertus „Muzikos žvaigždės“ su gražiu tikslu - kalbėti apie muziką, kuri gydo, saugo ir suvienija žmones.LNDT „RULETĖS“ REŽISIERIUS JO STRØMGREN: „KURTI ISTORIJĄ NUO NULIO REIKIA DRĄSOS“
Lietuvos nacionalinis dramos teatras 84 sezoną pradės rugsėjo 6 d. premjera paaugliams „Ruletė“, kurią stato žinomas norvegų režisierius ir choreografas Jo Strømgren. 2018 m. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre jo sukurtas spektaklis „Durys“ pelnė net keturis Auksinius scenos kryžius (Jo Strømgren apdovanotas kaip geriausias choreografas). Įpusėjus naujo spektaklio, kuriame vaidins Kęstutis Cicėnas, Augustė Pociūtė, Rytis Saladžius, Rimantė Valiukaitė ir Aistė Zabotkaitė, repeticijoms, menininkas sutiko atsakyti į keletą Daivos Šabasevičienės klausimų.Į Vilnių sugrįžta smuiko superžvaigždė Davidas Garrettas
Kitų metų pavasarį, 2024 m. kovo 10 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“ savo pasirodymą surengs pasaulinio garso smuikininkas Davidas Garrettas. Koncertas Vilniuje yra įtrauktas į atlikėjo gastrolinį turą „David Garrett Iconic Tour“, kurio metu klasikinės muzikos žvaigždė pristatys savo naujausią albumą „Iconic“. Šiuo darbu Davidas Garrettas, pasaulyje tituluojamas Paganiniu tarp popmuzikos atlikėjų ir Jimiu Hendrixu tarp smuikininkų, atiduoda duoklę puikiems aukso amžiaus smuiko meistrams, kurių muzika vaikystėje įkvėpė jį patį. „Iconic“ pasirodymų metu smuiko žvaigždė scenoje koncertuoja trio su gitara bei bosu, o programoje skamba klasikinės muzikos šedevrai.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro abonementų akcija
Ištikimiausiems Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro gerbėjams siūlome įsigyti abonementą į 2023 m. sezono rudens spektaklius ir kitus renginius su 50 procentų nuolaida bilietams! Abonemento nuolaidos akcija galioja nuo 2023 m. rugsėjo 5 d. iki spalio 31 d.Natalija Bunkė skelbia papildomą koncertą Kaune ir pristato naują dainą „Kosmosas“
Viena ryškiausių Lietuvos popmuzikos žvaigždžių Natalija Bunkė paskelbė apie grandiozinių koncertinių gastrolių „Kosmosas“ papildomą koncertą Kaune. Šiandien oficialiai patvirtinta, kad Natalijos Bunkės koncertų turo „Kosmosas“ šou papildomas koncertas kitų metų vasario 10-ąją dieną bus surengtas Žalgirio arenoje Kaune.Rugsėjo mėnesį Lietuvoje – didžiausias J. Jaručio karjeros pasirodymas bei grupės „One Direction“ nario šou
Nors vasara baigiasi, ruduo žada ne ką mažiau pramogų – rugsėjo mėnuo renginiais džiugins tiek melomanus, tiek sporto mėgėjus, į scenas ir vėl sugrįš teatro pasirodymai.Marijonas Mikutavičius pristato dainą ir vaizdo klipą: mūsų meilė nevienoda
„Mūsų meilė nevienoda“ – taip pavadinta nauja ir viešai dar neskambėjusi Marijono Mikutavičiaus daina, kurią lydi originalaus siužeto vaizdo klipas. „Laisva, begalinė, visagalė, nesibaigianti, švelni, amžina, akla, besąlygiška, kasdieniška, šilta, nepakartojama, dosni, abipusė, be atsako, skaudi, atsakinga, žaisminga, kantri, aistringa, brandi, vaikiška, pašėlusi, išprotėjusi... Taip žmonės apibūdino savo meilę. Užklausęs socialiniuose tinkluose, gavau apie 700 skirtingų atsakymų“, – sako Marijonas.LNDT PRISTATĖ NAUJĄ SEZONĄ IR REKLAMINĖS KAMPANIJOS „NEIK Į TEATRĄ“ ATOMAZGĄ
„Neik į teatrą, nes priprasi. Neik į teatrą, nes skaudės ir skaudins. Neik į teatrą, nes užsikrėsi. Neik į teatrą, nes primins, į ką nenori žiūrėti, kur nenori kreipti minties ir nuo ko esame įpratę nusisukti. Šis laikotarpis – naujojo jautrumo laikas, kai per sekundę viskas skyla į juoda ir balta, kai nuo tavęs lengvai gali nusisukti, kai pats esi linkęs apmėtyti kitą akmenimis, kai nuomonė – didžiausias ginklas.Į Indiją su koncertais sugrįžtantis Leon Somov išleido naują kūrinį – „Šiaurės Europos“ remiksą
Praėjusią savaitę vienas populiariausių Indijos festivalių „Ziro Festival of Music“ paskelbė apie lietuvių elektroninės muzikos atlikėjo Leon Somov sugrįžimą į šio festivalio programą. Rugsėjo 29 dieną Leon Somov pasirodys vienoje šio festivalio scenų, taip pat surengs „afterparty“ pasirodymą, kuris numatytas kariniame bunkeryje.„Avia Solutions Group“ arena tęsia bendradarbiavimą su „Rytu“
Atsinaujinusi Vilniaus „Avia Solutions Group“ arena praneša tęsianti bendradarbiavimą su Vilniaus „Ryto“ klubu, kuris čia žais dalį savo 2023-24 metų sezono namų rungtynių.Kviečiame palaikyti Žagarės regioninį parką ir įsigyti lankytojo bilietą
Š.m. rugpjūčio 7 d. galingas uraganas nuniokojo Žagarės miestą ir Žagarės regioninį parką Joniškio rajone. Vos kelias minutes siautėjusi stichija negailestingai pakeitė Žagarės vaizdą išversdama, nulauždama nesuskaičiuojamą kiekį medžių tiek pačiame mieste, tiek ir aplink jį.Dainininkė Iveta Svilainytė pristato naują sceninį vardą bei vaizdo klipą „Kaip tu sakei“
Praėjusios vasaros hito, įrašyto kartu su žinomu dainininku Roku Yan autorė Iveta Svilainytė, šiandien klausytojams pristato naujausią savo darbą. Kūrinį ir vaizdo klipą „Kaip tu sakei“ pristatanti talentinga kūrėja džiaugiasi savo tvirtu žingsniu muzikinė karjeroje. Kartu su svarbiu karjeros žingsniu dainininkė klausytojams atskleidžia ir savo naują sceninį vardą – IVEL, kuris nuo šiol lydės tolimesnėje kūryboje.Minint 80-ąsias Vilniaus geto uždarymo metines – paskutinis balerinos šokis, parklupdęs nacių sargybinius
Tragiška žydų balerinos iš Lenkijos Francescos Mann (1917 – 1943) istorija, neginčytinai, – išskirtinė. Viena perspektyviausių savo kartos balerinų Lenkijoje 1943-aisiais buvo sušaudyta Aušvico-Birkenau koncentracijos stovykloje. Minint 80-ąsias geto uždarymo Vilniuje metines, lapkričio 26 dieną numatomas nacionalinės Izraelio baleto trupės „Jeruzalės baletas“ („Jerusalem Ballet“) pasirodymas „Memento…“, kuriame ir bus pasakojama apie baleriną F. Mann. Šio projekto sumanytoja ir įgyvendintoja Vlada Mikhaylova įsitikinusi, kad šis baleto pasirodymas visiems primins: blogis – visada baigiasi: „Norėtume, kad žmonės, kurie ateis pasižiūrėti šio baleto, iš jo išeitų su geromis mintimis, kad prisimintų, ir džiaugtųsi, kad viskas pasibaigė.“Vilniuje pasirodysianti šokio trupė iš Vokietijos kurs bendrą spektaklį su „Low Air“
Rugpjūčio 17-18 dienomis Vilniuje svečiuosis ir spektaklį pirmą kartą Lietuvoje pristatys šokio trupė iš Vokietijos. Skirtingų kartų ir galimybių šokėjus apjungiantį pasirodymą „With Us“ bus galima išvysti du kartus Menų spaustuvėje esančios Studijos II erdvėje. Vilniaus miesto šokio teatro „Low Air“ kvietimu ši trupė atvyksta ne tik parodyti spektaklį, bet ir kurti naują bendrą darbą.Vilniaus 700-ajam gimtadieniui vinilą išleidusi vokiečių grupė „De-Phazz“: „Pirmuosius kartus pamiršti sunku“
Vilniaus jubiliejui skirta populiarios Vokietijos grupės „De-Phazz“ vinilo plokštelė pasirodė prieš kelias savaites. Savo albumą „Live in Vilnius“ grupė vadina gimtadienio dovana klausytojams Lietuvoje, tad albumas pasirodė simboliniu 700 vienetų tiražu, o albumui atrinkti 7 kūriniai iš 2019 metais Vilniuje vykusio „De-Phazz“ pasirodymoJustinas Jarutis: faktai, kurių nežinojote
Svarbiausiam karjeros koncertui Vingio parke besiruošiantis Justinas Jarutis gerbėjus sukvies į didžiausią savo karjeroje solinį koncertą. Metų koncertinio atlikėjo titulą „M.A.M.A." apdovanojimuose pelnęs Justinas Jarutis jau rugsėjo 2-ąją dieną surengs grandiozinį pasirodymą didžiausiose šalyje koncertinėje erdvėje po atviru dangumi - sostinės Vingio parke. Kol gerbėjai laukia įspūdingo populiarių dainų „Rugpjūtis“, „Rami“, „Tavęs“, „Savęs“ ir daugelio kitų hitų autoriaus ir dainininko šou, supažindiname su įdomiausiais faktais iš Justino Jaručio biografijos.Tarptautinis menų festivalis „Plartforma“ – tegu prasideda žaidimas!
