PAKARTOJIMO NEBUS: MAKBETAS

PAKARTOJIMO NEBUS: MAKBETAS

Giuseppe Verdi opera „Makbetas"

2025 m. spalio 28 d.  19 val.  LVSO Koncertų salėje

Dirigentas - Gintaras Rinkevičius
Prodiuserė - Dalia Ibelhauptaitė
Kostiumų dailininkas - Jon Morrell

Solistai:
Asmik Grigorian
Edgaras Montvidas
Tadas Girininkas

Gabrielė Kupšytė
Karolis Kašiuba
Žilvinas Steponas Miškinis
ir kt.

Kauno Valstybinis choras (vad. R.Šervenikas)

LVSO orkestras (vadovas G. Rinkevičius)

Po stulbinamos „Pakartojimo nebus“ ciklo pradžios su Richardo Strausso „Salomėja“, Vilnius City Opera ir Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas maestro Gintaro Rinkevičiaus kviečia publiką pasinerti į tamsų ir hipnotizuojantį „Makbeto“ pasaulį. Du didžiuosius dramaturgijos ir klasikinės muzikos genijus – Giuseppe Verdi ir Williamą Shakespeare‘ą – jungiantis kūrinys įtraukia į vieną tamsiausių meno istorijos pasakojimų. Dramos teatre legendomis ir prietarais apipintas „Makbetas“ dažnai vadinamas „škotiškąja pjese“, bijant net ištarti nelaimes neva pritraukantį pavadinimą.

Dalia Ibelhauptaitė: „Su „Makbetu“ norėjau susidurti jau dvylika metų, man atrodė, kad turime fantastiškus, šiuos vaidmenis atlikti galinčius, lietuvių solistus. Herojai čia tokie sudėtingi, jog juos sukurti gali tik didžiuliai vokalo ir aktorystės meistrai. Galutinai apsisprendžiau Zalcburge stebėdama Asmik atliekamą Ledi Makbet. Manau tai yra viena ryškiausių jos šiandienos karjeros viršūnių ir labai norisi, kad tą patirti galėtų Lietuvos publika. Su ja daugiabriauniame Makdufo vaidmenyje matysime ir intriguojančią Edgaro Montvido interpretaciją, o Makbeto atlikėjas publikai kol kas išlieka paslaptimi ir intriga. Aišku tai, kad „Makbetas“ suteiks mums galimybę scenoje kartu matyti mūsų auksinės operos kartos didžiuosius ir šiandien jau ryškius jaunuosius solistus.“

Operoje „Makbetas“ susitelkiama į tamsiausius žmogaus sielos kampelius, bandant pamatyti ir suprasti, kaip žmoguje gimsta juodžiausi ir sudėtingiausi jausmai. G. Verdi analizuoja herojaus viduje vykstančius procesus, vedančius prie daugybės gąsdinančių ir beprotiškų sprendimų, gausybės žmogžudysčių, galiausiai praryjančių ir pačius herojus. Kūrinyje matyti daugybė vizijų, per kurias, kompozitoriaus vedami, žvelgiame į pačią pasąmonę, į tai, kas slepiasi po neprognozuojamais veiksmais, lyg leidžiant pajusti, ką jaučia veikėjai.

Makbeto personažą galime aiškiai matyti kaip šiuolaikinės autoritarinės valdžios aidą. Nesunkiai galėtume išvardinti bent kelias esamų pasaulio lyderių pavardes, kuriems iki Makbeto – vos keli žingsniai. Svarbu tai, jog Shakespeare‘as sukūrė ne vienišą, izoliuotą tironą, bet jų porą. Be Ledi Makbet istorija neįvyktų. Judviejų ryšys ir sudėtingas šaltakraujės moters portretas įneša gilesnį psichologinį žvilgsnį.