Skaityti daugiau
Lietuvą atvyksta Eurovizijos pažiba iš Islandijos Daði Freyr
Paskelbta, kad į Lietuvą rugsėjį atvyksta seniai norėta pamatyti „Eurovizijos“ pažiba iš Islandijos Daði Freyr.Žiūrovų įvertintas „Radvila Darius, Vytauto” grįžta: kodėl lietuviai nerimsta dėl kylančių kainų ir Nacionalinio stadiono?
„Kūrėjų komanda puikiai užčiuopia nuostabiai žavingą faktą, kad visais laisvos Lietuvos laikais mums rūpi tik keletas dalykų – Lukiškių aikštė, Nacionalinis stadionas, kertami medžiai ir šalies įvaizdžio konceptas“, – apie Karolio Kaupinio ir Birutės Kapustinskaitės kūrinį „Radvila Darius, Vytauto“ yra rašiusi teatro kritikė Dovilė Zavedskaitė.Vido Bareikio dešimtmečio turo pradžia: pirmieji išparduoti koncertai ir pagyros socialinėje erdvėje
Šiais metais savo muzikinį dešimtmetį švenčiantis, ir ta proga turą per Lietuvą rengiantis Vidas Bareikis, dvylikos koncertų ciklą pradėjo dvejais nepakartojamais vakarais Vilniaus „Mokytojų namuose“ bei Molėtų Etnokosmologijos muziejuje. Koncertai mažose salėse ir ribotam skaičiui klausytojų paliko daugybę įspūdžių ne tik pačiam kūrėjui, bet ir klausytojams.Didžiausias lietuviškos muzikos festivalis „M.A.M.A. vasara“ skelbia dar daugiau žvaigdžių: scenoje – Vaidas Baumila, Rokas Yan, Evgenya Redko ir Rūta Mur
Vaidas Baumila, Rokas Yan, Evgenya Redko ir Rūta Mur Liepos 29 dieną Raudondvaryje įvyks didžiausias Lietuvos atlikėjų muzikos festivalis – „M.A.M.A. vasara 2023“. Daugybė valandų muzikos ir ryškiausi Lietuvos atlikėjai susiburs į vieną sceną, surengdami savo koncertus. Šiandien organizatoriai pristato dar daugiau muzikinių vardų, kurie festivalio scenoje surengs įsimintinus pasirodymus.Vaidas Baumila pirmą kartą sudrebino „Žalgirio“ areną: ugningas šou ir netikėtas Faros pasirodymas scenoje
Penktadienio vakarą Kauno „Žalgirio“ arenoje pirmą kartą savo solinį koncertą surengė atlikėjas Vaidas Baumila. Daugybės gerbėjų sulaukęs šou, pavadinimu „Apžavai“ nepaliko abejingų – ryškiausi kūriniai, liepsnojanti scena ir kaip visada atviras Vaidas. Įspūdingame koncerte vakaro staigmena tapo ir netikėtai atliktas kūrinys „Margarita“ bei scenoje pasirodęs legendinis atlikėjas Aleksandras Ivanauskas – Fara.Festivalis, kuris paliečia širdį – „Midsummer Vilnius“ atskleidžia visus scenos vardus
Liepos 17 – 28 dienomis Valdovų rūmų Didžiajame kieme įvyks aštuntasis „Midsummer Vilnius“ festivalis.Grupė „Homechestra“ pristato dainą apie įpročius: jais aplipę – atsikratome sunkiai
Savitos muzikos kūrėjai „Homechestra“ klausytojams paruošė dovaną. Visuomet stebinanti kūrybiškais sprendimais ir aktualiomis idėjomis grupė, šį kartą pristato kūrinį „Habits“ (liet. Įpročiai). Pasak atlikėjų, naujoji daina yra apie įpročius, kurių būna sunku atsikratyti.Vido Bareikio dešimtmečio turas – nuo kamerinės pirmojo koncerto salės iki didžiausio karjeros koncerto arenoje
Neseniai sausakimšoje Kauno „Žalgirio“ arenoje savo muzikinį dešimtmetį atšventęs Vidas Bareikis išvyksta į turą, kuris nustebino ne vieną. Sausakimšoje arenoje neseniai surengtą koncertą gerbėjai prisimins dar ilgai, tačiau atlikėjas nesnaudžia – dešimtmečio proga aplankys ir pačias mažiausias erdves. Ten, kur ir prasidėjo muzikinė Vido kelionė.Aktorės apie pavojus scenoje: jei įvyktų klaida, Giedrius Savickas išvažiuotų su greitąja
„Nieko panašaus nė viename spektaklyje daryti neteko“, – prisipažino aktorė Gelminė Glemžaitė, pasakodama apie komediją „Gal nedarom tragedijos“. Itin populiarus spektaklis apie dviejų šeimų santykius, kuriame dar vaidina Giedrius Savickas, Mantas Stonkus ir Milda Noreikaitė, išvyko į pavasario gastroles. Suplanuota dvylika pasirodymų devyniuose šalies miestuose.Didžiausias paplūdimio festivalis regione skelbia naujus atlikėjus – tarp jų ir 5 Lietuvos grupės
Latvijoje vystantis muzikos festivalis „Summer Sound“ jau paskelbė per 40 grupių ir atlikėjų, kurie rugpjūčio 4-5 dieną pasirodys Liepojos paplūdimio scenoje. Didžiausiame paplūdimio muzikos festivalyje Baltijos šalyse koncertuos ir penki kolektyvai iš Lietuvos – elektroninės muzikos atlikėjas Leon Somov, grupės „Planeta Polar“ ir „shishi“, aštuoniolikmetis repo talentas Lucid Kidd ir nebe pirmą kartą festivalyje pasirodysiantys „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“.Mantas Jankavičius kviečia į didžiausią savo vasaros koncertą pajūryje „Kalėdos vasarą“
Nors pavasaris pasirodyti dar neskuba, Mantas Jankavičius kviečia mintimis nusikelti ten, kur šilta. Talentingas ir žavingas, atlikėjas, aktorius ir dainų autorius, ką tik įvykus įspūdingiems koncertams nunešusiems žiūrovams „stogą“, dalinasi koncerto akimirkomis ir skelbia didžiausią savo vasaros pasirodymą pajūryje „Kalėdos vasarą“ – rugpjūčio 16-osios vakarą Palangos koncertų salė užsipildys muzika, nuoširdžiomis emocijomis ir naujausia atlikėjo kūryba.Didžiausias lietuviškos muzikos renginys „M.A.M.A. Londonas“ sugrįžta į Didžiąją Britaniją