Judesys ir garsas – du poliai, kurie persipindami ir įvairiai sąveikaudami formuoja programinę šių metų festivalio ašį. Ieškodami pusiausvyros arba priešingai, aistringai diskutuodami, jie kviečia žiūrovus kvestionuoti mūsų santykį su savimi ir su mus supančia aplinka. Kas esame, kur einame, ko ieškome? Cirkas, šokis, teatras, muzika – skirtingų žanrų kūrėjai drąsiai narplioja žmogiškosios prigimties esatį ir iššūkius. Visos judesio ir garso istorijos žiūrovų lauks rugsėjo 13 d. – spalio 28 d. Klaipėdoje, Priekulėje ir Kretingoje.Istorijų opera „Klaipėda“: muzikos kalba papasakota legenda apie Mažosios ir Didžiosios Lietuvos suvienijimą
III-iasis Tarptautinis Klaipėdos festivalis Pauliaus Lindenau elinge pristatęs istorijų operą „Klaipėda“, dedikuotą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui, tarsi dar kartą meno kalba Mažąją Lietuvą prijungė prie Didžiosios. Daugiau nei du metus šią išskirtinę premjerą ruošęs Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras sulaukė daugybės ovacijų!Nauja vasaros daina ir klipas vainikavo „2Kvėpavimas“ ir Adrinos trilogiją
„Vasara kabrioletinė“ – taip originaliai pavadinta naujausia grupės „2Kvėpavimas“ ir Adrinos daina, kuri vainikuoja šių dviejų jaunų ir sparčiai išpopuliarėjusių atlikėjų trilogiją. Pirmi du kūriniai „Švyturys tarp vandenynų“ ir „Mėnulis“ sulaukė fenomenalios sėkmės internete – per abu surinko 6 milijonus peržiūrų ir perklausų.Klaipėdos festivalio premjera: videografiniame spektaklyje „Carmina Burana“ apie nūdienos pasaulį bylos ir įspūdingi kostiumai
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro videografinio spektaklio „Carmina Burana“ pagal to paties pavadinimo Carlo Orffo sceninę kantatą kostiumai ne tik stebins publiką, bet ir taps perspėjimu apie malonumų vergais tapusios visuomenės laukiančią baigtį. Trečiojo Klaipėdos festivalio kulminacija – jau rugpjūčio 11 d. 22.30 val. senajame elinge.Svarbiausiam vasaros koncertui besiruošianti M. Linkytė: čia kanklės suskambės kitaip
Rugpjūčio 8 dieną sostinės širdyje, unikalioje erdvėje Lukiškių kalėjime, svarbiausiam vasaros koncertui besiruošianti atlikėja Monika Linkytė atskleidžia dar daugiau detalių. Jau kuris laikas intensyviai koncertui besiruošianti kūrėja žada išties kitokį koncertą – čia, pasak atlikėjos, kitaip suskambės kanklės, laukia ir ne vienas scenos svečias.Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro premjeroje atgims ne tik istorinės asmenybės, bet ir Taravos Anikė
Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinėje premjeroje atgis ne tik šimtmečio senumo įvykiai, Klaipėdos krašte gyvenę lietuvininkai ir iš Didžiosios Lietuvos jiems talkinti atvykusieji, bet ir Taravos Anikė. Premjera istoriniame Pauliaus Lindenau elinge – jau rugpjūčio 4-ąją, 21.30 valandą.Pasirodymui Latvijoje besiruošiantis Jurgis Kairys: „Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“
„Pats reikšmingiausias apdovanojimas iš visų – kad vis dar esu gyvas“, – kalbėdamas apie beveik 50 metų trunkančią lakūno karjerą teigia daugkartinis Europos bei pasaulio akrobatinio skraidymo čempionas Jurgis Kairys. Kone kiekvienas lietuvis iki šiol prisimena 2000-uosius, kai šis atliko iki tol pasaulyje neregėtą akrobatinį triuką ir apvertęs lėktuvą aukštyn ratais praskrido po Kaune esančiu pėsčiųjų taku.Avia Solutions Group“ arenos vadovas: apie naujoves, investicijas, „Wolves“ ir „Rytą“
naujoves, investicijas, „Wolves“ ir „Rytą“ Praėjusių metų rudenį didžiausia sostinės renginių erdvė ėmėsi ambicingiausio savo projekto iki šiol: devynis mėnesius trukusių atsinaujinimo darbų. Apie kilusius iššūkius, naujoves, investicijas ir tai, ar po vienu stogu tilptų „Wolves“ ir „Ryto“ klubai – kalbamės su „Avia Solutions Group“ arenos vadovu Andriumi Žiauberiu.Klaipėdos festivalis: „Carmina Burana“ begriūnančio pasaulio vaizdus jungs su populiaria nuobodulio estetika
„Nevaldomos gamtos stichijos – dangus, lietus, praplaukiantys laivai bei praskrendantys paukščiai – visuomet suteikia netikėtumo įspūdį: gali pakeisti net spektaklio nuotaiką. Esu labai laiminga, kad jau netrukus mintys taps kūnu. To labai laukiu“, – apie neeilinę elingo erdvę, kuri ne tik įkvepia kūrėjus, bet ir diktuoja savo sąlygas čia gimstančiam videografiniam spektakliui „Carmina Burana“ pasakoja scenografė Sigita Šimkūnaitė.Džordanos Butkutės koncertai Palangoje ir Šiauliuose - su gyvo garso grupe
Su geriausiomis dainomis ir naujais kūriniais į Palangos koncertų salės sceną grįžta lietuviškos muzikos legenda Džordana Butkutė.Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui skirtos operos pasaulinė premjera – jau rugpjūčio 4-ąją
Rugpjūčio 4 d. 21.30 val. elinge laukiama istorijų operos „Klaipėda“ pasaulinės premjeros. Pirmą kartą publikai bus pristatyta Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro užsakymu parašyta Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti skirta opera!Po įspūdingos „Magiškas Liūtas karalius ir jo pasaulis“ premjeros skelbiamas turas po Lietuvą
Paskutinį liepos ketvirtadienį Palangos koncertų salėje susirinkę svečiai nusikėlė į Afrikos savanas ir visiems gerai pažįstamą liūtuko Simbos pasaulį – čia suskambo neįtikėtino grožio gyvo garso koncertas „Magiškas Liūtas karalius ir jo pasaulis“.Klaipėdos festivalio pražios koncertas „Karo ir taikos dainos“ - padėka ir padrąsinimas Ukrainos žmonėms
