Tiago Rodrigues. Atmintinai

Tekstas, režisūra ir atlikimas: Tiago Rodrigues
Scenografija, kostiumai ir rekvizitai: Magda Bizarro
Bendroji vadyba ir aptarnavimas: André Pato
Garso režisūra: Pedro Costa
Vykdomosios prodiuserės kūrimo etape: Magda Bizarro, Rita Mendes

Asistentas rodymui Lietuvoje: Augustas Gornatkevičius
Vertimas: Tiago Rodrigues, Joanos Frazão redakcija (anglų k.), Agnė Pulokaitė (lietuvių k.)
Ištraukos ir citatos iš Williamo Shakespeare’o, Ray Bradbury, George’o Steinerio ir Josefo Brodskio kūrinių
Williamo Shakespeare’o XXX soneto vertimas į lietuvių kalbą: Sigitas Geda, Tautvyda Marcinkevičiūtė

Vykdomasis prodiuseris: Festival d’Avignon  
Pirminio kūrinio prodiuseris: Mundo Perfeito
Koprodiuseriai: O Espaço do Tempo, Maria Matos Teatro Municipal

Trukmė: 105 min.
Premjera: 2013

Spektaklis
Jei jūsų paprašytų išsirinkti vieną knygą ir ją išmokti atmintinai, kad ji liktų drauge net tada, kai nebegalėsite skaityti, – kokia knyga tai būtų? Iš šio klausimo užgimsta jaudinantis spektaklis „Atmintinai“, su kuriuo jau dvylika metų režisierius, dramaturgas, aktorius, o pastaruoju metu ir Avinjono festivalio vadovas Tiago Rodriguesas lanko įvairiausių šalių scenas. Nuo sukūrimo spektaklis jau parodytas keliuose žemynuose daugiau nei 350 kartų.

Kūrėjas sako, kad spektaklio atspirties taškas – jo ryšys su močiute, kuri ir atsiduria spektaklio epicentre, greta didžiųjų rašytojų, poetų ir jų tekstų: „Mano ryšys su močiute visada buvo labai stiprus. Mus siejo didžiulė meilė knygoms, skaitymui. Močiutei senstant, jos rega ėmė labai silpti – jai grėsė aklumas. Tad ji man skyrė užduotį: išrinkti knygą, kurią ji išmoks atmintinai, skaitydama tol, kol gali pati. Būtent tuomet ir supratau, kad vieną dieną šis jos prašymas taps pasakojimu, kuriuo dalinsiuosi scenoje.“

„Atmintinai“ – tai spektaklis-manifestas, kurio centre – poezijos galia ir netikėtai vieno teksto pagrindu čia pat prieš žiūrovus susiformuojanti bendruomenė. Dešimt savanorių žiūrovų, į sceną atėjusių iš salės, kartu su režisieriumi atmintinai mokosi tekstą – nei labai sudėtingą, nei labai paprastą. Turbūt kyla klausimas, kokia gi prasmė šiandien kurti spektaklį apie poezijos mokymąsi, kai mūsų laikų žmonės stengiasi atsiminti nebent slaptažodžius ir PIN kodus? 

Mokymasis atmintinai šiandien reiškia mainų ir perdavimo svarbą – nematomą žodžių ir idėjų kontrabandą, kuri vyksta tik tuomet, kai mokame tekstus atmintinai. Šis spektaklis kalba apie teatrą, kuris save laiko vieta tokiems mainams. Mainams, kurių turinys neišmatuojamas metrais, eurais ar baitais. Tiago Rodrigueso spektaklis „Atmintinai“ – tai odė poezijai, atminčiai ir laisvei.

Teatras kaip ginklas 
„Atmintinai“ yra spektaklis apie slaptavietę, skirtą uždraustiems tekstams, kurią kiekvienas iš mūsų turime savo galvoje ir širdyje. Tai vieta, kurios turinys garantuoja žmonijos civilizacijos išsaugojimą net pačiais barbariškiausiais ir beviltiškiausiais laikais. Kaip sakė George’as Steineris: „Jei tik dešimt žmonių išmoks eilėraštį atmintinai, nieko padaryti negalės nei KGB, nei CŽV ar gestapas. Eilėraštis išliks.“ Spektaklį „Atmintinai“ galime laikyti rezistencijos treniruočių programa, kuri baigiama tuomet, kai dešimt naujų karių išmoksta eilėraštį.

Kritikų atsiliepimai
„Literatūra yra mano gyvenimo didžioji meilė. Ir vis dėlto niekada nemėgau mokytis atmintinai ar deklamuoti.<…> Bet dramaturgas ir aktorius Tiago Rodriguesas pakeitė mano požiūrį. <…> Pasitelkęs įsiminimo techniką Rodriguesas kuria intymų spektaklį, kuris susieja žmones su tekstu. <…> O svarbiausia – į kokį tikslą spektaklio pabaigoje jis mus nuveda: į teiginį, jog tekstai, kuriuos išmokstame atmintinai, yra mūsų vidinių namų puošmena. Tai dar viena George’o Steinerio citata, o jų spektaklyje apstu. <…>

Maya Phillips, „The New York Times“, 2021 m. spalio 13 d.