Svarbiausius Lietuvos muzikos apdovanojimus „M.A.M.A.“ rengianti organizacija renginių skelbia apie šiais metais Londone įvyksiantį renginį. Praėjusiais metais pirmą kartą įvykęs specialus renginys „M.A.M.A. Londonas“ sugrįžta ir jau spalio 21 dieną sudrebins „Indigo at The O2“ koncertų salę. Pasak organizatorių, šių metų renginyje laukia dar daugiau staigmenų ir stiprių muzikinių pasirodymų.Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga – netikėta „Maisto banko“ ir ansamblio „Lietuva“ dovana
Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga ansamblis „Lietuva“ bei labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriai dovanoja muzikinį vaizdo sveikinimą. Paramos organizacijos sandėlyje nufilmuotu, specialiai Kovo 11-ajai skirtu kūrybišku pasirodymu siekiama priminti, kad laisvę dovanojusi žmonių vienybė ir šiandien kuria reikšmingus pokyčius.GJan pristato vaizdo klipą: tortas su makiažu ir šokiai su beždžione
Kelias dienas savo gerbėjus socialiniuose tinkluose intrigavusi GJan, pagaliau atskleidžia kortas ir pristato dainą „Balius gyvent“. Kūrinį lydi originalus vaizdo klipas, kurį išvydus greitai pamiršti tikrai nepavyks. GJan sako, kad jame yra atiduota duoklė ir popkultūrai, ir Sauliui Prūsaičiui, ir garsiam fotografui Danilui Golovkinui bei jo „Addicted to Glamour“ serijai.Festivalį „Kaunas Jazz“ pradės Lenkijos žvaigždės: džiazo garsai skambės ir kituose Lietuvos miestuose
Jau kitą mėnesį prasidėsiantis didžiausias Lietuvoje džiazo festivalis „Kaunas Jazz“ atskleidžia dar daugiau šių metų programos dalyvių.Latviai „Carnival Youth“ surengs kamerinį koncertą ištikimiausiems gerbėjams Vilniuje
Nepraėjus nė pusmečiui po paskutinių koncertų Lietuvos sostinėje, vilniečių jau pasiilgę latviai „Carnival Youth“ šio mėnesio pabaigoje surengs dar vieną pasirodymą sostinėje. Šį kartą žinoma Latvijos indie roko grupė surengs ypatingą koncertą savo ištikimiausiems gerbėjams muzikos klubo „Kablys + Kultūra“ mažojoje salėje.Gamka pristato kupiną meilės dainą ir vaizdo klipą „Išmok mylėt“: norėjau ją parašytą visą savo gyvenimą
Germanas Daškevičius – Gamka klausytojams pristato naujausią savo kūrinį „Išmok mylėt“. Kartu su meilės kupina daina žinomas atlikėjas sukūrė ir vaizdo klipą, kuriame nusifilmavo kartu su profesionaliomis šokėjomis. Pasak atlikėjo, šią dainą norėjosi parašyti visą savo gyvenimą.Nauja Manto Bendžiaus daina: įkvėpta sužadėtuvių ir ne tik
Po pertraukėlės naują dainą „Nebegaliu šokti be tavęs“ ir jos klipą pristatantis Mantas Bendžius juokiasi, kad nuo paskutiniojo kūrinio, kurio klipe jis ir jo draugė nusifilmavo nuogi, įvyko daug dalykų. „Daug kas mus šiepė, kad dabar jau išsiskirsime... Bet įvyko kaip tik priešingai – susižadėjome“, – šypteli jis.Dainotas Varnas pristato naują dainą: ją turi išgirsti visi planuojantys vestuves
Dainotas Varnas pristato dainą „Pažiūrėk į dangų“ ir jos vaizdo klipą, kurį turėtų pamatyti visi būsimi jaunavedžiai. „Neslėpsiu ir nesimaivysiu, ši daina yra skirta jiems. Norėjau kūrinio, kuris galėtų skambėti porai prie altoriaus arba per pirmą šokį“, – dainos užuomazgą pasakojo Dainotas.Atskleidė, kiek „Cirque du Soleil“ šou OVO kainuoja Vilniuje ir Dubajuje
Šią vasarą Vilnių jau septintą kartą aplankysiantis didžiausias pasaulio cirkas „Cirque du Soleil“ per metus surengia šimtus pasirodymų visame pasaulyje. Vieną jų – Dubajuje vykusį OVO šou – aplankė ir cirko pasirodymus Baltijos šalyse organizuojančios įmonės vadovas, kuris pasidalino įspūdžiais ir palygino kainas.Donatas Montvydas 360
Vienas ryškiausių atlikėjų Donatas Montvydas savo gerbėjams neleidžia atsikvėpti po galingo „2057“ koncerto ir jau dabar kviečia į savo svarbiausią metų koncertą. Gruodžio 27 dieną Kauną sudrebins „360“ laipsnių koncertas, kuris kvies kartu išgyventi unikalias muzikines patirtis transformuotoje „Žalgirio“ arenos erdvėje.Alternatyvios muzikos žvaigždė grandson pristato naują dainą ir skelbia pasaulinį turą: tarp koncertinių miestų – ir Vilnius
Šiaurės Amerikos muzikos žvaigždė, alternatyvios muzikos atlikėjas grandson šią savaitę pristatė pirmąjį būsimo albumo singlą „Eulogy“ ir paskelbė pasaulinį koncertų turą, kuriame – daugiau nei 80 pasirodymų. Baigiamasis turo, kuriame atlikėjas pristatys naują albumą „I Love You, I’m Trying“, koncertas įvyks Vilniuje, klube „Kablys + Kultūra“, spalio 18 dieną.Gyvai skambės Vytauto Kernagio dainos – Jokūbas Bareikis kviečia į koncertus scenos legendai pagerbti
Maestro Vytautas Kernagis – Lietuvos muzikos pasaulio legenda, kurią visuomet šilta ir gera prisiminti. Paklausyti gražiausių jo dainų ir istorijų apie kūrėjo gyvenimą kviečia aktorius ir muzikantas Jokūbas Bareikis koncerte „Legenda. Vytautas Kernagis. Istorijos ir dainos“ balandžio 18 dieną Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje ir birželio 17 dieną Palangos koncertų salėje.Iglė pristato pavasarišką vaizdo klipą ir klausia: myli ar nemyli?
