Paieška nedavė rezultatų
Loading...
Perkrauti

Mayumi Kanagawa ir visa nugalinti meilė simfoniniame koncerte

Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras (LNSO) nesiliauja skleisti simfoninės muzikos grožį ne po įprastu Filharmonijos stogu, o kitose erdvėse ir toliau mėgina kuo simfoniškesne paversti koncertų salę „Compensa“. Kovo 30 d. čia skambės muzikiniam atsivėrimui įkvepianti programa „Meilė nugali viską“, o solo grieš japonų smuikininkė Mayumi Kanagawa, kurios prakalbintas smuikas neretai dėl tembro palyginamas su sodriu, šiltu ir nuoširdžiu altu. Prie dirigento pulto išvysime energingąjį Modestą Barkauską.

Įmonės stebina kūrybiškumu: papasakojo, kaip motyvuoja geriausius savo darbuotojus

Baigėsi laikai, kai „laiku mokamas atlyginimas“ ir „socialinės garantijos“ darbo skelbimuose būdavo pabrėžiami kaip darbdavio privalumai. Šiandien, kai dėl geriausių darbuotojų varžosi skirtingos organizacijos, kai jaunesni darbuotojai yra linkę daug dažniau keisti darbus, keičiasi ir žaidimo taisyklės.

Spektaklių herojai ateina patys

Saulės spalvos striuke pasipuošusią Birutę Mar sutikau ateinančią Gedimino prospektu. Jos dienos grafikas perpildytas darbų ir susitikimų. Ji sveikinasi ir kviečia į teatrą pasikalbėti. Jos energija – lyg pavasaris, kurio taip ilgimės.

MONOSPEKTAKLIŲ MEISTRĖS JUBILIEJUS. AKTOREI BIRUTEI MAR – 50

juokdary išminčiaus širdim – uždangą nakties pakėlęs surinkęs karalių ašaras bėgantį laiką ir gėlą – nusimesk savo rūbą dulkėtą ir pabūk dar laimingas akimirksnį vėlų – kai visi užmiršo tave senojo teatro tyloj pasilikusį... dar pabūk juokdary – dar iš laimės virpėdamas šok savo šokį – netikros mėnesienos šviesoj netikrų karalysčių karaliams...

„KAUNAS JAZZ 2019“ PROGRAMA JAU IR ŠIAURĖS LIETUVOJE

Balandžio 12-28 dienomis 29-ąjį kartą skambės festivalis „Kaunas Jazz“

M. Pundziūtei - Monique dainuoti tenka ir atlikinėjant akrobatinius triukus – išvyskite unikalius kadrus!

Likus savaitei iki pirmojo premjeros pasirodymo, kviečiame žvilgterėti į miuziklo „Lituanica” užkulisius. Po 400 valandų repeticijų, vieno didžiausių Lietuvoje miuziklo formą pagaliau įgyja 50-ies aktorių ir šokėjų bendras darbas, 140 autentiškų kostiumų, 30 originalių muzikos kūrinių. Kviečiame į užkulisius!

Alternatyvaus roko tarakonai PAPA ROACH koncertuos Vilniuje!

Nuostabi naujiena roko muzikos gerbėjams! Birželio 11 d. į Vilnių atvyksta alternatyvaus roko kvartetas Papa Roach.

Aktorė L. Kondrotaitė gaili atiduoti vaidmenį

Metų pradžia Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo iš tiesų dosni. Savo darbus pristatė ne vienas teatrinės padangės profesionalas. Antrąjį savo kūrinį miesto bendruomenės teismui atidavė ir režisierius Augustas Gornatkevičius, delegavęs antikos mitu paremtą spektaklį „Hotel universalis“.

10 faktų apie baleto meistrą ir reformatorių Maurice Béjart

Balandžio 22 d. Lietuvoje gastroliuos XX a. choreografijos genijaus Maurice Béjart sukurta ir visame pasaulyje žinoma trupė „Béjart Ballet Lausanne“.

Lilas ir Innomine su orkestru po atviru dangumi!

Grupės koncertas Kalnų parke stebins ne tik muzikiniais sprendimais, bet ir šviesų bei vizualizacijų šou

''Mango'' lyderė Rima: ''Širdyje likome tokios pačios mergiotės''

Neseniai dukrelės susilaukusi grupės „Mango“ lyderė Rima Petrauskytė-Paulauskienė ilgai ramiai vietoje nusėdėti negali. Dviejų dukrų mama ir vėl grįžo į repeticijos sales tam, kad grupės gerbėjams galėtų padovanoti įspūdingiausius muzikinius pasirodymus. Rima jau netrukus grįš į sceną jubiliejiniuose „Mango“ koncertuose įvairiuose Lietuvos miestuose ir tikina, jog šį kartą norisi viską padaryti dar geriau ir tobuliau.

