Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Edmundas Seilius: padėkoti mamoms galima be ašarų, liūdesio ir naftalino

Žymūs muzikantai Edmundas Seilius, Kristina Zmailaitė ir dirigentas Vytautas Lukočius sako, jog šiuo metu lyg maži vaikai prieš Mamos dieną kažką pasislėpę karpo, klijuoja ir spalvina, kad nudžiugintų mamą savo darbo dovanėle, taip ir jie dabar lipdo, karpo, klijuoja būsimo koncerto „Dainos mamai“ programą.

Britų roko sunkiasvoriai „Royal Blood“ vasarą atvyksta į Lietuvą!

Aštraus roko gerbėjai sulaukė puikios žinios.

Ieva Zasimauskaitė pradėjo pirmąjį solo koncertų turą: ''Tiek šilumos ir atgalinio ryšio nesitikėjau''

Ieva Zasimauskaitė savo pirmąjį solo koncertų turą kartu su styginių instrumentų kvartetu pradėjo Vilniuje, jaukioje ir pilnoje gerbėjų šv. Kotrynos bažnyčioje. Visai neseniai vieną po kito pristačiusi savo naujausius kūrinius, trečiadienio vakarą Ieva žiūrovus džiugino ir šiomis, jautriomis savo kūrybos dainomis, ir kitais ją įkvepiančiais kūriniais. Kartu su ja scenoje pasirodė „VDU styginių instrumentų kvartetas“, gyvos muzikos grupė ir pritariantieji vokalistai. Pirmasis turo koncertas pasižymėjo ne tik ypatinga šv. Kotrynos bažnyčios aura, bet ir vėl priminė apie nuoširdų atlikėjos ir gerbėjų ryšį.

Neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera

Rugpjūčio 1 d. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų kieme jūsų laukia didingas ir unikalus renginys: neregėta muzikos, šokio ir vizualizacijų spektaklio Atgimstantis žmogus premjera. Pasirodymą nuspalvins ir nepaliks jūsų abejingais Renesanso epochos meno šedevrų 3D vaizdo projekcijos.

Premjera. Netikėtai užgimęs Ingos Jankauskaitės ir ''Eurovizijos'' atstovo Jurijaus duetas pristato bendrą dainą

Iki didžiausio Europos dainų konkurso liekant mažiau nei mėnesiui, atrodo, kad Lietuvos atstovui Jurijui darbų ir kelionių tikrai netrūksta. Šį rytą atlikėjas kartu su talentingąja Inga Jankauskaite gerbėjams pateikė siurprizą – bendrą kūrinį „Skirtingi pasauliai“. Netikėtai užgimęs duetas džiaugiasi ne tik vienas kito draugija, bet ir rezultatu.

„Lilo ir Innomine“ klipo su 35 žmonių orkestru premjera: „šiurpo oda...“

„Lilas ir Innomine“, paskelbę apie koncertą su orkestru Kalnų parke, šiandien atskleidžia mažytę dalelę

Bilietai jau prekyboje!

Inga Jankauskaitė savo gerbėjams surengs išskirtinį koncertą istorinėje Trakų pilyje!

Kas pirmasis užfiksavo planetų skleidžiamus garsus: NASA ar kas kitas?

Ne daug kam žinomas faktas, jog vakuume garsas nesklinda. Tačiau interneto platybėse gausu Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės kosmoso administracijos (NASA) vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti planetų garsai. Vienuose jų siaučia vėjo audros, kitos ūžia tarsi tuščiaviduris metalinis sviedinys, trečios jų švilpia kaip arbatinukas ar ošia kaip jūros kriauklė.

Bilietai jau prekyboje!

Grupė „Faun“ žavią ir išraiškingą atmosferą kuria apjungdama Viduramžių muziką ir senovinius instrumentus su šiuolaikinėmis įtakomis – įrašytais garsų motyvais, ritmais bei sintezatoriais. Jos pasirodymai turtingi daugybe įvairių instrumentų, įskaitant keltų arfą, rylą, nykelharpą, įvairias liutnias, dūdmaišius, archajiškus mušamuosius ir galybę būgnų, tarp jų didelį japonų taiko, fleitas, cimbolus ir gausybę kitų. Ne mažiau įdomi melodingų grupės vokalų sekcija, varijuojanti nuo liaudiškų solo ir ambiento melodijų iki giedojimo bei visada žavingos dviejų dainininkių ir grupės lyderio Oliver Sa Tyr kuriamos vokalinės magijos. Keltų liaudies, Viduramžių muzikos įtakos bei įtraukiantys ritmai subūrė gausią „Faun“ sekėjų minią.