„Myli Nemyli“ – taip vadinasi naujausia Iglės daina, kurią lydi spalvingas, gražiausiais pavasario žiedais padabintas vaizdo klipas. „Ši žiema beveik be saulės įkyrėjo jau nebejuokingai, todėl klipo norėjome kupino spalvotų gėlių, šviesos ir meilės. Juk pavasarį iš tiesų širdys užsidega meile greičiau ir liepsnoja stipriau“, – sako Iglė.Grupės „Måneskin” koncertas Latvijoje perkeliamas į didžiąją Mežaparko estradą – iš Lietuvos vyks fanų autobusai
Fenomenalios italų grupės „Måneskin” koncertas, vyksiantis Rygoje gegužės 18 d., yra perkeliamas iš „Arēna Rīga” į didžiąją Mežaparko estradą. Didžiausia koncertų vieta Latvijoje net tik sutalpins ženkliai didesnį grupės gerbėjų skaičių, bet ir leis surengti dar ambicingesnį šou, nei buvo planuota iš pradžių. Kaip žinia, globaliu muzikos stebuklu tituluojama roko ketveriukė „Måneskin“ šiemet leisis į pasaulinį koncertinį turą „Loud Kids Tour Gets Louder“ ir Rygai pasisekė tapti viena jo stotelių.Po įspūdingo koncerto sausakimšoje „Žalgirio“ arenoje Vidas Bareikis skelbia unikalų dešimtmečio turą
Praėjus įspūdingam Vido Bareikio dešimtmečio koncertui Kauno „Žalgirio“ arenoje, atlikėjas gerbėjams skelbia dar vieną džiugią žinią. Orginalusis ir šiuo metu naują populiarumo bangą išgyvenantis Vidas, savo klausytojus kviečia į netikėtą dešimtmečio turą – „Reivas akustiškai“. Tai unikalus turas, kurio metu atlikėjas į kiekvieną koncertą pakvies tik po 100 klausytojų.Svarbiausi kovo mėnesio renginiai Lietuvoje: nuo jubiliejinio Robbie Williamso koncerto iki didžiausio Vaido Baumilos karjeros šou
Pirmasis kalendorinio pavasario mėnuo drauge su atbundančia gamta žada ne vieną žinomiausių Lietuvos bei viso pasaulio žvaigždžių pasirodymą. Būtent kovo 10-ąją vyksiantis britų dainininko Robbie Williamso jubiliejinis solinės karjeros koncertas „The XXV Tour“ pretenduoja tapti vienu ryškiausių 2023-ųjų pasirodymų Lietuvoje. Šį mėnesį publiką taip pat džiugins „M.A.M.A. 2022“ apdovanojimuose tris kartus triumfavusio atlikėjo Vaido Baumilos koncertas „Apžavai“ bei paramos Ukrainai koncertas „Next Stop is Victory“, kurio metu ant scenos pasirodys ryškiausi šios šalies atlikėjai.Spalio mėnesį Vilniuje koncertuos grupės „The Corrs“ narė Sharon Corr
Spalio 1 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, pirmą kartą Lietuvoje pasirodys talentinga muzikantė, kompozitorė ir televizijos laidų vedėja Sharon Corr, daugeliui žinoma kaip garsios airių poproko grupės „The Corrs“ narė.Natalija Bunkė kviečia į grandiozines gastroles „Kosmosas": koncertuos didžiosiose šalies arenose
Viena ryškiausių Lietuvos popmuzikos žvaigždžių Natalija Bunkė paskelbė savo grandiozinių koncertinių gastrolių „Kosmosas“ datas. Neseniai sausakimšoje „Žalgirio" arenoje Kaune koncertavusi dainininkė kreipėsi patarimo į savo gerbėjus, kurių prašė nurodyti, kuriuose miestuose turėtų vykti jos koncertai. Šiandien oficialiai patvirtinta, kad Natalijos Bunkės koncertų turo „Kosmosas“ šou bus surengti svarbiausiose keturių didžiųjų šalies miestų arenose: gruodžio 8 d. „Avia Solutions Group“ arenoje Vilniuje, gruodžio 25 d. „Švyturio“ arenoje Klaipėdoje, gruodžio 26 d. „Šiaulių“ arenoje Šiauliuose ir gruodžio 30 d. „Kalnapilio“ arenoje Panevėžyje.„Anties“ nariai pristatė kultinį albumą „Ša!“: įrašus finansuoti padėjo televizorius ir... žarnos
„Šitas diskas – legendinis, vienas brandžiausių „Anties“ albumų“, – sako „Anties“ lyderis Algirdas Kaušpėdas. „Albumo metai, 1988-ieji, sutampa su stipriausiu „Anties“ vardu. Buvome aukščiausioje savo skrydžio altitudėje ir nuostabu, kad „Anties“ skrydis sutapo su Sąjūdžio skrydžiu!“Alanas Chošnau kviečia vasarą atidaryti kartu
Šią vasarą atlikėjas Alanas Chošnau kviečia vasarą atidaryti kartu. Jau birželio 2 d. Palangos koncertų salėje, Palangos vasaros sezono atidarymo vakarą įvyks įspūdingas ir ilgai lauktas atlikėjo koncertas su nauja programa "Geriausios dainos".Rokas Yan pristato naują dainą ir vaizdo klipą: su būriu profesionalų šoka ir pats atlikėjas
Sparčiai populiarėjantis jaunosios kartos atlikėjas Rokas Yan turi kuo didžiuotis – ne vienas kūrinys jau spėjo tapti hitu bei užkariauti radijo stočių topų viršūnes. Dar daugiau pasitikėjimo kūrėjui suteikė metų proveržio nominacija muzikos apdovanojimuose „M.A.M.A.“. Šiandien Rokas Yan klausytojams dovanoja naujausią savo kūrinį bei jam sukurtą vaizdo klipą „Praeiviai“. Muzikiniame klipe atlikėjas kartu su profesionalais ir pats nepabūgo atlikti choreografijos, kuri akustiniam kūriniui suteikia netikėtumo faktorių.Po daugelio metų į Lietuvą grįžta legendinė grupė „Nazareth“
Po daugelio metų į Lietuvą grįžta viena populiariausių sunkiojo roko muzikos grupių „Nazareth“. Jos gerbėjų balandžio 10 ir 11 dienomis lauks du įspūdingi koncertai – Vilniaus „Compensa“ koncertų salėje ir Kauno „Žalgirio“ arenoje. Čia susibūrusią publiką savo dainomis džiugins daugiau nei 50 metų scenos patirtį turintys sunkiojo roko veteranai – vokalistas Carl Sentance, bosistas Pete Agnew, būgnininkas Lee Agnew bei gitaristas Jimmy Murrison.Siguldoje įvyks pirmasis Baltijos šalyse solinis grupės „Hurts“ koncertas po atviru dangumi
Šią vasarą, liepos 26 d., Siguldos viduramžių pilies scenoje (Latvijoje) koncertuos visų mūsų mylimas duetas „Hurts“ iš Mančesterio. Kadangi tai bus pirmas solinis grupės koncertas po atviru dangumi mūsų šalyse, vargu ar įmanoma rasti jam romantiškesnę ir tinkamesnę vietą nei vaizdingos Siguldos pilies apylinkės.Vilniuje – paramos koncertas Ukrainai: pasirodys ryškiausios šios šalies žvaigždės