III-iojo Tarptautinio Klaipėdos festivalio programa elinge prasidėjo ypatingu koncertu „Karo ir taikos dainos“, suvienijusiu Kyjivo nacionalinio akademinio operetės ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatrų menininkus. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro kolektyvas organizavo įvairias iniciatyvas teikiant dvasinę, socialinę, humanitarinę paramą alinančio karo apimtos šalies žmonėms ir į mūsų šalį atvykstantiems pabėgėliams, tad ir festivalio atidarymo koncertui į uostamiestį Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pakvietė kolegas iš Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro. Festivalio žinomumas tarptautinėje erdvėje atkreips ir dar kartą primins visuomenei svarbiausius nūdienos taikos ir pergalės prieš agresiją siekius. Į Klaipėdą atvyko menininkai, kurie net karo metu nenustoja dirbę, repetavę, rodę spektaklius ar rengę labdaringus koncertus karo lauko ligoninėse. Deja, beveik kasdien jų darbą sunkina priverstinės pertraukos per oro antskrydžius, kurias tiek menininkai, tiek žiūrovai praleidžia greta esančiose slėptuvėse ir metro stotyse. „Taika ir tyla – mums didžiausia dovana. Kelios Dievo mums dovanotos dienos be karo“, vienu balsu tvirtina iš Kyjivo atvykusios operetės teatro solistės Olena Arbuzova, Valerija Tulis, Olena Galuška, Alevtyna Naglia, Kateryna Jasenčuk, choro moterų grupė, dirigentas Sergijus Didokas, teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdanas Strutynskis. Pačioje uostamiesčio širdyje – senajame Klaipėdos elinge – muzikai iš Kyjivo susijungė bendrai giesmei už Ukrainos pergalę ir laisvę su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoniniu orkestru ir mišriu choru, solistais Beata Ignatavičiūte ir Mindaugu Rojumi, dirigentu, koncerto programos sudarytoju, teatro vyriausiuoju dirigentu Tomui Ambrozaičiu. Nuoširdžiai dėkojame teatro rėmėjams, ypač, UAB „Kautra“, padėjusiems įgyvendinti šią ilgą menininkų kelionę iš Kyjivo į Klaipėdą autobusu. Svečiai iš Kyjivo pristatė Ukrainos kompozitorių muziką. Beveik visi koncerte jų atliekami kūriniai, išskyrus visiems gerai pažįstamą, savotiška širdžių vienybės su kovojančia Ukraina emblema jau tapusią Myroslavo Skoryko „Melodiją“, Lietuvoje skambėjo pirmą kartą. Koncertą pradėjo soprano O. Arbuzovos atliekama Jolan arija iš žymaus XX a. ukrainiečių kompozitoriaus Heorhijaus Maiborodos pirmosios operos „Milana“, parašytos 1957 m. Ahatos Turčynskos libretu. Tai viena ryškiausių operos arijų koloratūriniam sopranui, dainininkių dažnai atliekamas koncertuose ir vokalistų konkursuose. Mychailo Verykivskis – kompozitorius, pedagogas, dirigentas, folkloristas ir visuomenės veikėjas, pirmosios ukrainiečių oratorijos („Dūma apie įkalintą mergelę Marusią Bohuslavką“, 1923) ir baleto („Panas Kaniovskis“, 1930) autorius. Kompozitoriaus libretu pagal to paties pavadinimo N. Gogolio siaubo apysaką 1936 m. sukurtos muzikinės komedijos „Baubas“ (Вий) veikėja Panočka – neseniai mirusi sotniko duktė, ragana, į kurią įsikūnija piktoji dvasia. Jos arijoje „Ak, kaip seniai tai buvo“ (Ой, чи давно це було) atsiskleidžia anaiptol ne kraupi, o lyrinė veikėjos charakteristika, nuspalvinta sodriu tautinio romantizmo stiliaus muzikos koloritu. Panočkos ariją atliko Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro solistė V. Tulis. Abi Kyjivo operetės teatro solistės susijungė maldoje Švč. Mergelei Marijai, kartu su KVMT simfoniniu orkestru ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupe atlikdamos šiuolaikinio ukrainiečių kompozitoriaus, bajanininko ir dirigento Viačeslavo Samofalovo „Ave Maria“, kuri 2014 m. gavo popiežiaus Pranciškaus palaiminimą. Pažintį su Ukrainos muzika tęsė Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupės atliekamos įvairių kompozitorių sukurtos chorinės dainos. Vienas jų – Ihoris Šamo. Didžiąją jo kūrybinio palikimo dalį sudaro dainos įvairių Ukrainos poetų eilėmis ir muzika daugiau kaip keturiasdešimčiai kino filmų ir radijo teatro pjesių. Gimęs žydų šeimoje Kyjive, jis visą savo gyvenimą pragyveno šiame mieste, kuriam skyrė nepaprasto populiarumo sulaukusią dainą „Mano Kijeve“ (Києве мій) poeto Dmytro Lucenko eilėmis. 2014 m. ši I. Šamo daina buvo oficialiai paskelbta Ukrainos sostinės himnu. Koncerte Klaipėdoje skambėjo ukrainiečių folkloro motyvais grįsta barkarolė „O, vainike, plauk...“ (Ой пливи вінок) chorui to paties D. Lucenko žodžiais (fortepijono partija orkestruota dirigento S. Didoko) ir trys dalys iš Vasylio Juchimovyčiaus libretu sukurtos chorinės operos „Jatranės žaidimai“ (Ятранські ігри) chorui a cappella. Kitas žymus populiarių ukrainietiškų dainų, sceninių kūrinių ir muzikos kinui kompozitorius – Igoris Pokladas. Jo dainos iki šiol skamba Ukrainos populiariosios muzikos scenose, atliekamos tokių nūdienos pop žvaigždžių kaip Ruslana, Ani Lorak ir Tina Karol. Koncerte skambėjo Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro choro moterų grupės atliekama jo „Daina apie motiną“ (Пісня про матір) poeto Boriso Olijniko eilėmis. Ypatingu lyrizmu pasižyminčioms kompozitoriaus dainos Klaipėdoje suskambo dideliu kontrastu prieš metus Ukrainos naujienų agentūras apskriejusiai kraupiai žiniai - 2022 m. balandį Vorzelyje netoli Bučos gyvenančio 80-mečio kompozitoriaus namus apiplėšė ir užminavo rusų armijos marodieriai, jam su šeima teko slapstytis, o vėliau evakuotis į Kyjivą. Dar vienas Klaipėdos elinge suskambėjęs opusas iš ukrainiečių estradinės muzikos aukso fondo – populiarių dainų, sceninės ir akademinės muzikos kūrėjos, muzikologės Irynos Kyrylinos daina „Uždegsiu žvakę“ (Запалю свічу) liaudies dainų atlikėjos Ruslanos Locman eilėmis. Itin simboliškai skambėjo dainos žodžiai: uždegsiu žvakę už tuos, kurių nebėra su mumis, už ramų rytojų, už stiprią ir amžinai laisvą Ukrainą. Taip pat simboliška, kad prie šios maldos prisijungė ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro atlikėjai, taip išreikšdami palaikymą Ukrainos žmonėms. Koncerto programoje skambėjo ir didžiųjų Lietuvos kompozitorių kūriniai. Pirmasis visa simfoninio orkestro jėga koncerte suskambo prologas iš Eduardo Balsio baleto „Eglė žalčių karalienė“, diriguojamas teatro vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Koncerto programą pratęsė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro mišrus choras, atlikęs lietuvių patriotines dainas ir liaudies dainų išdailas. Skambėjo choro atliekama Atgimimo laikų dvasios persmelkta teatro vyriausiojo chormeisterio ir kompozitoriaus Vladimiro Konstantinovo daina „Tau Tėvynės dangus“, Alio Balbieriaus eilėmis ir Klaipėdos kraštą reprezentuojančios lietuvininkų dainos „Jau aušt aušružė“ išdaila, choro dirigentės ir kompozitorės Danguolės Beinarytės dzūkų liaudies dainos „Dzūkit, dzūkit girnelės“ išdaila. Tūkstantinė elingo publika atsistojusi išklausė lietuvių tautinės muzikos pradininko Stasio Šimkaus (1887–1943) dainos „Lietuviais esame mes gimę“ Jurgio Zauerveino žodžiais. Koncero programoje taip pat skambėjo ištraukos iš lietuvių kompozitorių operų, kurių siužetai tiesiogiai siejasi su karo ir