logo
Krepšelis: 0
logo
Pasirinkite periodą:
Krepšelis: 0
Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Ruduo – pats tinkamiausias metas poezijai, dainoms bei jaukiam festivaliui ''Tai – aš''!

Vilniaus mokytojų namų organizuojamas dainuojamosios poezijos festivalis „Tai – aš“ džiaugiasi atėjusiu spalvingu rudeniu ir kviečia geruosius vitaminus žiemai kaupti ne kur kitur, o festivalio koncertuose, kurie vyks jau spalio 18-24 dienomis!

Legendinės lietuviškos dainos. Martynas Kavaliauskas ir Šiaulių bigbendas

Nuoširdus, talentingas, charizmatiškas atlikėjas Martynas Kavaliauskas ir profesionalus bei ambicingas Šiaulių bigbendas aplankys Lietuvos miestus

Papildomas koncertas Vilniuje!

Skelbiamas papildomas pasirodymas Spalio 9 d. 16h „Šv. Kotrynos bažnyčioje“!

Amerikiečių dainininkė LP koncertuos Kaune

2022 m. vasario 20 d. į Kauno „Žalgirio“ areną kviečiami visi charizmatiškos JAV dainininkės LP gerbėjai!

Naujas muzikinis projektas kvies į kelionę po Holivudo istoriją

Spalio 9 dieną, Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje muzikos gurmanų laukia premjera – Linos Rastokaitės ir Jokūbo Bareikio duetas palydės klausytojus į kelionę po muzikinį Holivudo pasaulį. Įspūdingą gyvo garso koncertą bus galima išgirsti ir spalio 10 dieną Kauno valstybinėje Filharmonijoje.

UEFA Europos Konferencijų lygos rungtynės: FK ''Kauno Žalgiris'' - ''The New Saints''

Liepos 20 d. Marijampolėje, „Hikvision“ arenoje, „Kauno Žalgirio“ futbolo klubo laukia jau antrojo UEFA Europos Konferencijų lygos atrankos etapo rungtynės.

LORDS OF THE SOUND pristato kalėdinę programą „Grand Christmas“

Naujametinė nuotaika, Kalėdų dvasia, meilės atmosfera ir šeimos rato šiluma užlies besiklausant orkestro LORDS OF THE SOUND

Naujos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ belaukiant

Naujos roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ laukiant: įdomiausi faktai, kurių tikriausiai nežinojote apie „Romeo ir Džuljetą“

Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljeta“ – neabejotinai vienas dažniausiai kūrėjų linksniuojamų kūrinių. Nepaisant neblėstančio daugiau nei prieš 400 metų parašytos pjesės populiarumo, daugelis vis dar nežino, kad Romeo ir Džuljetos legenda paremta tikrais faktais, kad žymioji balkono scena vyko visai ne balkone ar kada ir kas tapo pirmąja Lietuvos Džuljeta. Tragišką beprotiškos meilės istoriją roko opera „Meilė ir mirtis Veronoje“ metų pabaigoje vėl prikelsiantys kūrėjai atskleidė šūsnį įdomybių ir faktų apie „Romeo ir Džuljetą“, kuriuos privalo žinoti kiekvienas meilei neabejingas pilietis.   

Lietuvoje Romeo ir Džuljetos istorija teatro scenoje pirmą kartą parodyta 1955 m. Klaipėdos dramos teatre. Pirmąją šalies Džuljeta tapo teatro aktorė Marija Černiauskaitė.

Viljamo Šekspyro Džuljetai yra vos 13 metų. Spėjama, kad Romeo galėjo būti 14–16 metų.

Viduramžių Italijoje išties egzistavo dvi tarpusavyje kariaujančios šeimos – Montekiai ir Kapulečiai, tačiau pirmasis apie juos užsiminė ne Viljamas Šekspyras savo tragedijoje „Romeo ir Džuljeto“, o poetas Dantė savo XIV a. šedevre „Dieviškoji komedija“.

Manoma, kad garsioji scena balkone vyko visai ne balkone. Šekspyras rašo, kad Džuljeta pasirodė lange, tačiau jis nemini balkono. Būtų keista, jei jis minėtų balkoną, kadangi tuometinė Anglija nė nenutuokė, kas toks yra balkonas. Visgi, balkonas tapo tokia svarbia meilės istorijos dalele, kad XX a. pradžioje jis buvo prilipdytas net ir prie Džuljetos namo Veronoje.

Pačioje XVI a. pabaigoje, kuomet buvo sukurta pjesė, moterims buvo draudžiama vaidinti teatre, todėl Džuljetos vaidmenį tuo laikotarpiu atlikdavo vyrai. Moteris Džuljetą pirmą kartą įkūnijo tik 1660 m.

Pasakodami Romeo ir Džuljetos istoriją aktoriai pirmą kartą pasibučiavo scenoje.

Romeo ir Džuljetos istorija tokia populiari, kad pagal ją buvo sukurtos ir pastatytos 27 operos, taip pat dešimtys baletų, miuziklų, džiazo pasirodymų, kino filmų, šokio spektaklių, net „Twitter“ serijų ciklas.

Romeo vardu daugelyje kultūrų vadinamas itin romantiškas vyras. 

Romeo ir Džuljeta susituokė praėjus vos 24 valandoms nuo pažinties akimirkos.

Manoma, kad V. Šekspyras pjesę „Romeo ir Džuljeta“ parašė išvydęs Arthuro Brooko itališką pasaką „Tragiška Romeo ir Džuljetos istorija“.

Ir Romeo, ir Džuljeta buvo vienturčiai.

Romeo ir Džuljetos istorija padėjo Veronai pelnyti meilės miesto vardą, nors V. Šekspyras šiame mieste niekada nesilankė.

Džuljetos namo Veronoje sienos nuolat marginamos meilės žinutėmis. Turistai jų palieka tiek daug, kad namo prižiūrėtojai yra priversti du kartus per metus sienas nuvalyti. Sienos paprastai valomos Valentino dieną ir rugsėjo 17-ąją, per Džuljetos gimtadienį. 

Pjesę „Romeo ir Džuljeta“ originalo kalba (anglų k.) sudaro 25 948 žodžiai.

V. Šekspyras parašė 38 pjeses. Manoma, kad „Romeo ir Džuljeta“ buvo jo 10-oji pjesė.

Romeo ir Džuljetos legenda Lietuvoje dar kartą atgims gruodžio pabaigoje, kuomet publikai Vilniaus „Siemens“ arenoje ir Klaipėdos „Švyturio“ arenoje bus parodytas naujausias Kęstučio Antanėlio roko operos „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymas. Kūrinį režisuoja fantazijos ir idėjų nestokojantis aktorius ir režisierius Ramūnas Cicėnas. Pagrindinius Romeo ir Džuljetos vaidmenis atliks Ieva Zasimauskaitė ir Justinas Jarutis. Apie savo vaidmenis roko operoje jau paskelbė ir būrys kitų šalies teatro bei muzikos žvaigždžių: Vidas Bareikis, Kęstutis Cicėnas, Mindaugas Papinigis, Marius Jampolskis, Paulius Šinkūnas ir Aidas Barkauskas.