Rusijai tęsiant karinius veiksmus prieš Ukrainą, šiai valstybei vis dar labai reikalingas mūsų palaikymas. Kasdien tūkstančiai ukrainiečių atkakliai kovoja už savo tautos laisvę ir taiką, dažnai sumokėdami aukščiausią kainą – savo gyvybę. Siekiant prisidėti prie pergalės bei paremti Ukrainos didvyrius, kovo 25 dieną „Compensa“ koncertų salėje organizuojamas paramos koncertas „Next Stop is Victory”, kurio metu surinktos lėšos bus skirtos sužeistų Ukrainos karių protezams.Lietuvoje koncertuosiančių „Scorpions“ hitas „Wind of Change“ pasiekė milijardą „YouTube“ perklausų
Birželį Kaune koncertą surengsiantys rokeriai „Scorpions“ turi naują karjeros pasiekimą. Šią savaitę didžiausias grupės hitas „Wind of Change“ tapo pirmuoju muzikantų kūriniu, peržengusiu milijardo peržiūrų ribą. Taip pat daugiau nei pusę milijardo perklausų legendinė baladė yra surinkusi „Spotify“ muzikos platformoje.Gera naujiena krepšinio fanams – dar viena galimybė įsigyti bilietus į Eurolygos finalo ketverto varžybas
Džiugi naujiena tiems, kurie nespėjo įsigyti bilietų į Eurolygos finalo ketverto turnyro rungtynes – atidaroma oficiali „Fan-to-Fan“ bilietų perpardavimo platforma. Ji suteiks galimybę visiems, kurie nusipirko bilietus į šį renginį, tačiau galiausiai negalės jame sudalyvauti, saugiai ir legaliai juos perparduoti, o norintiesiems, juos įsigyti.„Biplanai“ kviečia į kalėdinį koncertą „Sveikas sugrįžęs namo“
Šiandien grupė „Biplan“ socialiniuose tinkluose pasidalino žiemišku vaizdo kvietimu, kuriame muzikaliai klausytojų klausia „Kokios Kalėdos be Tavęs?“ ir visus kviečia į savo koncertą Vilniuje. Kalėdinis susitikimas su gerbėjais Vilniuje jau tampa kasmetine grupės Šv. Kalėdų tradicija.Lina Rastokaitė ir Jokūbas Bareikis pristato pirmąją autorinį kūrinį
Suvieniję jėgas, visų pamiltas charizmatiškasis Linos Rastokaitės ir Jokūbo Bareikio duetas pristato šventinį singlą „Rasim kelią į namus“, kuris buvo nufilmuotas įspūdingo grožio šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniuje.Gražiausia meilės istorija - baletas „Gulbių ežeras“
Spalio pabaigoje gastroles Lietuvoje surengs tarptautinė baleto trupė „International Festival Ballet“. Dėl karo Ukrainoje šiuo metu Vokietijoje reziduojančioje baleto trupėje šoka Ukrainos, Lenkijos, Latvijos, Kanados ir Vokietijos šokėjai. Baleto trupė, kartu su simfoniniu orkestru „Festival Orchestra“, mūsų šalyje surengs 4 pasirodymus. Publika turės progą išvysti klasika tapusią amžinos meilės istoriją – dviejų dalių baletą „Gulbių ežeras“: spalio 24 d. Klaipėdos Kultūros centre „Žvejų rūmai“, spalio 26 d. „Compensa“ koncertų salėje Vilniuje ir spalio 27 d. „Žalgirio“ arenoje Kaune.Penkiasdešimtmetį švenčiantis Rokas Radzevičius: aš stabilus ir ištikimas darbinis jautis
Roko grupei „Skylė“ šiais metais sukanka trisdešimt, o jos lyderiui Rokui Radzevičiui šiandien – penkiasdešimt. Daugiau nei pusę gyvenimo jis praleido su ta pačia grupe, ta pačia šeima, ta pačia mylima muzika. Sako, kad yra stabilus ir ištikimas kaip darbinis jautis: jei jau atsistojo į vagą, eis sąžiningai.Opera „Lokys“ dedikuota lietuviškos muzikos čiurlioniui – kompozitoriui Broniui Kutavičiui
Belaukiant intriguojančio siužeto Broniaus Kutavičiaus (1932–2021) operos „Lokys“, skirtos 90-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms, kviečiame pasidomėti kuo išskirtinis kompozitorius, kurio vaizduotės ir gabumų dėka pasaulis išgirdo vieną gražiausių kada nors Lietuvoje sukurtų operų.Rokas Yan žengia svarbų žingsnį karjero – paskelbė apie solinį koncertą unikalioje sostinės erdvėje
Jaunosios kartos kūrėjas ir atlikėjas Rokas Yan, daugeliui atpažįstamas iš tokių kūrinių kaip „Stadionai“, „Surask mane“, „Vasaros mažai“ ar „Vakar vakare“ savo muzikinėje karjero žengia svarbiausią žingsnį – surengs pirmąjį solinį koncertą. Spalio 20 dieną sostinės renginių erdvėje „Kablys + kultūra“ įvyksiantis koncertas atlikėjui tai ilgos muzikinės kelionės atomazga, kurioje pirmą kartą nuskambės būsimo albumo kūriniai.Svarbiausi rugpjūčio mėnesio renginiai Lietuvoje
Trečiasis kalendorinės vasaros mėnuo paprastai yra skirtas poilsiui. Būtent šį mėnesį nemažai lietuvių renkasi atostogoms, per kurias mus džiugins daugybė įvairiausių renginių ir pramogų. Šįkart pristatome ne tik svarbiausius renginius Lietuvoje, bet ir supažindinsime su didžiausiais įvykiais Estijoje bei Latvijoje. Bene svarbiausiu mėnesio įvykiu taps Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės kontrolinės varžybos, kuriose mūsų krepšininkai ruošis 2023 metais vyksiančiai Pasaulio taurei ir kovai dėl „EuroBasket“ trofėjaus.Tarptautinio šiuolaikinio cirko festivalio HELIUM programa pasakos apie ryšius su savo kūnu, artimaisiais bei supančia aplinka
Menų spaustuvės organizuojamas tarptautinis šiuolaikinio cirko festivalis HELIUM, Vilniuje šiais metais vyks rugsėjo 6-11 dienomis ir kvies į įvairialypius, skirtingų cirko disciplinų pasirodymus!Prancūzijoje kuriantis šokėjas D. Strimaitis: „Lietuvos publika mano kūrybą vertina per daug įvairesnes prizmes, nei kitų šalių žiūrovai“
Šią savaitę prasidėjo prekyba bilietais į lietuvišką festivalio „Naujasis Baltijos šokis“ (NBŠ) (04.26 – 05.14) programą. Norėdami atkreipti dėmesį į vietinę šokėjų bendruomenės vertę, festivalio NBŠ rengėjai kviečia publiką pažinti savo šalies šiuolaikinio šokio kūrėjus, jų temas ir raišką. Penki vakarai festivalyje bus skirti jauniems kūrėjams ir šokėjams Dovydui Strimaičiui, Grėtei Šmitaitei, Lizai Baliasnajai, Lukui Karveliui, Gretai Grinevičiūtei ir Agnietei Lisičkinaitei bei Erikai Vizbaraitei, kuriems tautiečių publika yra vertingas kontekstas ir stimulas kūrybai.