#ZABACKSTAGE laidoje: miuziklo ''Lituanica'' herojai V. Baumila ir Monique prakalbo apie bučinius

Balandžio 27 dienos vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje bus pristatytas didžiausias Lietuvoje miuziklas „Lituanica“, subūręs talentingiausius atlikėjus, tarp kurių – Vaidas Baumila, Jokūbas Bareikis, Monika Pundziūtė – Monique, Vidas Bareikis ir daugybė kitų. Miuziklo veikėjai papasakos įkvepiančią istoriją apie lietuvių Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį per Atlantą, užburiančią meilę tėvynei ir šeimai.

Naujos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ belaukiant

Naujos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ laukiant: įdomiausi faktai, kurių tikriausiai nežinojote apie „Romeo ir Džuljetą“

Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ – neabejotinai vienas dažniausiai kūrėjų linksniuojamų kūrinių. Nepaisant neblėstančio daugiau nei prieš 400 metų parašytos pjesės populiarumo, daugelis vis dar nežino, kad Romeo ir Džuljetos legenda paremta tikrais faktais, kad žymioji balkono scena vyko visai ne balkone ar kada ir kas tapo pirmąja Lietuvos Džuljeta. Tragišką beprotiškos meilės istoriją roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ metų pabaigoje vėl prikelsiantys kūrėjai atskleidė šūsnį įdomybių ir faktų apie „Romeo ir Džuljetą“, kuriuos privalo žinoti kiekvienas meilei neabejingas pilietis.   

Lietuvoje Romeo ir Džuljetos istorija teatro scenoje pirmą kartą parodyta 1955 m. Klaipėdos dramos teatre. Pirmąją šalies Džuljeta tapo teatro aktorė Marija Černiauskaitė.

Viljamo Šekspyro Džuljetai yra vos 13 metų. Spėjama, kad Romeo galėjo būti 14–16 metų.

Viduramžių Italijoje išties egzistavo dvi tarpusavyje kariaujančios šeimos – Montekiai ir Kapulečiai, tačiau pirmasis apie juos užsiminė ne Viljamas Šekspyras savo tragedijoje „Romeo ir Džuljeto“, o poetas Dantė savo XIV a. šedevre „Dieviškoji komedija“.

Manoma, kad garsioji scena balkone vyko visai ne balkone. Šekspyras rašo, kad Džuljeta pasirodė lange, tačiau jis nemini balkono. Būtų keista, jei jis minėtų balkoną, kadangi tuometinė Anglija nė nenutuokė, kas toks yra balkonas. Visgi, balkonas tapo tokia svarbia meilės istorijos dalele, kad XX a. pradžioje jis buvo prilipdytas net ir prie Džuljetos namo Veronoje.

Pačioje XVI a. pabaigoje, kuomet buvo sukurta pjesė, moterims buvo draudžiama vaidinti teatre, todėl Džuljetos vaidmenį tuo laikotarpiu atlikdavo vyrai. Moteris Džuljetą pirmą kartą įkūnijo tik 1660 m.

Pasakodami Romeo ir Džuljetos istoriją aktoriai pirmą kartą pasibučiavo scenoje.

Romeo ir Džuljetos istorija tokia populiari, kad pagal ją buvo sukurtos ir pastatytos 27 operos, taip pat dešimtys baletų, miuziklų, džiazo pasirodymų, kino filmų, šokio spektaklių, net „Twitter“ serijų ciklas.

Romeo vardu daugelyje kultūrų vadinamas itin romantiškas vyras. 

Romeo ir Džuljeta susituokė praėjus vos 24 valandoms nuo pažinties akimirkos.

Manoma, kad V. Šekspyras pjesę „Romeo ir Džuljeta“ parašė išvydęs Arthuro Brooko itališką pasaką „Tragiška Romeo ir Džuljetos istorija“.

Ir Romeo, ir Džuljeta buvo vienturčiai.

Romeo ir Džuljetos istorija padėjo Veronai pelnyti meilės miesto vardą, nors V. Šekspyras šiame mieste niekada nesilankė.

Džuljetos namo Veronoje sienos nuolat marginamos meilės žinutėmis. Turistai jų palieka tiek daug, kad namo prižiūrėtojai yra priversti du kartus per metus sienas nuvalyti. Sienos paprastai valomos Valentino dieną ir rugsėjo 17-ąją, per Džuljetos gimtadienį. 

Pjesę „Romeo ir Džuljeta“ originalo kalba (anglų k.) sudaro 25 948 žodžiai.

V. Šekspyras parašė 38 pjeses. Manoma, kad „Romeo ir Džuljeta“ buvo jo 10-oji pjesė.

Romeo ir Džuljetos legenda Lietuvoje dar kartą atgims gruodžio pabaigoje, kuomet publikai Vilniaus „Siemens“ arenoje ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje bus parodytas naujausias Kęstučio Antanėlio roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas. Kūrinį režisuoja fantazijos ir idėjų nestokojantis aktorius ir režisierius Ramūnas Cicėnas. Pagrindinius Romeo ir Džuljetos vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis. Apie savo vaidmenis roko operoje jau paskelbė ir būrys kitų šalies teatro bei muzikos žvaigždžių: Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas.