(PERKELTAS) ''Atleisk man''

Naujasis teatras pristato! Šiuolaikinė drama MES IR JIE (N-14)

Vieno veiksmo drama pagal Caryl Churchill pjesę „Top girls“.

Tai - spektaklis apie pasirinkimą. Tarp miesto ir provincijos, karjeros ir šeimos. Tarp pokyčio ir įpročio. Ir, užvis labiau, apie vieną pasirinkimą, apsprendžiantį trijų žmonių gyvenimus.

Ši pjesė pirmąkart suvaidinta Margaret Thatcher vadovaujamoje 80-ųjų Anglijoje. Nepaisant keturių dešimtmečių, praėjusių nuo to laiko, Churchill kūrinys - kaip niekad šiuolaikinis ir aktualus. Jis drąsiai pradeda dialogą su šiandieniniu žiūrovu, atsigręždamas į per tiek metų dar tik pradėtas gvildenti problemas. Ar egzistuoja žmonių klasės? Kur yra moters vieta pasaulyje? Ar vaikas gali būti apsaugotas nuo jį auginusių tėvų likimo?

Caryl Churchill – viena žymiausių XX a. pabaigos britų dramaturgų. Jos pjesės visuomet kelia iššūkius atlikėjams, režisieriams ir žiūrovams.

Režisierė: Šviesa ŠULC

Trukmė: 1 val.

VAIDINA:

TRUMPA RECENZIJA: Spektaklis „Atleisk man“: psichologinė vakaro terapija (aut. Deimantė Varnaitytė)

Tik nesuklyskite, tai ne išsiskyrimų ir atsiprašymų laida per TV, bet itin intensyvi emocinė terapija. Šiuo atveju, „Atleisk man“ savo pavadinimu nurodo, jog scenoje susiduriama su psichologine drama, nors pats spektaklis iš dalies adaptuotas ir pastatytas pagal pjesę „Top girls“, kurios autorė – viena žymiausių XX a. pabaigos britų dramaturgė Kerel Čerčil (Caryl Churchill), pasižyminti psichologinėmis moterų dilemomis ir sudėtingais personažų pasirinkimais. Tai istorija apie dvi seseris Džoisę (vaidina Svetlana Šulc) ir Marlinę (vaidina Tatjana Kuzmickienė), nešiojančias savyje kaltę ir nuoskaudą, o tarp jų – vieniša paauglė dukra Eindžė (vaidina Kristina Grūšelionytė).

Kamerinė aplinka padeda jautriai ir detaliai atsiskleisti spektaklio emocinei įtampai tarp dviejų pusių, tai yra dviejų seserų, kurios ateina iš skurdžios ir smurtaujančios šeimos, kuri neišvengiamai palikusi emocinius randus jų sielose. Deja, lemtingu metu priimtas sprendimas dėl gimusios Eindžės globos, tiek fiziškai, tiek emociškai priverčia vieną iš seserų atsiriboti nuo šeimos, bet pradėti naują ir sėkmingą karjerą didmiestyje, o kitai lieka kūdikio globojimo našta, vargana buitis ir skurdas. Aktorių meistriškas balansavimas tarp kaltės ir skausmo, bei viso to epicentre jautriai besiblaškanti jauna siela, spektaklį paverčia lyg psichologine terapija, kurioje bandomi perlaužti per daugelį metų užauginti emociniai barjerai. Tik kuri iš jų nusimes savo asmenines ambicijas, o kuri atleis už per daug skaudžias klaidas?

Kaip druskos trupinėliai padeda atsiskleisti karamelės saldumui, taip dramatiški ir komiški veikėjų komentarai padeda sukurti stiprų dialogų žaismą, kuris yra vienas stipriausių šio spektaklio bruožų.