Ta proga mintimis apie šiuolaikinio šokio idėjų ir terpių tendencijas dalinasi ketvirtus metus Prancūzijoje ir Belgijoje gyvenantis bei kuriantis choreografas, šokėjas Dovydas Strimaitis. Šokio bendruomenei Dovydas tapo žinomas Codarts (Nyderlandai) šokio bakalauro diplominiu darbu „Still Waiting“ (2018), kuris universitete buvo įvertintas aukščiausiu įmanomu įvertinimu ir pristatytas Roterdamo teatre (Theater Rotterdam) bei Korzo teatre Hagoje. Į šiuometinį festivalį D. Strimaitis atvyks su nauju kūriniu „Hairy 2.0“, kuris buvo išrinktas choreografijos konkurso „Danse élargie“ finalininku Théâtre de la Ville Paryžiuje.
Perspektyvaus sėkmingo choreografo ir šokėjo vardą dar labiau sustiprino pastarųjų trijų metų darbas Marselio nacionaliniame balete, vadovaujamame šiuo metu ryškiausios choreografų trupės „(La)Horde“.
Itin paklausios Marselio baleto trupės pasirodymu prasidės šiuometinis NBŠ festivalis, įdomu kaip prasidėjo Tavo veikla su jais, kokios patirties įgavai šokdamas trupėje?
Marselio baleto trupė buvo mano pirmoji profesinė patirtis po universiteto, rimta ir netikėtai sėkminga tiek trupei, tiek man. „(La) Horde“ – choreografai Marine, Arthurt ir Jonathan – labai pasitiki savo atlikėjais. 2019 m., kai pradėjau šokti Marselio balete, buvau 22 metų šokėjas be patirties, tad jų tikėjimas mano kūrybiniais sprendimais ir atlikimu man suteikė nepajudinamos (savi)vertės. Konkurencingame lauke pasitikėjimą savimi įgyti sunku, tad man buvo itin svarbu, kad jau mano karjeros pradžioje jie teigiamai vertino ką aš dariau. Tuo metu trupė ypatingai išpopuliarėjo, nepaisant pandemijos turėjome daug gastrolių ir dideles publikas – tai neįkainojama patirtis jaunam atlikėjui.
Iš to laikotarpio išsinešiau keletą „(La) Horde“ charakteringų postmodernistinio šokio įkvėptų nuostatų: kai šoki, nereikia to pabrėžti publikai, demonstratyvumas yra perteklinis šokyje. Kita: publikai reikia leisti ateiti, priartėti ir pamatyti tai, ko nenorėjau reikšti garsiai. Abiejų nuostatų esmė, kad judesys kalba už save, yra viena mano kūrybos ašių.
Taip pat per laiką su trupe supratau dalykų, kurie iki tol man atrodė nereikšmingi, svarbą. Tarkime, man šokis yra visų pirma judesio, o ne vizualusis menas, tuo tarpu „(La) Horde“ sceną mato kaip vizualaus meno aikštelę. Jie taip pat aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, todėl įdomu pamatyti kaip vizualinė komunikacija papildo jų pasirodymus. Tai nėra tipiškas choreografų elgesys, jie vieni pirmųjų komunikuoja tokiu braižu. Anksčiau maniau, kad kuriant gerą meną, reklama nereikalinga, tačiau akivaizdu, jog esant tokiam dideliam informacijos srautui svarbu kalbėti apie save įdomiai ir prasmingai tiek žodžiais, tiek vaizdais. Tokiu atveju komunikacija gali ne tik aprašyti bet ir praturtinti meno kūrinį (su kuo sutikti kūrėjams gali būti sunku, bet negalima apsimesti, jog taip nėra). Bandau integruoti šį požiūrį į savo kūrybą. Be spektaklio statymo, dirbu su fotografais, kuriems fotosesijų metu leidžiu laisvai interpretuoti mano darbą vaizdu. Jų savarankiškai kuriama vaizdo istorija pradeda komunikuoti su mano šokiu, publikai tai duoda naujų kampų atrasti kūrinio prasmę (kurių net aš galbūt nežinau).
Ką gaus mūsų publika atėjusi į Marselio baleto trupės pasirodymą?