išsivadavimo tema. Tai Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“, kurios premjera 1997 m. įvyko Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, ir Vytauto Klovos nepalaužiamą, nemarią tautos dvasią aukštinantys „Pilėnai“. Karo, taikos ir laisvės temos buvo aktualios visų laikų ir tautų žmonėms. Tai paliudijo du koncerto programą užbaigę pasaulinės klasikos lobynui priklausantys kūriniai. Pirmasis - Ludwigo van Beethoveno uvertiūra iš muzikos Johanno Wolfgango von Goethe’s dramai „Egmontas“, kurioje pasakojama apie olandų didiko Egmonto kovą su ispanų užkariautojais ir jo didvyrišką kankinystę dėl savo šalies nepriklausomybės ir vergų choras iš Giuseppe Verdi operos „Nabukas“, kurioje pasakojama biblinė istorija apie tai, kaip Babilonijos karalius Nabuchodonosaras II užgrobė Jeruzalę, sugriovė Šventyklą ir daugelį žydų išvarė į nelaisvę. Į Klaipėdą kartu su vadovaujamo teatro menininkais atvykęs Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro generalinis direktorius ir meno vadovas Bogdan Strutynskyi dėkojo Lietuvos žmonėms už visokeriopą paramą Ukrainai šiuo sunkiu metu: „Šiandien visi svajojame tik apie vieną dalyką – pergalę. Esame nepaprastai dėkingi už galimybę mūsų menininkams atvykti į šį koncertą Lietuvoje, nes tai suteikė mums dar vieną progą sutelkti paramą mūsų valstybei ir pristatyti šiuolaikinę Ukrainos kultūrą užsienyje. Teatro artistai ir darbuotojai kovoja už taikų Ukrainos dangų visose įmanomose srityse: Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padaliniuose, savanorių karių batalionuose, gelbsti kovotojams aktyviai veikdami kaip savanoriai ir scenos menininkai. Deja, karo meto praradimai neaplenkė ir Kyjivo nacionalinio akademinio operetės teatro kolektyvų. Kovodami fronte žuvo du teatro darbuotojai – vairuotojas Dmytro Perinskis ir baleto šokėjas Vadymas Chlupjanecas. Niekada nepamiršime jų nuopelnų! Mūsų kova tęsiasi, o mūsų menas yra galingas ginklas kovoje su priešu!“ Klaipėdoje šiuo metu gyvena daug ukrainiečių. Čia jie rado prieglobstį ir užuovėją savo vaikams nuo karo keliamų baisumų. Koncertą „Karo ir taikos dainos“ nemokamai galėjo klausyti visi savo šalį dėl karo palikę, tad elinge susirinko įvairių Ukrainos vietovių gyventojai dabar esantys Klaipėdoje – nuo Kyjivo iki Mariupolio. Tesklendžia koncerto atlikėjų dainuota eilutė „Skrisk, svajone, sparnuotoji mano, kur kalneliai ir lygumos žalios“ kaip padėka ir padrąsinimas už visų mūsų laisvę kovojančios Ukrainos žmonėms! KVMT inf.Lietuvių filmas laimėjo pagrindinį apdovanojimą tarptautiniame Japonijos kino festivalyje
„Yubari Fantastic Film Festival“ (YIFF) Japonijoje vyksta nuo 1990 m. Tai svarbus viso regiono kino industrijos renginys, pritraukiantis Rytų Azijos šalių (Pietų Korėjos, Taivano ir kt.) filmų platintojus, mecenatus bei prodiuserius. Festivalis išsiskiria ir jaunųjų kino talentų atradimais. Šių metų festivalio atradimu tapo lietuvių kino kūrėjai – savaitgalį festivalio „Grand Prix“ pelnė trumpametražis jaunosios kartos režisieriaus Pijaus Mačiulskio (22) filmas „Naiku“.Tarp Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertų šį pavasarį – Marijampolė, Utena ir Alytus
Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, tęsia tradiciją savo koncertų programas pristatyti ir regionų klausytojams.„Biplanai“ kviečia į kalėdinį koncertą „Sveikas sugrįžęs namo“
Šiandien grupė „Biplan“ socialiniuose tinkluose pasidalino žiemišku vaizdo kvietimu, kuriame muzikaliai klausytojų klausia „Kokios Kalėdos be Tavęs?“ ir visus kviečia į savo koncertą Vilniuje. Kalėdinis susitikimas su gerbėjais Vilniuje jau tampa kasmetine grupės Šv. Kalėdų tradicija.Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis pristato pirmąją autorinį kūrinį
Suvieniję jėgas, visų pamiltas charizmatiškasis Linos Rastokaitės ir Jokūbo Bareikio duetas pristato šventinį singlą „Rasim kelią į namus“, kuris buvo nufilmuotas įspūdingo grožio šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje.Gražiausia meilės istorija - baletas „Gulbių ežeras“
Spalio pabaigoje gastroles Lietuvoje surengs tarptautinė baleto trupė „International Festival Ballet“. Dėl karo Ukrainoje šiuo metu Vokietijoje reziduojančioje baleto trupėje šoka Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Kanados ir Vokietijos šokėjai. Baleto trupė, kartu su simfoniniu orkestru „Festival Orchestra“, mūsų šalyje surengs 4 pasirodymus. Publika turės progą išvysti klasika tapusią amžinos meilės istoriją – dviejų dalių baletą „Gulbių ežeras“: spalio 24 d. Klaipėdos Kultūros centre „Žvejų rūmai“, spalio 26 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje ir spalio 27 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune.Penkiasdešimtmetį švenčiantis Rokas Radzevičius: aš stabilus ir ištikimas darbinis jautis
Roko grupei „Skylė“ šiais metais sukanka trisdešimt, o jos lyderiui Rokui Radzevičiui šiandien – penkiasdešimt. Daugiau nei pusę gyvenimo jis praleido su ta pačia grupe, ta pačia šeima, ta pačia mylima muzika. Sako, kad yra stabilus ir ištikimas kaip darbinis jautis: jei jau atsistojo į vagą, eis sąžiningai.Opera „Lokys“ dedikuota lietuviškos muzikos čiurlioniui – kompozitoriui Broniui Kutavičiui
Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų.Rokas Yan žengia svarbų žingsnį karjero – paskelbė apie solinį koncertą unikalioje sostinės erdvėje
Jaunosios kartos kūrėjas ir atlikėjas Rokas Yan, daugeliui atpažįstamas iš tokių kūrinių kaip „Stadionai“, „Surask mane“, „Vasaros mažai“ ar „Vakar vakare“ savo muzikinėje karjero žengia svarbiausią žingsnį – surengs pirmąjį solinį koncertą. Spalio 20 dieną sostinės renginių erdvėje „Kablys + kultūra“ įvyksiantis koncertas atlikėjui tai ilgos muzikinės kelionės atomazga, kurioje pirmą kartą nuskambės būsimo albumo kūriniai.Svarbiausi rugpjūčio mėnesio renginiai Lietuvoje
Trečiasis kalendorinės vasaros mėnuo paprastai yra skirtas poilsiui. Būtent šį mėnesį nemažai lietuvių renkasi atostogoms, per kurias mus džiugins daugybė įvairiausių renginių ir pramogų. Šįkart pristatome ne tik svarbiausius renginius Lietuvoje, bet ir supažindinsime su didžiausiais įvykiais Estijoje bei Latvijoje. Bene svarbiausiu mėnesio įvykiu taps Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinės varžybos, kuriose mūsų krepšininkai ruošis 2023 metais vyksiančiai Pasaulio taurei ir kovai dėl „EuroBasket“ trofėjaus.Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM programa pasakos apie ryšius su savo kūnu, artimaisiais bei supančia aplinka