Režisierius A. Areima: žaidimas skatina mąstyti

Šiandien ir rytoj Juozo Miltinio dramos teatras kviečia į paskutinę premjerą prieš Didžiosios salės rekonstrukciją. Su būriu ryškių teatro ir kviestinių aktorių režisierius Artūras Areima pastatė spektaklį „Fizikai“ pagal Friedricho Dürrenmatto pjesę.

Legendinės grupės Budka Suflera vokalistas Vilniuje – auksinis Krzysztofo Cugowskio jubiliejus

„Bal wszystkich świętych” (Visų Šventųjų balius), „Bo do tanga trzeba dwojga” (Nes tango šokiui reikia dviejų), „Jolka, Jolka pamiętasz” (Jolka, Jolka atsimeni) – kas nežino šių unikaliu atlikimu pasižymėjusių kūrinių. Po daugiau nei dešimties metų pertraukos vilniečiai turės progą gyvai išgirsti didžiausius grupės Budka Suflera ir solinius Krzysztofo Cugowskio hitus – atlikėjas atvyksta į Vilnių švęsti savo 50-ies metų sceninės veiklos jubiliejų! Išskirtinis koncertas įvyks balandžio 27 dieną 19 valandą Compensa koncertų salėje.

Rimantas Kėvalas: ''Žinokite, kad vaikai nesirgti negali ir tai - ne pasaulio pabaiga''

„Kodėl mano vaikas serga?“, - tokį klausimą Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, vaikų ligų gydytojas, prof. dr. Rimantas Kėvalas išgirsta be galo dažnai. Su itin vertinamu vaikų ligų gydytoju kalbamės apie dažniausias ligų priežastis, lyg epidemija plintantį tėvų pasiryžimą vaikus gydyti pagal internete rastus patarimus, bei tai, kiek daug vaiko sveikatai ir raidai reiškia saugi emocinė ir psichologinė aplinka.
 
Susirūpinusius tėvus, klausiančius, kodėl vaikas vėl ir vėl serga, turbūt, matote labai dažnai. Ką jiems atsakote?
 
Taip, tokį klausimą išgirstu dažnai ir atsakau į jį priklausomai nuo situacijos ir aplinkybių. Tiesa, net ir detaliai paaiškinus ligos kilmę ar priežastis tėvams ne visada palengvėja. Bet man atrodo, ypač kai kalbame apie įprastas, virusines ligas, tėvai labai dažnai pamiršta, kad vaikas nėra tiesiog sumažintas suaugęs žmogus, todėl ir sirgti jam yra kur kas natūraliau. Kartais sakau, kad priešingai nuo mūsų norų, vaikas nesirgti tiesiog negali dėl fiziologinių ir anatominių priežasčių.
 
Žinoma tai nereiškia, kad į ligas reikia numoti ranka, žiūrėti atsainiai. Toli gražu ne. Į vaikų ligas reikia žiūrėti labai rimtai.  Visada ypač noriu atkreipti dėmesį į kūdikystės periodą, kuris itin pavojingas, nes tuo metu visai įprastai skambančios ligos ar virusinės infekcijos, kūdikiams gali reikšti itin sudėtingą ligos eigą, reikalaujančią atidaus gydymo.
 
Tėvai dažnai pabrėžia, kad štai išleidau vaiką į darželį tai vis serga ir serga. Dažnos ligos, atrodo, nualina vaiko organizmą, be to turi daug įtakos tėvų gyvenimo kokybei, galimybei dirbti, todėl ir ieškoma būdų, ką padaryti, kad vaikas sirgtų rečiau.
 
Puikiai tai suprantu, bet laikausi nuostatos, kad vaikas turi teisę sirgti. Tai gali mums nepatikti, kelti nepatogumų, bet tokia yra realybė. Kitas klausimas, kaip mes jį gydome, kiek dėmesio skiriame jo fiziologiniams ir emociniams poreikiams. Nes taip, yra vienodos ligos, tos pačios diagnozės, bet nėra vienodų ligonių. Juk eilinis plaučių uždegimas vienam vaikui gali be komplikacijų praeiti gydantis namuose su geriamais antibiotikais, kai kitam gali būti reikalinga ir deguonies terapija ar net dirbtinė plaučių ventiliacija.
 