Nepriklausomai nuo to, ar bus priimtina „(La) Horde“ kūryba, šią trupę reikia pamatyti, nes jų balsas labai svarbus šiuolaikinio šokio pasaulyje. Choreografai kalba tokiomis temomis, apie kurias rimtąjame mene nelabai norisi kalbėti, remiasi pop kultūra, socialinėmis medijomis kaip įkvėpimo šaltiniu, pavyzdžiui, TikTok’as ir memai – yra vieni iš jų kūrybos atspirties taškų. Jų atvežama programa nuo 90 – ųjų metų iki šių laikų baleto dekonstrukcijos, papildyta keturių kitų kūrėjų darbais, pristato kūrėjus bei kūrinius, kurie padarė įtaką „(La) Horde“ kaip choreografams. Spektaklio formatu – penkių skirtingų choreografų darbais – „(La) Horde“ sako, kad kontekstas, kuriame gyvename, sąmoningai ar nesąmoningai daro mums įtaką. Svarbu žinoti, kas mus įkvepia ir kodėl. Pavyzdžiui, programoje duetas „Les Indomptés“, kuris buvo sukurtas praeitame šimtmetyje galit atrodyti keistai, bet vakaro formatas leidžia suprasti kodėl jis buvo aktualus sukūrimo metu ir kaip šių dienų darbuose matosi šio kūrinio įtaka. Marselio baleto trupės programa yra tiek pramoga, tiek skirtingų darbų ir kūrėjų apmąstymas.
Dovydai, kuo skiriasi Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų braižas nuo kitų šalių choreografų, šokėjų?
Lietuvoje nėra paprasta būti menininku, todėl tai ir trūkumas, bet ir privalumas. Paaiškinsiu.
Gyvenu ir kuriu Prancūzijoje, kur sąlygos būti šokio atlikėju ar kūrėju yra šviesmečiais nutolę ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo bet kurios kitos šalies pasaulyje, juk šokio kaip scenos meno istorija prasidėjo būtent čia. Geros socialinės sąlygos kūrėjams ir atlikėjams suteikia daugiau laiko ir laisvės atsiduoti kūrybai. Čia atlikėjai gali atsidėti tik šokiui, tuo tarpu Lietuvoje šokėjams tenka dirbti paralelinius darbus, pavyzdžiui, mokyti, o tai atsiliepia kūrybai. Tačiau keliaudamas pastebėjau, kad Rytų Europos kūrėjų ir atlikėjų darbai atsiranda ne iš galimybės, o iš reikiamybės kurti. Galbūt taip yra todėl, kad mes vis dar žiūrime į laisvę su tam tikru įtarumu ir suprantame, kad ji nėra pastovi duotybė. Bent jau mano kartos Lietuvos kūrėjai vis dar nėra visiškai įsispraudę į vakarietišką saugumo ir pasigėrėjimo savimi burbulą, kuriame iškeliamos paviršinės lokalios problemos be pasaulinio konteksto ir pasaulio istorijos suvokimo.
Turiu pojūtį, kad Lietuvos publika mano kūrybą vertina per daug įvairesnes prizmes, nei kitų šalių žiūrovai. Pavyzdžiui, svetur, publika užduodama klausimus tikisi tam tikro šabloniško atsakymo, tuo tarpu Lietuvoje klausiama iš nuoširdaus noro išgirsti kažką, apie ką nebuvo paminėta. Todėl labai laukiu susitikimo su Lietuvos publika, laukiu komentarų, pastabų, kritikos bei klausimų, kurie leistų man iš naujo apmąstyti kūrybą ir jos prasmę.
Kas lėmė Tavo pasirinkimą išreikšti save per judesį ir kas kinta Tavo pasirinkimuose?
Nuo vaikystės man patiko pasirodymo jaudulys, traukė scenos menai, kūryba, teatras ir muzika. Suvokiau, kad muzikoje pirmas planas atitenka muzikai, o šokyje ir teatre sunku atskirti meną nuo atlikėjo, tikriausiai todėl nesąmoningai pasirinkau šokį (nors dabar savo kūryboje išgyvenu atvirkštinį procesą – bandau atskirti šokį nuo šokėjo).
Mano kūryboje šokis yra judesio, o ne kūno menas. Nors šokis yra „pasmerktas“ būti išreikštas per žmogaus kūną, bandau kaip įmanoma labiau koncentruotis į judesį. Kai einame į koncertą, juk svarbiausia ne muzikos instrumentas, kuriuo grojama, bet sukuriamas garsas. Analogas šokyje – svarbiausia ne, kūnas, bet judesys, kuris tuo kūnu sukuriamas.
Ar šokdamas galvoji kokias emocijas patiria žiūrintysis?
Kaip atlikėjas turiu klausti, ką kūrėjas nori perteikti – ir stengiuosi tai įgyvendinti, tačiau kaip kūrėjas nepradedu kurti nuo minčių, kokias emocijas gali sukelti mano kūrinys, galvoju apie judesį, šokį – kas jame man atrodo įdomu. Vėliau kūrinys ne išreiškia mano emocijas, norus, o kalba pats už save. Tik pažiūrėjęs į savo darbą iš šalies pamatau apie ką jis nori kalbėti. Kai kūrinys pradedamas kurti nuo to, ką kūrėjas nori pasakyti, neretai jis tampa politinių šūkių išraiška. Politinius šūkius geriau išreikšti žodžiu, nei sušokti vienos valandos spektakliu – taip daug greičiau ir aiškiau.
Festivalio reklamoje šiemet vyrauja žodis „Nepaaiškinama“. Ar ne tai turi omenyje, kalbėdamas apie savo kūrybą, kuri neturi aiškiai išreikštos žinios?
Jeigu idėją galime pilnai paaiškinti žodžiais, tai geriau apie tai nestatyti šokio spektaklio (netapyti paveikslo, nerašyti eilėraščio, nekurti muzikos). Vertingą kūrinį galima analizuoti šimtmečiais, bet nė viena analizė iš tikrųjų jo nepaaiškina. Vienintelis būdas „suprasti“ meno kūrinį yra jį stebėti, klausytis, jį patirti. Viskas prieš ir po to yra tik paviršius.
Festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ bus galima pamatyti Dovydo Strimaičio darbą „Hairy 2.0“. Tai choreografinis kūrinys šokėjui ir jo plaukams. Plaukai – viena iš nedaugelio žmogaus kūno dalių, kurių negalime kontroliuoti tiesiogiai. Choreografiją ir šokį, kita vertus, galima laikyti fizinės (savi)kontrolės menu. Choreografija plaukams savyje užkoduoja dramatišką įtampą – kaip suvaldyti tai, kas nekontroliuojama? Savo plaukų šokiu Dovydas kelia ontologinius klausimus, susijusius su mūsų tapatybe, kūnu ir jo autonomija. Kitų lietuviškos programos kūrinių temos: meilė, egzistuojanti tik mūsų pažinimo ribose (Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė), „Įskilimai“ prasidedantys distopija, kuri kyla iš atsiskyrimo (Grėtė Šmitaitė), žmogaus proto savybių tyrinėjimas judesio, animacijos ir poezijos deriniu per peilio metaforą (Liza Baliasnaja), flamenko permąstymas per teatro prizmę ir įsigilinimą į fizinį laisvo kritimo reiškinį (A. Crespo Barba ir Lukas Karvelis).