Menų spaustuvės organizuojamas tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis HELIUM, Vilniuje šiais metais vyks rugsėjo 6-11 dienomis ir kvies į įvairialypius, skirtingų cirko disciplinų pasirodymus!Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteris Dainius Puodžiukas: „Galbūt dabartiniam momentui ir kaupiau visą patirtį“
Šią vasarą Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, vadovaujamame meno vadovo ir vyr. dirigento Gintaro Rinkevičiaus, įvyko didelės permainos. Ilgametį orkestro koncertmeisterį Zbignievą Levickį pakeitė talentingi ir didžiulę muzikinę patirtį sukaupę smuikininkai – Dainius Puodžiukas ir Kristupas Keller. Šią savaitę kviečiame į pažintį su orkestro koncertmeisteriu smuikininku D. Puodžiuku.
Dainiau, praėjo daugiau nei mėnuo, kai einate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterio pareigas. Esate naujas žmogus šiame kolektyve, kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai?
Jau ruošdamasis konkursui žinojau, kad tai yra vienas geriausių ir profesionaliausių kolektyvų Lietuvoje. Dar grojant Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre teko dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Tuomet man pasirodė, kad tai yra žmogus, kuris turi puikią muzikinę intuiciją, labai profesionaliai atlieka savo darbą ir su kuriuo labai paprasta, lengva ir malonu dirbti. Todėl vienas pagrindinių dalykų, lėmusių mano apsisprendimą, buvo tai, kad norėjau dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Aišku, ateinant į naują kolektyvą visada yra vidinis nerimas, kaip priims kolegos. Buvo smagu patirti, kad kolektyvas labai profesionalus, labai geranoriškai priėmė ir sukūrė gerą darbinę atmosferą.
Jums yra tekę dirbti koncertmeisteriu tiek Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tiek Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti mūsų skaitytojams, kokių savybių reikalauja koncertmeisterio pozicija, kokias funkcijas jis atlieka?
Sutikčiau su maestro G. Rinkevičiaus išsakyta mintimi, kad geras grojimas yra tik pusė orkestro koncertmeisterio darbo. Ne mažesnę dalį sudaro gebėjimas apjungti kolektyvą, sukurti gerą darbinę atmosferą. Koncertmeisteris yra laidininkas tarp orkestro ir dirigento. Šioje pozicijoje labai svarbus autoriteto klausimas, tačiau autoritetas neatsiranda savaime, jis yra įgyjamas su laiku. Koncertmeisteris taip pat turi turėti visą komplektą kitų reikalingų savybių – būti geru psichologu, mokėti laiku pasakyti tinkamą žodį, pakalbėti su žmogumi, jį nuraminti, stengtis, kad visi kolektyve galėtų duoti tai, ką gali geriausio. Šalia orkestro dirbu pedagoginį darbą, todėl žinau, kad jeigu žmogus psichologiškai jaučiasi nepatogiai, jis negalės padaryti darbo šimtu procentų. Galiausiai turi atsirasti vientisas orkestro skambėjimas, o tai yra labai stipriai susiję dalykai. Jei kažkuris muzikantas nesijaus kolektyvo dalimi, tai atsispindės ir grojime. Girdėsis, kad orkestras nėra vientisa, kvėpuojanti masė, kad kažkur yra atskiros detalės. Orkestro koncertmeisteris turi padaryti, kad to nebūtų.
Pereikime prie Jūsų įspūdingo muzikinio kelio. Papasakokite, koks jis buvo, prieš tampant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu?
Mano orkestrinė patirtis prasidėjo nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teko groti programose su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvai atgavus nepriklausomybę maestro Sauliaus Sondeckio kvietimu kartu su Lietuvos kameriniu orkestru važiavome į koncertų turą po Vokietiją. Akiratį labai praturtino patirtis grojant Paryžiaus konservatorijoje. Vėliau išvykau studijuoti į Ameriką, Bostono universitetą, kuris yra vienas iš trijų garsiausių ir stipriausias orkestrines mokyklas turinčių universitetų. Dalyvaujant perklausose į žymius orkestrus, turėti įrašą, kad baigei Bostono universitetą, yra didelis privalumas.
Nors studijavau solisto programoje, bet visiems, gaunantiems stipendijas, buvo privaloma groti orkestre. Repeticijos vykdavo tris kartus per savaitę po tris valandas, programos keisdavosi kas dvi-tris savaites, buvo nuolat keičiamos grojimo pozicijos – vieną programą gali groti koncertmeisteriu, kitą – sėdėti antrų smuikų trečiame pulte. Grįžęs į Lietuvą dirbau orkestro koncertmeisteriu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vėliau perėjau prie solinių koncertų, tris metus grojau „Chordos“ kvartete – tai buvo man įdomi sritis, nauja sfera. Po to gavau pasiūlymą vadovauti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių skyriui. Keičiau sritis, nes man visą gyvenimą norėjosi naujų žinių. Galvoju, galbūt dabartiniam momentui ir kaupiau visą patirtį.
Gal viskas taip ir būtų tęsęsi, bet man iš mašinos pavogė smuiką. Tai buvo labai sunkus etapas – buvau labai stipriai prisirišęs prie savo instrumento, jis tapo mano gyvenimo palydovu. Apie šį įvykį sužinojo G. Kremeris, susisiekė su manimi ir sako: „Girdėjau, atsitiko nelaimė. Jeigu reikia, galiu tau duoti smuiką iš savo kolekcijos.“ Jis perdavė man savo instrumentą, vėliau susitikome dar kartą, ir tuomet gavau pasiūlymą grįžti į „Kremerata Baltica“, kurioje grojau dar studijų metais. Sutikau. Taip prasidėjo mūsų draugystė, kuri truko nuo 2013 iki 2020 metų. Galbūt ji būtų tęsusis iki šiol, bet atėjo pandemija, gimė mano sūnus. Išvykos su „Kremerata Baltica“ buvo ilgos, trijų, kartais penkių savaičių, o aš norėjau matyti, kaip jis auga. Buvau pakeliavęs, pamatęs pasaulio, o sūnaus gimimas man atrodė visiškai naujas dalykas ir tapo pagrindinė prasmė. Supratau, kad iki tol viską dariau labai asmeniškai ir gana egoistiškai. Gimus sūnui, viskas pasikeitė, užtruko laiko prie to prisitaikyti. Kita vertus, man patinka išeiti iš komforto zonos – taip daug įdomiau gyventi, gimsta nauji gražūs dalykai. Taigi išėjau iš „Kremerata Baltica“ ir grįžau į operos teatrą – ten du metus dirbau antrų smuikų koncertmeisterio pavaduotoju, bet nesijaučiau, kad galėčiau panaudoti savo sukauptas žinias.