O kalbant apie gydymo būdus ir metodus, tai aš nepaliauju stebėtis, kokie „drąsūs“ mūsų tėvai: jie vaikams ligas diagnozuoja internete. Ir, atrodo, nesupranta, kad nei viena mama, nei vienas tėtis, neras internete informacijos apie jų vaiką, apie tai, kas su juo vyksta, kaip jis jaučiasi. Bendri ligos simptomai yra viena, bet realybė ir individuali ligos eiga - visai kas kita. Pasikartosiu, ligos tos pačios, bet ligoniai skirtingai. Ir tai, kaip vaikas sveiks, kokios priežiūros jam iš tiesų reikia, geriau už gydytojus nežino niekas.
 
Taigi iš fiziologinės, imunologinės perspektyvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ lapkričio 25 d. parodoje „Vaikų šalis“ vyksiančioje „Laimingos šeimos akademijoje“ mėginsiu paaiškinti, kodėl dažniausiai suserga mūsų vaikai. Ir kad tai iš esmės yra natūralu ir negresia pasaulio pabaiga, jei tik laiku kreipiamės į medikus.
 
Sergančių vaikų tėvus dažnai kamuoja klausimas, ką padariau ne taip, ką galėjau daryti kitaip, galbūt ligos buvo galima išvengti. Ką jūs sakote tokių minčių apniktiems tėvams?
 
Taip, tokie klausimai be abejo kyla. Ir žinot, paradoksalu, bet pastebiu, kad jie dažniau kyla tiems, kurie padarė tikrai labai daug, ir kur kas rečiau tiems, kurie pamiršo savo vaiką, jo emocinį pasaulį. Juk fiziologiniai aspektai yra tik viena sveikatos medalio pusė. Kita pusė - emocinė ir psichologinė vaiko savijauta, pasitikėjimo jausmas šeimoje. Ten, kur vaikas jaučiasi saugus, ramus ir mylimas, jis galbūt nesirgs virusinėmis ligomis rečiau, bet tikrai kur kas lengviau pakels ligą, greičiau sveiks, geriau jausis.
 
Jau nekalbu apie tai, kiek gera emocinė ir psichologinė būklė yra svarbi ligoninėje atsidūrusiems sunkiomis ar retomis ligomis sergantiems mažyliams. Jausti, kad rūpi savo tėvams, kad aplinka yra ne bauginanti, bet sava, artima įprastai namų erdvei, jiems be galo svarbu. Ir tyrimais įrodyta, jog vaikui tinkančioje emocinėje aplinkoje jis sveiksta kur kas greičiau.
 
Užsiminėte apie retomis ar labai sunkiomis ligomis sergančius vaikus. Jų lūpose klausimas apie ligos priežastis turbūt suskamba visai kitaip?
 
Kai kalbame apie retas ir labai retas, genetines ligas tai jau visai atskira, labai skaudi, sunki ir tikrai labai šių dienų aktualijas atliepianti tema. Tokių ligų atvejais vienas gydytojas tikrai gali pasijausti bejėgis, o už vaiko sveikatą ir gyvybę turi kovoti ištisos medikų komandos. Tai didžiulis išbandymas visiems ir tam, kad nepalūžtų ir ištvertų tėvai buriasi į bendruomenes, savitarpio pagalbos grupes. Ieško atsakymų, dalijasi panašia patirtimi ir vienas kitą palaiko. Labai norėčiau, kad galėtume geriau padėti tiek sergantiems vaikams, tiek jų tėvams. Tačiau kol kas darome tai, ką galime.
 
Esate ne tik ypač mylimas ir vertinamas vaikų gydytojas, bet ir pripažintas bei apdovanotas už nuopelnus valstybei. Kokią šalies ateitį ir vaikų vietą joje matote Jūs?
 
Matu visko, dažnai nusiviliu, bet matyt esu nepataisomas naivuolis, nes tikiu, kad vis tiek bus geriau. Kad ir sveikatos, ir švietimo sistema pasikeis, kad vaikai - mūsų visų ateitis, Lietuvoje gyvens laimingai. Ir tikiu, kad tėvai, kurie ateina į tokias „Litexpo“ parodas kaip „Vaikų šalis“ ir nori konsultuotis su savo sričių specialistais, ieško patikimos informacijos, kaip galėtų vis geriau pasirūpinti savo vaikais, sugebės juos užauginti sveikais ir dorais piliečiais.
 
Ačiū už pokalbį.