„Naujasis Baltijos šokis“ – tai ryškiausias šiuolaikinio šokio metų įvykis visose Baltijos šalyse, kuris nušviečia pasaulines šokio meno tendencijas, pristato perspektyvius Lietuvos kūrėjus ir užsienio choreografus, kuriančius šiuolaikinio šokio istoriją. Festivalis yra „Vilnius 700” programos dalis. Festivalį rengia „Lietuvos šokio informacijos centras“ ir „Vilniaus festivaliai“.
Ta proga mintimis apie šiuolaikinio šokio idėjų ir terpių tendencijas dalinasi ketvirtus metus Prancūzijoje ir Belgijoje gyvenantis bei kuriantis choreografas, šokėjas Dovydas Strimaitis. Šokio bendruomenei Dovydas tapo žinomas Codarts (Nyderlandai) šokio bakalauro diplominiu darbu „Still Waiting“ (2018), kuris universitete buvo įvertintas aukščiausiu įmanomu įvertinimu ir pristatytas Roterdamo teatre (Theater Rotterdam) bei Korzo teatre Hagoje. Į šiuometinį festivalį D. Strimaitis atvyks su nauju kūriniu „Hairy 2.0“, kuris buvo išrinktas choreografijos konkurso „Danse élargie“ finalininku Théâtre de la Ville Paryžiuje.
Perspektyvaus sėkmingo choreografo ir šokėjo vardą dar labiau sustiprino pastarųjų trijų metų darbas Marselio nacionaliniame balete, vadovaujamame šiuo metu ryškiausios choreografų trupės „(La)Horde“.
Itin paklausios Marselio baleto trupės pasirodymu prasidės šiuometinis NBŠ festivalis, įdomu kaip prasidėjo Tavo veikla su jais, kokios patirties įgavai šokdamas trupėje?
Marselio baleto trupė buvo mano pirmoji profesinė patirtis po universiteto, rimta ir netikėtai sėkminga tiek trupei, tiek man. „(La) Horde“ – choreografai Marine, Arthurt ir Jonathan – labai pasitiki savo atlikėjais. 2019 m., kai pradėjau šokti Marselio balete, buvau 22 metų šokėjas be patirties, tad jų tikėjimas mano kūrybiniais sprendimais ir atlikimu man suteikė nepajudinamos (savi)vertės. Konkurencingame lauke pasitikėjimą savimi įgyti sunku, tad man buvo itin svarbu, kad jau mano karjeros pradžioje jie teigiamai vertino ką aš dariau. Tuo metu trupė ypatingai išpopuliarėjo, nepaisant pandemijos turėjome daug gastrolių ir dideles publikas – tai neįkainojama patirtis jaunam atlikėjui.
Iš to laikotarpio išsinešiau keletą „(La) Horde“ charakteringų postmodernistinio šokio įkvėptų nuostatų: kai šoki, nereikia to pabrėžti publikai, demonstratyvumas yra perteklinis šokyje. Kita: publikai reikia leisti ateiti, priartėti ir pamatyti tai, ko nenorėjau reikšti garsiai. Abiejų nuostatų esmė, kad judesys kalba už save, yra viena mano kūrybos ašių.
Taip pat per laiką su trupe supratau dalykų, kurie iki tol man atrodė nereikšmingi, svarbą. Tarkime, man šokis yra visų pirma judesio, o ne vizualusis menas, tuo tarpu „(La) Horde“ sceną mato kaip vizualaus meno aikštelę. Jie taip pat aktyviai reiškiasi socialiniuose tinkluose, todėl įdomu pamatyti kaip vizualinė komunikacija papildo jų pasirodymus. Tai nėra tipiškas choreografų elgesys, jie vieni pirmųjų komunikuoja tokiu braižu. Anksčiau maniau, kad kuriant gerą meną, reklama nereikalinga, tačiau akivaizdu, jog esant tokiam dideliam informacijos srautui svarbu kalbėti apie save įdomiai ir prasmingai tiek žodžiais, tiek vaizdais. Tokiu atveju komunikacija gali ne tik aprašyti bet ir praturtinti meno kūrinį (su kuo sutikti kūrėjams gali būti sunku, bet negalima apsimesti, jog taip nėra). Bandau integruoti šį požiūrį į savo kūrybą. Be spektaklio statymo, dirbu su fotografais, kuriems fotosesijų metu leidžiu laisvai interpretuoti mano darbą vaizdu. Jų savarankiškai kuriama vaizdo istorija pradeda komunikuoti su mano šokiu, publikai tai duoda naujų kampų atrasti kūrinio prasmę (kurių net aš galbūt nežinau).
Ką gaus mūsų publika atėjusi į Marselio baleto trupės pasirodymą?
Nepriklausomai nuo to, ar bus priimtina „(La) Horde“ kūryba, šią trupę reikia pamatyti, nes jų balsas labai svarbus šiuolaikinio šokio pasaulyje. Choreografai kalba tokiomis temomis, apie kurias rimtąjame mene nelabai norisi kalbėti, remiasi pop kultūra, socialinėmis medijomis kaip įkvėpimo šaltiniu, pavyzdžiui, TikTok’as ir memai – yra vieni iš jų kūrybos atspirties taškų. Jų atvežama programa nuo 90 – ųjų metų iki šių laikų baleto dekonstrukcijos, papildyta keturių kitų kūrėjų darbais, pristato kūrėjus bei kūrinius, kurie padarė įtaką „(La) Horde“ kaip choreografams. Spektaklio formatu – penkių skirtingų choreografų darbais – „(La) Horde“ sako, kad kontekstas, kuriame gyvename, sąmoningai ar nesąmoningai daro mums įtaką. Svarbu žinoti, kas mus įkvepia ir kodėl. Pavyzdžiui, programoje duetas „Les Indomptés“, kuris buvo sukurtas praeitame šimtmetyje galit atrodyti keistai, bet vakaro formatas leidžia suprasti kodėl jis buvo aktualus sukūrimo metu ir kaip šių dienų darbuose matosi šio kūrinio įtaka. Marselio baleto trupės programa yra tiek pramoga, tiek skirtingų darbų ir kūrėjų apmąstymas.
Dovydai, kuo skiriasi Lietuvos šiuolaikinio šokio kūrėjų braižas nuo kitų šalių choreografų, šokėjų?