Papasakokite, kuo skiriasi darbo specifika operos teatre ir simfoniniame orkestre?
Operos teatro ir simfoninio orkestro specifika skiriasi kardinaliai. Pirmi smuikai teatre akompanuoja vokalistams arba baletui, antri smuikai akompanuoja pirmiems – čia vietos kūrybai mažiau, ti daugiau techniškas atlikimas. Simfoninis orkestras operos teatre yra tarsi sraigtelis visame dideliame spektaklio procese. Publika ateina pažiūrėti, kas vyksta ant scenos – čia labai svarbi režisūra, dekoracijos, kiti niuansai. Tačiau žiūrovas nemato muzikantų, ir muzika tampa tarsi spektaklio fonu. Nuėjus į simfoninio orkestro koncertą, muzikantai yra dėmesio centre, jie yra visos kūrinio idėjos, atmosferos, nuotaikos perteikėjai. Į simfoninio orkestro koncertą žmonės ateina paklausyti muzikos, kuri tą vakarą skamba būtent taip ir ne kitaip. Taigi operos teatro ir simfoninio orkestro specifika yra nesulyginami dalykai.
Studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu stažavotės Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Po magistro studijų Lietuvoje išvykote studijuoti į JAV, kur baigėte Bostono universitetą ir Longy muzikos akademiją. Gal galite pasidalinti, kuo studijos užsienyje skyrėsi nuo įgytos patirties Lietuvoje?
Labai skyrėsi galimybės. Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją įstojau 1995 m. Tuo metu natas buvo galima tik atsišviesti, nusipirkti naujas nebuvo jokios galimybės. Nebuvo ir „YouTube“ – įrašų eidavome klausyti į akademijos fonoteką, kurioje buvo krūva plokštelių. Pasiimdavau kokias tris-keturias skirtingų atlikėjų plokšteles, užsidarydavau į tokį mažą kambarėlį ir sėdėdavau ten tris-keturias valandas, klausydavausi. Bet tie atlikėjai būdavo daugiausia rusų, Maskvos konservatorijos auklėtiniai. Norėjosi daugiau įvairovės. Klausydamasis stengdavausi perprasti interpretacijas, išmokau išgirsti pirštuotes. Ausis turėjo pasakyti, ant kurių stygų groja, kur daromas perėjimas, kokią aplikatūrą naudoja. Jeigu man kildavo klausimų, reikėdavo papildomos informacijos, jos praktiškai nebuvo įmanoma gauti. Dabar įsijungi „YouTube“ ir gali viską matyti, o tada nebuvo jokios galimybės. Nebuvo, ką klausyti – arba plokštelė, arba koncertas. Plokštelės senos, traškančios, o ir koncertų norėjosi daugiau... Nors iki dabar manau, dėstymo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas.
Išvykus į Paryžiaus konservatoriją, į JAV, man buvo šokas – ateinu į muzikos įrašų parduotuvę, ir galo nematyti. Kokių noriu atlikėjų galiu pasiklausyti per ausines, nusipirkti diskų. Natų parduotuvės kaip didžiuliai knygynai – krūva įvairiausių redakcijų, knygos apie atlikėjus, kompozitorius, dirigentus, apie interpretacijas, mokyklas – aš tiesiog ten kartais nueidavau ir skaitydavau, nes visų natų nenusipirksi. Būdavo, kad groju, ir kažkas man neaišku. Tuomet ateinu, pasiimu to paties kūrinio 5–6 redakcijas ir žiūriu – vieno atlikėjo, antro, trečio, kaip jie sprendžia tam tikras vietas, kokie štrichai. Išmaniųjų telefonų dar nebuvo, tai „nusifotografuodavau“ su savo atmintim. Kartais, jeigu sudomindavo redakcija, matydavau, kad yra įdomių, nestandartinių sprendimų, ją nusipirkdavau. Man visada norėjosi nestandartinių ieškojimų, todėl ten praleisdavau daugybę laiko. Bostono universiteto bibliotekoje galėdavau pasiimti kūrinių partitūras – Lietuvoje to padaryti nebuvo jokios galimybės. Instrumentų priežiūra nuvažiavus į užsienį taip pat buvo visiškai kitas pasaulis. Ten dirbo aukščiausio lygio meistrai, pasakodavo smulkiai, kiek, kas ir nuo ko skiriasi, ką geriau naudoti, kaip prižiūrėti. Pasirinkimas buvo didžiulis. O Lietuvoje tuo metu viskas dar buvo mėgėjiška, daroma iš nuogirdų. Tuo laikotarpiu užsienis man atvėrė visiškai kitą pasaulį. Ir dabar studentams sakau, kad išvykti studijuoti į užsienį labai naudinga – tai ir kalba, skirtingos kultūros, skirtingi pedagogai, yra galimybė susipažinti su skirtingomis mokyklomis. Visa tai labai praturtina. O vėliau gyvenime kiekvienas pasirenka – man taip susiklostė, kad grįžau į Lietuvą.
Taigi kodėl nusprendėte vis dėlto grįžti į Lietuvą?
Iš tiesų, jeigu atvirai, nebuvo plano grįžti. Aišku, ryšys su Lietuva niekada nebuvo nutrūkęs – čia grįždavau du kartus per metus. Bet susiklostė tokia situacija, kad baigdamas studijas Amerikoje pradėjau dirbti pas vieną profesorę asistentu. Man labai patiko pedagoginis darbas, bet tam, kad galėčiau turėti savo klasę ir dirbti su studentais, man reikėjo pedagoginio darbo patirties. Kaip tik tuo metu atėjo pasiūlymas iš Lietuvos – tuometinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas pasiūlė darbą styginių katedroje. Man kaip tik to ir reikėjo: galvoju, du-tris metus padirbsiu ir grįšiu į Ameriką dėstyti. Tačiau Lietuvoje darbai įsisuko – mane pakvietė tapti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių katedros vedėju. Metai bėgo, ir galiausiai supratau, kad niekur nebevažiuosiu.
Mano gyvenime prieš kažką keičiant visada būna svarbūs du aspektai: arba jaučiuosi nereikalingas, nepakankamai įvertintas, arba darbe nėra pakankamai motyvacijos, ir jaučiuosi išsisėmęs, užsisėdėjęs. Man svarbu, kad visą laiką būtų galimybės judėti į priekį, ieškoti, tobulėti. Dėl to darbas Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, simfoninė muzika, man atrodo neišsemiamas. Tai yra kūrybinis darbas, kuris inspiruoja, kuriame jaučiu labai didelę motyvaciją. Dabar man norisi tiesiog susikoncentruoti ir daryti tai, ką galiu geriausiai.
Gyvendamas Bostone pasiilgdavote Lietuvos?
Bostonas – ypatingai gražus miestas, vienas gražiausių Amerikoje. Turi senamiestį, yra prie jūros, jame labai daug kultūros, universitetų, studentų... Bet Vilnius turi kažkokią magišką trauką, sunku net apibūdinti tą ryšį su miestu. Kartą praėjus Vilniaus senamiesčiu, visą laiką norisi sugrįžti atgal.
