KELIAUJANTYS. rež. Árpád Schilling

„Keliaujantys“ – taip vadinasi trečiasis vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo pastatymas Jaunimo teatre. Šįkart režisierius bendram darbui subūrė beveik visą teatro trupę siekdamas sukurti spektaklį, pasakojantį apie patį teatrą per kuriančių žmonių bendruomenės istoriją. Apie jos kelionę laike keičiantis kartoms. Apie tai, kas atskirus individus sieją vieną su kitu, ir kas skiria. Kas laiko tėkmėje išnyksta, ir kas išlieka… Spektaklis kuriamas iš improvizacijų, paremtų dainavimu. Bendras visų aktorių choras taps keliaujančios bendruomenės metafora. „Keliaujančių“ premjera simboliškai vainikuos Jaunimo teatro jubiliejinį 60-ąjį sezoną.

„Mums reikia kažko, kas mus vienytų. Labiau nei baimė ir pasididžiavimas. Ne kalba, ne vėliava, ne istorija. Kažkas daugiau nei tai. Mus gali vienyti suvokimas, kad egzistuojame vienas kitam, esame žmonės… Choras laike ir erdvėje. Žmonės interesų ir vertybių kovoje. Kuo daugiau interesų, tuo mažiau vertybių. Ir atvirkščiai. Choras, kaip karavanas juda. Jis eina į priekį, vėl ir vėl įprasmindamas save. Nes gyventi reikia. Ir turime dainuoti. Kam gyventi, jei negalime laisvai dainuoti?“,– sako Árpádas Schillingas.

Pasak Á.Schillingo, „pradinė spektaklio pavadinimo idėja „Paguoda“ išreiškė vilties ieškojimą šiame krizės ištiktame pasaulyje. Pradėjus dirbti su aktoriais atsivėrė ir kita perspektyva. Šio spektaklio kūrimo metodas yra toks, kad aktoriai viską nuolat kuria drauge: kasdien žengia žingsnį į priekį, kasdien susiduria su nauja idėja, nauja užduotimi, nauja situacija. Kai paklausėme, kaip ši patirtis atrodo jiems patiems, jie atsakė: mes kelionėje, keliaujame. Iš to gimė naujasis pavadinimas – „Keliaujantys“. Šiuo spektakliu siekiu pabrėžti teatro trupės svarbą, o ji gyva tuomet, kai nuolat keliauja. Per skirtingus istorinius laikotarpius, įvairius stilius, įvairias temas, skirtingas auditorijas… Kiekvienas taip pat keliauja savo viduje, dvasiškai. Išgyvena nuolatinį atsinaujinimą. Keliavimas man reiškia būtinybę atgimti. Nepasiduoti. Turime nuolat judėti ir kisti, kad išliktume gyvi.“