Lietuvoje nėra paprasta būti menininku, todėl tai ir trūkumas, bet ir privalumas. Paaiškinsiu.
Gyvenu ir kuriu Prancūzijoje, kur sąlygos būti šokio atlikėju ar kūrėju yra šviesmečiais nutolę ne tik nuo Lietuvos, bet ir nuo bet kurios kitos šalies pasaulyje, juk šokio kaip scenos meno istorija prasidėjo būtent čia. Geros socialinės sąlygos kūrėjams ir atlikėjams suteikia daugiau laiko ir laisvės atsiduoti kūrybai. Čia atlikėjai gali atsidėti tik šokiui, tuo tarpu Lietuvoje šokėjams tenka dirbti paralelinius darbus, pavyzdžiui, mokyti, o tai atsiliepia kūrybai. Tačiau keliaudamas pastebėjau, kad Rytų Europos kūrėjų ir atlikėjų darbai atsiranda ne iš galimybės, o iš reikiamybės kurti. Galbūt taip yra todėl, kad mes vis dar žiūrime į laisvę su tam tikru įtarumu ir suprantame, kad ji nėra pastovi duotybė. Bent jau mano kartos Lietuvos kūrėjai vis dar nėra visiškai įsispraudę į vakarietišką saugumo ir pasigėrėjimo savimi burbulą, kuriame iškeliamos paviršinės lokalios problemos be pasaulinio konteksto ir pasaulio istorijos suvokimo.
Turiu pojūtį, kad Lietuvos publika mano kūrybą vertina per daug įvairesnes prizmes, nei kitų šalių žiūrovai. Pavyzdžiui, svetur, publika užduodama klausimus tikisi tam tikro šabloniško atsakymo, tuo tarpu Lietuvoje klausiama iš nuoširdaus noro išgirsti kažką, apie ką nebuvo paminėta. Todėl labai laukiu susitikimo su Lietuvos publika, laukiu komentarų, pastabų, kritikos bei klausimų, kurie leistų man iš naujo apmąstyti kūrybą ir jos prasmę.
Kas lėmė Tavo pasirinkimą išreikšti save per judesį ir kas kinta Tavo pasirinkimuose?
Nuo vaikystės man patiko pasirodymo jaudulys, traukė scenos menai, kūryba, teatras ir muzika. Suvokiau, kad muzikoje pirmas planas atitenka muzikai, o šokyje ir teatre sunku atskirti meną nuo atlikėjo, tikriausiai todėl nesąmoningai pasirinkau šokį (nors dabar savo kūryboje išgyvenu atvirkštinį procesą – bandau atskirti šokį nuo šokėjo).
Mano kūryboje šokis yra judesio, o ne kūno menas. Nors šokis yra „pasmerktas“ būti išreikštas per žmogaus kūną, bandau kaip įmanoma labiau koncentruotis į judesį. Kai einame į koncertą, juk svarbiausia ne muzikos instrumentas, kuriuo grojama, bet sukuriamas garsas. Analogas šokyje – svarbiausia ne, kūnas, bet judesys, kuris tuo kūnu sukuriamas.
Ar šokdamas galvoji kokias emocijas patiria žiūrintysis?
Kaip atlikėjas turiu klausti, ką kūrėjas nori perteikti – ir stengiuosi tai įgyvendinti, tačiau kaip kūrėjas nepradedu kurti nuo minčių, kokias emocijas gali sukelti mano kūrinys, galvoju apie judesį, šokį – kas jame man atrodo įdomu. Vėliau kūrinys ne išreiškia mano emocijas, norus, o kalba pats už save. Tik pažiūrėjęs į savo darbą iš šalies pamatau apie ką jis nori kalbėti. Kai kūrinys pradedamas kurti nuo to, ką kūrėjas nori pasakyti, neretai jis tampa politinių šūkių išraiška. Politinius šūkius geriau išreikšti žodžiu, nei sušokti vienos valandos spektakliu – taip daug greičiau ir aiškiau.
Festivalio reklamoje šiemet vyrauja žodis „Nepaaiškinama“. Ar ne tai turi omenyje, kalbėdamas apie savo kūrybą, kuri neturi aiškiai išreikštos žinios?
Jeigu idėją galime pilnai paaiškinti žodžiais, tai geriau apie tai nestatyti šokio spektaklio (netapyti paveikslo, nerašyti eilėraščio, nekurti muzikos). Vertingą kūrinį galima analizuoti šimtmečiais, bet nė viena analizė iš tikrųjų jo nepaaiškina. Vienintelis būdas „suprasti“ meno kūrinį yra jį stebėti, klausytis, jį patirti. Viskas prieš ir po to yra tik paviršius.
Festivalyje „Naujasis Baltijos šokis“ bus galima pamatyti Dovydo Strimaičio darbą „Hairy 2.0“. Tai choreografinis kūrinys šokėjui ir jo plaukams. Plaukai – viena iš nedaugelio žmogaus kūno dalių, kurių negalime kontroliuoti tiesiogiai. Choreografiją ir šokį, kita vertus, galima laikyti fizinės (savi)kontrolės menu. Choreografija plaukams savyje užkoduoja dramatišką įtampą – kaip suvaldyti tai, kas nekontroliuojama? Savo plaukų šokiu Dovydas kelia ontologinius klausimus, susijusius su mūsų tapatybe, kūnu ir jo autonomija. Kitų lietuviškos programos kūrinių temos: meilė, egzistuojanti tik mūsų pažinimo ribose (Greta Grinevičiūtė ir Agnietė Lisičkinaitė), „Įskilimai“ prasidedantys distopija, kuri kyla iš atsiskyrimo (Grėtė Šmitaitė), žmogaus proto savybių tyrinėjimas judesio, animacijos ir poezijos deriniu per peilio metaforą (Liza Baliasnaja), flamenko permąstymas per teatro prizmę ir įsigilinimą į fizinį laisvo kritimo reiškinį (A. Crespo Barba ir Lukas Karvelis).
„Naujasis Baltijos šokis“ – tai ryškiausias šiuolaikinio šokio metų įvykis visose Baltijos šalyse, kuris nušviečia pasaulines šokio meno tendencijas, pristato perspektyvius Lietuvos kūrėjus ir užsienio choreografus, kuriančius šiuolaikinio šokio istoriją. Festivalis yra „Vilnius 700” programos dalis. Festivalį rengia „Lietuvos šokio informacijos centras“ ir „Vilniaus festivaliai“.
Paieška nedavė rezultatų