Turite sukaupęs didžiulę muzikinę patirtį. O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Dar studijuodami Amerikoje su broliu (pianistu Aidu Puodžiuku – aut. past.) intensyviai sportavome, šalia namų buvo krepšinio, lauko teniso aikštelė, kur beveik kas vakarą eidavome žaisti. Kai grojau su „Kremerata Baltica“, dažnai visi susitikdavome pažaisti futbolo. Mėgdavau porą kartų per savaitę pabėgioti – kad galva prasivalytų, atsijungtų. Man bėgimas kaip meditacija – paskęstu kažkur savyje, atsitraukiu nuo darbų, stebiu gamtą, aplinką, žmones. Pastaruoju metu mano laisvalaikis daugiau susijęs su šeima – jei turiu laisvo laiko, stengiuosi jį praleisti kartu.
Bilietus į naujojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono koncertus galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų ir Bilietai.lt kasose bei internetu www.bilietai.lt.
Dainiau, praėjo daugiau nei mėnuo, kai einate Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisterio pareigas. Esate naujas žmogus šiame kolektyve, kokie pirmieji Jūsų įspūdžiai?
Jau ruošdamasis konkursui žinojau, kad tai yra vienas geriausių ir profesionaliausių kolektyvų Lietuvoje. Dar grojant Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre teko dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Tuomet man pasirodė, kad tai yra žmogus, kuris turi puikią muzikinę intuiciją, labai profesionaliai atlieka savo darbą ir su kuriuo labai paprasta, lengva ir malonu dirbti. Todėl vienas pagrindinių dalykų, lėmusių mano apsisprendimą, buvo tai, kad norėjau dirbti su maestro G. Rinkevičiumi. Aišku, ateinant į naują kolektyvą visada yra vidinis nerimas, kaip priims kolegos. Buvo smagu patirti, kad kolektyvas labai profesionalus, labai geranoriškai priėmė ir sukūrė gerą darbinę atmosferą.
Jums yra tekę dirbti koncertmeisteriu tiek Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, tiek Gidono Kremerio vadovaujamame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“. Gal galėtumėte šiek tiek papasakoti mūsų skaitytojams, kokių savybių reikalauja koncertmeisterio pozicija, kokias funkcijas jis atlieka?
Sutikčiau su maestro G. Rinkevičiaus išsakyta mintimi, kad geras grojimas yra tik pusė orkestro koncertmeisterio darbo. Ne mažesnę dalį sudaro gebėjimas apjungti kolektyvą, sukurti gerą darbinę atmosferą. Koncertmeisteris yra laidininkas tarp orkestro ir dirigento. Šioje pozicijoje labai svarbus autoriteto klausimas, tačiau autoritetas neatsiranda savaime, jis yra įgyjamas su laiku. Koncertmeisteris taip pat turi turėti visą komplektą kitų reikalingų savybių – būti geru psichologu, mokėti laiku pasakyti tinkamą žodį, pakalbėti su žmogumi, jį nuraminti, stengtis, kad visi kolektyve galėtų duoti tai, ką gali geriausio. Šalia orkestro dirbu pedagoginį darbą, todėl žinau, kad jeigu žmogus psichologiškai jaučiasi nepatogiai, jis negalės padaryti darbo šimtu procentų. Galiausiai turi atsirasti vientisas orkestro skambėjimas, o tai yra labai stipriai susiję dalykai. Jei kažkuris muzikantas nesijaus kolektyvo dalimi, tai atsispindės ir grojime. Girdėsis, kad orkestras nėra vientisa, kvėpuojanti masė, kad kažkur yra atskiros detalės. Orkestro koncertmeisteris turi padaryti, kad to nebūtų.
Pereikime prie Jūsų įspūdingo muzikinio kelio. Papasakokite, koks jis buvo, prieš tampant Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro koncertmeisteriu?
Mano orkestrinė patirtis prasidėjo nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Teko groti programose su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvai atgavus nepriklausomybę maestro Sauliaus Sondeckio kvietimu kartu su Lietuvos kameriniu orkestru važiavome į koncertų turą po Vokietiją. Akiratį labai praturtino patirtis grojant Paryžiaus konservatorijoje. Vėliau išvykau studijuoti į Ameriką, Bostono universitetą, kuris yra vienas iš trijų garsiausių ir stipriausias orkestrines mokyklas turinčių universitetų. Dalyvaujant perklausose į žymius orkestrus, turėti įrašą, kad baigei Bostono universitetą, yra didelis privalumas.
Nors studijavau solisto programoje, bet visiems, gaunantiems stipendijas, buvo privaloma groti orkestre. Repeticijos vykdavo tris kartus per savaitę po tris valandas, programos keisdavosi kas dvi-tris savaites, buvo nuolat keičiamos grojimo pozicijos – vieną programą gali groti koncertmeisteriu, kitą – sėdėti antrų smuikų trečiame pulte. Grįžęs į Lietuvą dirbau orkestro koncertmeisteriu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Vėliau perėjau prie solinių koncertų, tris metus grojau „Chordos“ kvartete – tai buvo man įdomi sritis, nauja sfera. Po to gavau pasiūlymą vadovauti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių skyriui. Keičiau sritis, nes man visą gyvenimą norėjosi naujų žinių. Galvoju, galbūt dabartiniam momentui ir kaupiau visą patirtį.
Gal viskas taip ir būtų tęsęsi, bet man iš mašinos pavogė smuiką. Tai buvo labai sunkus etapas – buvau labai stipriai prisirišęs prie savo instrumento, jis tapo mano gyvenimo palydovu. Apie šį įvykį sužinojo G. Kremeris, susisiekė su manimi ir sako: „Girdėjau, atsitiko nelaimė. Jeigu reikia, galiu tau duoti smuiką iš savo kolekcijos.“ Jis perdavė man savo instrumentą, vėliau susitikome dar kartą, ir tuomet gavau pasiūlymą grįžti į „Kremerata Baltica“, kurioje grojau dar studijų metais. Sutikau. Taip prasidėjo mūsų draugystė, kuri truko nuo 2013 iki 2020 metų. Galbūt ji būtų tęsusis iki šiol, bet atėjo pandemija, gimė mano sūnus. Išvykos su „Kremerata Baltica“ buvo ilgos, trijų, kartais penkių savaičių, o aš norėjau matyti, kaip jis auga. Buvau pakeliavęs, pamatęs pasaulio, o sūnaus gimimas man atrodė visiškai naujas dalykas ir tapo pagrindinė prasmė. Supratau, kad iki tol viską dariau labai asmeniškai ir gana egoistiškai. Gimus sūnui, viskas pasikeitė, užtruko laiko prie to prisitaikyti. Kita vertus, man patinka išeiti iš komforto zonos – taip daug įdomiau gyventi, gimsta nauji gražūs dalykai. Taigi išėjau iš „Kremerata Baltica“ ir grįžau į operos teatrą – ten du metus dirbau antrų smuikų koncertmeisterio pavaduotoju, bet nesijaučiau, kad galėčiau panaudoti savo sukauptas žinias.
Papasakokite, kuo skiriasi darbo specifika operos teatre ir simfoniniame orkestre?
Operos teatro ir simfoninio orkestro specifika skiriasi kardinaliai. Pirmi smuikai teatre akompanuoja vokalistams arba baletui, antri smuikai akompanuoja pirmiems – čia vietos kūrybai mažiau, ti daugiau techniškas atlikimas. Simfoninis orkestras operos teatre yra tarsi sraigtelis visame dideliame spektaklio procese. Publika ateina pažiūrėti, kas vyksta ant scenos – čia labai svarbi režisūra, dekoracijos, kiti niuansai. Tačiau žiūrovas nemato muzikantų, ir muzika tampa tarsi spektaklio fonu. Nuėjus į simfoninio orkestro koncertą, muzikantai yra dėmesio centre, jie yra visos kūrinio idėjos, atmosferos, nuotaikos perteikėjai. Į simfoninio orkestro koncertą žmonės ateina paklausyti muzikos, kuri tą vakarą skamba būtent taip ir ne kitaip. Taigi operos teatro ir simfoninio orkestro specifika yra nesulyginami dalykai.
Studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu stažavotės Paryžiaus nacionalinėje muzikos ir šokio konservatorijoje. Po magistro studijų Lietuvoje išvykote studijuoti į JAV, kur baigėte Bostono universitetą ir Longy muzikos akademiją. Gal galite pasidalinti, kuo studijos užsienyje skyrėsi nuo įgytos patirties Lietuvoje?
Labai skyrėsi galimybės. Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją įstojau 1995 m. Tuo metu natas buvo galima tik atsišviesti, nusipirkti naujas nebuvo jokios galimybės. Nebuvo ir „YouTube“ – įrašų eidavome klausyti į akademijos fonoteką, kurioje buvo krūva plokštelių. Pasiimdavau kokias tris-keturias skirtingų atlikėjų plokšteles, užsidarydavau į tokį mažą kambarėlį ir sėdėdavau ten tris-keturias valandas, klausydavausi. Bet tie atlikėjai būdavo daugiausia rusų, Maskvos konservatorijos auklėtiniai. Norėjosi daugiau įvairovės. Klausydamasis stengdavausi perprasti interpretacijas, išmokau išgirsti pirštuotes. Ausis turėjo pasakyti, ant kurių stygų groja, kur daromas perėjimas, kokią aplikatūrą naudoja. Jeigu man kildavo klausimų, reikėdavo papildomos informacijos, jos praktiškai nebuvo įmanoma gauti. Dabar įsijungi „YouTube“ ir gali viską matyti, o tada nebuvo jokios galimybės. Nebuvo, ką klausyti – arba plokštelė, arba koncertas. Plokštelės senos, traškančios, o ir koncertų norėjosi daugiau... Nors iki dabar manau, dėstymo lygis Lietuvoje yra pakankamai aukštas.
Išvykus į Paryžiaus konservatoriją, į JAV, man buvo šokas – ateinu į muzikos įrašų parduotuvę, ir galo nematyti. Kokių noriu atlikėjų galiu pasiklausyti per ausines, nusipirkti diskų. Natų parduotuvės kaip didžiuliai knygynai – krūva įvairiausių redakcijų, knygos apie atlikėjus, kompozitorius, dirigentus, apie interpretacijas, mokyklas – aš tiesiog ten kartais nueidavau ir skaitydavau, nes visų natų nenusipirksi. Būdavo, kad groju, ir kažkas man neaišku. Tuomet ateinu, pasiimu to paties kūrinio 5–6 redakcijas ir žiūriu – vieno atlikėjo, antro, trečio, kaip jie sprendžia tam tikras vietas, kokie štrichai. Išmaniųjų telefonų dar nebuvo, tai „nusifotografuodavau“ su savo atmintim. Kartais, jeigu sudomindavo redakcija, matydavau, kad yra įdomių, nestandartinių sprendimų, ją nusipirkdavau. Man visada norėjosi nestandartinių ieškojimų, todėl ten praleisdavau daugybę laiko. Bostono universiteto bibliotekoje galėdavau pasiimti kūrinių partitūras – Lietuvoje to padaryti nebuvo jokios galimybės. Instrumentų priežiūra nuvažiavus į užsienį taip pat buvo visiškai kitas pasaulis. Ten dirbo aukščiausio lygio meistrai, pasakodavo smulkiai, kiek, kas ir nuo ko skiriasi, ką geriau naudoti, kaip prižiūrėti. Pasirinkimas buvo didžiulis. O Lietuvoje tuo metu viskas dar buvo mėgėjiška, daroma iš nuogirdų. Tuo laikotarpiu užsienis man atvėrė visiškai kitą pasaulį. Ir dabar studentams sakau, kad išvykti studijuoti į užsienį labai naudinga – tai ir kalba, skirtingos kultūros, skirtingi pedagogai, yra galimybė susipažinti su skirtingomis mokyklomis. Visa tai labai praturtina. O vėliau gyvenime kiekvienas pasirenka – man taip susiklostė, kad grįžau į Lietuvą.
Taigi kodėl nusprendėte vis dėlto grįžti į Lietuvą?
Iš tiesų, jeigu atvirai, nebuvo plano grįžti. Aišku, ryšys su Lietuva niekada nebuvo nutrūkęs – čia grįždavau du kartus per metus. Bet susiklostė tokia situacija, kad baigdamas studijas Amerikoje pradėjau dirbti pas vieną profesorę asistentu. Man labai patiko pedagoginis darbas, bet tam, kad galėčiau turėti savo klasę ir dirbti su studentais, man reikėjo pedagoginio darbo patirties. Kaip tik tuo metu atėjo pasiūlymas iš Lietuvos – tuometinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas pasiūlė darbą styginių katedroje. Man kaip tik to ir reikėjo: galvoju, du-tris metus padirbsiu ir grįšiu į Ameriką dėstyti. Tačiau Lietuvoje darbai įsisuko – mane pakvietė tapti M. K. Čiurlionio menų mokyklos styginių katedros vedėju. Metai bėgo, ir galiausiai supratau, kad niekur nebevažiuosiu.
Mano gyvenime prieš kažką keičiant visada būna svarbūs du aspektai: arba jaučiuosi nereikalingas, nepakankamai įvertintas, arba darbe nėra pakankamai motyvacijos, ir jaučiuosi išsisėmęs, užsisėdėjęs. Man svarbu, kad visą laiką būtų galimybės judėti į priekį, ieškoti, tobulėti. Dėl to darbas Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre, simfoninė muzika, man atrodo neišsemiamas. Tai yra kūrybinis darbas, kuris inspiruoja, kuriame jaučiu labai didelę motyvaciją. Dabar man norisi tiesiog susikoncentruoti ir daryti tai, ką galiu geriausiai.
Gyvendamas Bostone pasiilgdavote Lietuvos?
Bostonas – ypatingai gražus miestas, vienas gražiausių Amerikoje. Turi senamiestį, yra prie jūros, jame labai daug kultūros, universitetų, studentų... Bet Vilnius turi kažkokią magišką trauką, sunku net apibūdinti tą ryšį su miestu. Kartą praėjus Vilniaus senamiesčiu, visą laiką norisi sugrįžti atgal.
Turite sukaupęs didžiulę muzikinę patirtį. O ką mėgstate veikti laisvalaikiu?
Dar studijuodami Amerikoje su broliu (pianistu Aidu Puodžiuku – aut. past.) intensyviai sportavome, šalia namų buvo krepšinio, lauko teniso aikštelė, kur beveik kas vakarą eidavome žaisti. Kai grojau su „Kremerata Baltica“, dažnai visi susitikdavome pažaisti futbolo. Mėgdavau porą kartų per savaitę pabėgioti – kad galva prasivalytų, atsijungtų. Man bėgimas kaip meditacija – paskęstu kažkur savyje, atsitraukiu nuo darbų, stebiu gamtą, aplinką, žmones. Pastaruoju metu mano laisvalaikis daugiau susijęs su šeima – jei turiu laisvo laiko, stengiuosi jį praleisti kartu.
Bilietus į naujojo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro sezono koncertus galite įsigyti Vilniaus kongresų rūmų ir Bilietai.lt kasose bei internetu www.bilietai.lt.
Paieška nedavė rezultatų